Drauge minėdami Žibintų dieną, kviečiame pasigaminti žibintą, kuris sušildytų ne tik mūsų namus, bet ir mūsų širdis.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Stiklainis;
* Siūlai;
* Lipalas;
* Teptukas;
* Maža žvakė.
DARBO EIGA:
Turimą stiklainį ištepkite lipalu.
Ant lipnaus stiklainio paviršiaus vyniokite siūlus, taip sukurdami margą ornamentą. Galite pasirinkti ir kitas dekoravimo priemones, pvz.: guašą, spalvoto popieriaus skiauteles ir pan.
Leiskite stiklainiui išdžiūti. Į stiklainio vidų įdėkite žvakutę ir ją uždekite.
Štai ir baigtas mūsų žibintas!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Kviečiame prisiminti vaikystę ir kartu su vaikais pasigaminti paprastą, tačiau visuomet smagų žaidimą diena-naktis!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Porieriaus lapas (A4);
* Geltono popieriaus atraiža, dviems trikampiams;
* Juodos spavos popieriaus atraiža, dviems trikamkampiams;
* Žvaigždelės;
* Žirklės;
* Klijai;
* Pieštukas (gali prireikti);
* Liniuotė (gali prireikti).
DARBO EIGA:
Iš A4 formato lapo padarykite kvadratą. Kvadratą sulenkite pusiau, kad gautųsi trikampis. Taip gausite kvadrato įstrižainė. Pakartokite lenkimą, kad gautumėte kitą kvadrato įstrižainę. Lankstinį išlankstykite.
Užlenkite visus kampus iki centro.
Apverskite lankstinį ir vėl visus kampus užlenkite iki centro.
Iš juodo ir geltono popieriaus iškirpkite trikampius ir juos suklijuokite į gautą lankstinį. Geltonas trikampis prieš geltoną, juodas prieš juodą.
Ant juodų trikampių priklijuokite žvaigždutes. Ant geltono fono galite nupiešti, ką matote danguje dieną.
Sulenkite lanstinį per pusę, kitoje jo pusėje išryškėja kišenės. Turi būti 4 kišenės, į kurias įkišami nykščiai ir smiliai.
Smagaus žaidimo!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Kartu su vaikais kviečiame pasigaminti linksmuosius moliūgėlius, kuriais galėsite pasipuošti namus. Moliūgėliai atrodo nuotaikingai ir linksmai, tačiau smagiausia – pats gamybos procesas!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Žirklės;
* Klijai;
* Popierinės baltos lėkštutės;
* Oranžinis guašas;
* Teptukas;
* Spalvotas popierius.
DARBO EIGA:
Visų pirma iš žalio popieriaus iškirpkite moliūgo lapą. Iš balto ir juodo popieriaus iškirpkite akis. Priklijuokite žalią lapą prie lėkštutės. Oranžiniu guašu nudažykite lėkštutes ir priklijuokite akis ir žalią moliūgo lapą.
Palaukite kol nudažyta lėkštutė išdžius, tuomet priklijuokite akis ir nupieškite šypseną.
Štai ir pagaminote rudeninę dekoraciją – šventinį moliūgėlį!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Kviečiame su vaikais pasigaminti popierinius moliūgėlius. Darbelis nereikalauja daug pastangų, tačiau rezultatas sužavės kiekvieną. Gaminant šiuos moliūgėlius, lavinama vaikų smulkioji motorika, lavinamas erdvinis mąstymas, taip pat mokomasi matematikos, matuojat reikiamo ilgio juosteles.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Oranžinės ir žalios spalvos dvipusis
kartonas;
* Virvutė;
* Žirklės;
* Klijai;
* Liniuotė.
DARBO EIGA:
Visų pirma susibraižykite linijomis oranžinės spalvos kartoną. Linijos plotis 1cm. Pasižymėkite vieną juostelę 7cm, dvi – 9cm, dvi – 11cm, dvi – 14cm. Iš viso Jums reikės 7 juostelių ir jas visas išsikirpkite.
Iškirpę visas juosteles, imkite trumpiausią ir, klijais patepę juostelės kraštelius, klijuokite šiek tiek ilgesnę juostelę iš vienos ir iš kitos pusės taip, kad ji išsilenktų ir krašteliai būtų lygūs su trumpiausia juostele. Kartokite kol suklijuosite visas juosteles. Klijuodami ilgiausią juostelę, į vidų įklijuokite ir virvutę.
Tuomet imkite žalią kartoną, jį perlenkite ir iškirpkite dvigubą lapelį. Jo viduryje padarykite skylutę ir perkiškite moliūgėlio virvutę.
Štai ir pagaminote popierinį moliūgėlį! Keisdami juostelių ilgius, galite pagaminti skirtingo dydžio moliūgėlius.
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Atėjus rudeniui, keičiasi ir orai. Oras atšąla ir vis dažniau lyja. Su vaikais galima pasigaminti rudeninį atviruką su 3D skėčiu. Be šio aksesuaro neapsieina nė vienas ruduo!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Baltas A4 formato lapas;
* Spalvotas popierius;
* Žirklės;
* Klijai;
* Pieštukai.
DARBO EIGA:
Balt1 lapą perkirpkite per pusę ir sulenkite. Tai būsimas atvirukas. Dabar paruošime atviruko turinį. Paimkite spalvotą popierių (trečdalis A4 lapo) ir sulenkite kaip armonikėlę.
Gautą „armonikėlę” sulenkite per pusę ir suklijuokite vieną šoną. Tai bus Jūsų skėtis.
Šį skėtį priklijuokite prie lapo taip, kad skėčio virudiukas būtų ties lapo sulenkimu.
Iš spalvoto popieriaus iškirpkite mergaitės ar kito personažo suknelę, galvą ir batus.
Visą suklijuokite ant sulenkto balto lapo. Pieštukais užbaikite paveiksliuką, nupieškite skėčio rankeną, mergaitės veidą, rankas, žolę, dangų bei lietų. Čia pasitelkite savo vaizduotę, o jai ribų nėra!!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Janet Brown McCracken
Žaidimas yra gyvenimo dalis
Žaisdami vaikai tyrinėja pasaulį, atranda bendravimo būdus, išbando savo gebėjimus, jėgą, naujas idėjas ir jaučiasi pakankamai tvirtai išmėhindami įvairias veiklas. Smalsumas. Pasitikėjimas savimi. Kalbos įgūdžiai. Problemų sprendimas. Matematika. Bendradarbiavimas. Ištvermė. Tai yra tik keli iš daugybės pavydžių, ko galima mokytis žaidimo metu – kai kurie iš jų labai akivaizdžiai pateikti toliau tekste. Jūsų pačių vaikų žaidimo stebėjimas jums patvirtins, kiek daug jie iš tiesų mokosi.
Yra daugybė žaidimo būdų ir visi jie yra reikšmingi augančiam žmogui. Kartais vaikai (taip pat, kaip ir suaugę) mėgsta žaisti vieni; tai yra vadinama individualiu žaidimu (angl. solitary play). Vaikai dėlioja dėliones, skaito knygas, piešia, važinėjasi dviračiu ar kramto kramtukus.
Ar kada matėte smėlio dėžėje žaidžiančius vaikus, kai vienas tiesia kelius, o kitas kepa gimtadienio tortus? Tai vadinama žaidimu šalia (angl. parallel play).
Galbūt esate matę grupelę vaikų, žaidžiančių namus, įsitraukusių į stalo žaidimą ar prekiaujančių limonadu kaimynų šventėje? Vaikai gali praleisti valandų valandas grupiniame žaidime (angl. cooperative play), kurio dažna forma – vaizduotės ar vaidmenų žaidimai.
Žaidimas sudėtingėja vaikui augant, bet suaugusiųjų žaidimai labai panašūs į vaikų. Kartais žaidžiame kortų žaidimą ar skaitome knygą, entuziastingai žaidžiame tinklinį arba šaradas. Suaugusiems žaidimas ir darbas dažnai yra persipynę.
Dalis mūsų žaidžiamų žaidimų yra daugiau ar mažiau struktūruoti: reikia laikytis žaidimo taisyklių, vaidiname mėgstamiausią istoriją arba tobuliname sudėtingą veiksmą, pvz. šuolį į vandenį.
Vis dėl to, dažnai smagiausia veikla – taip pat ir atnešanti daugiausia naudos, kai kalbame apie mokymąsi – vyksta tada, kai vaikai patys renkasi, ką nori daryti. Tai vadinama laisvu žaidimu (angl. free/ self-directed play). Tai gali būti lėlių namelio tvarkymas, servetėlės plėšymas ir klijavimas ant popieriaus lapo ar važinėjimasis riedučiais.
Visuose vertinguose žaidimuose smagumas yra veikloje. Vaikams reikia laiko įgyvendinti savo idėjas, elgtis taip, kaip jiems norisi, įsivaizduoti, ką reiškia būti kažkuo kitu. Suaugusieji gali padrąsinti vaikus žaisti, duodami jiems erdvės ir sukurdami sąlygas žaidimui ir, kai laikas tinkamas, pratęsti vaikų idėjas žaidimo metu.
“Laba diena, kuo galėčiau jums padėti?” – klausia darželinukė savo geriausiu pardavėjos balsu. Ji laiko žaislinio telefono ragelį vienoje rankoje ir pieštuką kitoje. “Leiskite man patikrinti… Deja, bet 7-as kambarys jau užimtas. …Ne, mes nebeturime kambarių, kurių numeryje yra skaičius 7”.
Jos aštuonmetė draugė ją kumšteli, “Taip, turime! Turime kambarį nr. 17!”
“Ak, atleiskite. Mes turime kambarį nr. 17. Ar norėtumėte jo?”,- mergaitė kruopščiai rašo. “Ir koks jūsų kreditinės kortelės numeris? …Dėkoju už skambutį. Iki malonaus pasimatymo!”.
Kai ji paduoda lapelį draugei, paklausia “Ar dar turime kambarių, kurių numeryje yra skaičius 7? 17-tas kambarys jau užimtas”.
Vaikai žaidžia. Tokios ir panašios situacijos kasdien nutinka namuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose visame pasaulyje. Kaip tėtis/mama arba mokytojas, jūs turbūt kartais pagalvojate, ar verta vaikams skirti laiko žaidimams. Tikrai verta! Žaidimas vaikams leidžia tapti smalsiais tyrinėtojais ir tvirtomis asmenybėmis. Vaikai aprašytame pavyzdyje mokosi matematikos, paslaugų sektoriaus verslo ypatumų, bendradarbiavimo, naujų žodžių, planavimo, problemų sprendimo ir dar daugiau.
Jūs turbūt galvojate, kad vertėtų pradėti ieškoti ugdomųjų programų vietoje ropojimo po virtuvės stalu ir meškos urvo žaidimo. Ar tai tikrai stimuliuoja jūsų vaiko intelektą? Ar gali vaikas, statantis kaladėlių bokštus ir paskui juos sugriaunantis arba vaikas, kuris tik brūkšniuoja su markeriu, iš to kažko išmokti? Tikrai taip!
Vaikai mokosi apie geometriją ir gravitaciją, formas ir pusiausvyrą žaisdami su kaladėlėmis. Brūkšniavimas moko vaikus kontroliuoti raumenis, veda link piešimo ir rašymo, leidžia įvertinti priežastį ir pasėkmę. Žaisdamas meškos urvą vaikas pamato pasaulį iš kitokios perspektyvos.
Ekspertai iš viso pasaulio studijavo žaidimą nuo kūdikystės iki suaugusiųjų gyvenimo ir kai kurie jų atradimai jus nustebins! Šis straipsnis atskleis, koks būtinas yra žaidimas mūsų vaikams.
Paruoškite sceną
Čia pateiksime kelis pagrindinius principus suaugusiems, norintiems, kad vaikai kuo daugiau gautų iš žaidimo.
Duokite daug laiko. Vaikų žaidimai gali užtrukti – ir ilgai. Kūdikiams reikia laiko kramtyti ir ragauti, mesti daiktus ir išgirsti juos nukrentant, pajausti paviršius, matyti daiktus iš skirtingų kampų, tyrinėti. Dvimečiams reikia laiko eksperimentams: spaudinėti dažų buteliuką, dėlioti indelius vieną į kitą, minti ratus triračiu. Laikas būtinas ir 4-5 metų vaikams, kurių veiklos ir temos dar labiau išsiplėčia. Jie gali dienų dienas žaisti ligoninę. Arba statyti iš medinių detalių. Arba maišyti skirtingas spalvas. Kai vaikai pasiekia pradinės mokyklos amžių, jie visdar mokosi aktyvaus žaidimo metu. Jų kaladėlių statiniai gali išaugti iki milžiniškų. Papier-mâché priemonių gamyba gali trukti savaitę. Kiti žaidimai gali trukti ilgesnius periodus.
Geriausia, jei žaidimai – aktyvūs. Vaikai daugiausia gauna iš tų žaidimų, kuriuose jie yra aktyvūs dalyviai ir turi galimybę būti savarankiški – kai piešia, stato garažą žaislinėms mašinėlėms, kuria muziką. Kalbančios lėlės ar automatiškai ratu važiuojantys traukinukai vaikų taip neįtraukia ir tokia veikla jiems greitai atsibosta.
Sukurkite ypatingą vietą. Kai tik galite, suteikite vaikui vietą žaisti netrukdomam, net jei tai bus tik vienas kamputis namuose. Žaislų dėžės užgriozdina kambarį ir neskatina tvarkymosi, o kai vaikai neberanda to, ko nori, greitai praranda susidomėjimą. Vietoje dėžių išnaudokite lentynas ir padėkite vaikams suprasti, kad svarbu tvarkytis ir pažaidus sugrąžinti daiktą į jo vietą. Paveiksliukai gali padėti dar neskaitantiems vaikams surasti tinkamą vietą lentynoje.
Planuokite įvairovę. Turėkite įvairių žaislų ir visuomet turėkite omenyje saugumą. Pasistenkite, kad vaikas turėtų medinių, medžiaginių, metalinių, plastikinių žaislų. Vaikams patinka paviršiai. Pasiūlykite žaislų, su kuriais galima žaisti vienam (pvz. figūrų rūšiavimo arba karoliukų vėrimo) ir priemonių, su kuriomis smagiau žaisti keliems (pvz. kamuolys arba kasos aparatas). Įtraukite realistiškų žaislų (tikrų daiktų vaikiškų modelių) ir žaislų, galinčių būti bet kuo. Mąstykite už tipinių žaislų ribų. Duokite vaikams savo senų drabužių, spausdinimo mašinėlę, lagaminą, popierinių rankšluosčių ritinėlių, senų žurnalų, papuošalų, medinių šaukštų, plastikinių indelių. Kaina nėra svarbi detalė, renkantis lavinamąją priemonę: žmonės ir vaizduotė yra puikios priemonės.
Eikite į lauką. Žaidimas neturėtų būti apribotas iki namų erdvės ir sūpynių lauke. Išneškite į lauką mažą staliuką, įjunkite žarną su vandeniu arba darykite sniego angelus. Beveik viskas, ką galima daryti viduje, galima daryti ir lauke. Mėgaukitės grynu oru – ir kai šilta, ir kai šalta. Viduje likite tik ekstremaliomis oro sąlygomis, bet įprastai žiemą apsimūturiuokite, o vasarą žaiskite pavėsyje. Grynas oras visiems suteikia jėgų.
Sukelkite susidomėjimą.
Klausykitės vaikų, kai jie žaidžia. Jie jums pasufleruos apie priemones, kurių reiktų žaidimo patobulinimui ir didesniam jų įsitraukimui.
Išplėskite idėjas. Jei vaikas pradėjo šuoliuoti kaip arklys, galbūt šluota arba šalikas vietoje vadelių pagyvintų žaidimą. Jeigu vaikas žaidžia astronautą, galbūt laiku įterptas skambutis iš misijos kontrolės punkto padėtų jam pagalvoti apie kelionės galimybes. Kūdikiui gali patikti pliuškentis vonioje, o plastikinis puodelis padėtų atrasti pylimą. Įdėmiai klausykitės, kartas nuo karto net žaismingai įsitraukite, bet nepamirškite, kad tai – vaiko žaidimas, ne jūsų.
Įtraukite daugiau žmonių. Vaikams reikia laiko žaisti su suaugusiaisiais. Kūdikiai mėgsta dainuoti, gaudyti kamuolį, skaityti knygas ar veikti dar daugybę dalykų, kuriems reikia suaugusiojo arba kito vaiko. Pasiekę trečiuosius metus vaikai pradeda vertinti savo draugų ar bendraamžių draugiją, taigi pasirūpinkite, kad kiti vaikai būtų jūsų namuose laukiame bent dalį dienos. Draugai padeda vaikui atrasti dalinimąsi, bendradarbiavimą, kitos nuomonės egzistavimą. Jei didelis atstumas yra problema, galbūt galėtumėte suburti grupelę, su kuria susitiktumėte kartą ar du per savaitę. Vaikų darželis, dienos priežiūros grupė ar kokybiški būreliai gali pasiūlyti daug vertingos veiklos ir žaidimo galimybių.
Suteikite galimybę rinktis. Vaiko laukia pasaulis, pilnas galimybių ir pasirinkimų. Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, kad tobulėjimui ribų nėra. Ir berniukai, ir mergaitės gali būti stiprūs. Dauguma ateityje taps tėvais. Vaikai iš skirtingų etninių grupių gali turėti tas pačias vertybes. Su seneliais ir kūdikiais galima praleisti malonių akimirkų. Žaidime nėra vietos stereotipams. Kiekvienam vaikui reikia lėlės, žaislinio sunkvežimio, vaizduotės ir draugų.
Skatinkite bendradarbiavimą. Kaip dažnai girdite tėvus sakančius “Jonathan, pasidalink su Emily” arba “Sadonna, nesimėtyk smėliu! Tuojau pat atsiprašyk Jose!”. Tokie perspėjimai retai įtikina vaikus dalintis ir bendradarbiauti. Tiesą sakant, vaikų vertimas elgtis taip, kaip jūs liepiate, iššaukia atvirkštinį elgesį. Vaikai dalinasi tada, kai kiti yra jiems dosnūs. Jie tampa rūpestingi ir jautrūs, kai mes kreipiame dėmesį į jų poreikius, norus ir jausmus. Pasiūlykite žaidimų ir veiklų, kuriose reikia bendradarbiauti su kitais. Vėžimėliui dažniausiai reikia jame sėdinčio ir jį stumiančio. Žaislinis telefonas skatina dialogą.
Greitesnis problemų sprendimas. Kai kurios problemos, kylančios žaidimo metu, yra neišvengiamos, bet net ir dvimečiai gali būti puikūs derybininkai. Suteikite vaikams galimybę nesutarimą patiems išspręsti žodžiais ir įsikiškite tik tada, kai matote, kad gresia jėgos panaudojimas. Pirmasis problemos sprendimo būdas gali būti abiejų pusių išklausymas ir jų nuomonės apie tai, kas turėtų vykti toliau ir koks sprendimas ar pasėkmė būtų sąžininga, išsiaiškinimas.
Vaikai mokosi ne tik bendradarbiaudami, bet ir susidurdami su įvairiais sunkumais. Gal kelių detalių dėlionė yra tinkamas iššūkis dvimečiui. Gal išsiskiriantis ryškus objektas pareikalaus ropojančio mažylio pastangų. Arba lėlių teatro scenos kūrimas ir dekoravimas įtrauks ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus. Suaugusieji mielai padeda ir pasiūlo sprendimus vaikams, kai šie susiduria su iššūkiais, bet tokiais atvejais vaikai nesimoko. Kai vaikai nuleidžia rankas, daug geriau yra jiems padėti surasti sprendimą, nei problemą išspręsti patiems. Vaikams reikia progų patiems įveikti sunkumus. Neatimkite iš jų galimybės mąstyti.
Tėvų klausimai.
Tobulėjant technologijoms ir besikeičiant visuomenei , tėvai susiduria su klausimais apie vaikų žaidimus. Žaidimo stebėjimas ir gairės šiame skyriuje padės jums priimti sprendimus apie žaidimų pa(si)rinkimą.
Kokie žaislai lavina? Kuo daugiau vaikas gali nuveikti su žaislu, tuo labiau lavinantis jis yra. Vaikai pirmiausia turi išmokti daug dalykų apie žmones, o tik vėliau yra pasiruošę skaityti ir skaičiuoti. Užtikrinkite, kad vaikas turi pakankamai priemonių tyrinėjimui ir malonią vietą užsiėmimams. Net geriausių pradinio ugdymo programų pagrindas taip pat yra paremtas žaidimo svarba, o ne kuo kitu – žaidimas vaiką lavina ir augina.
Ar superherojų žaidimai yra vaikams naudingi? Truputis tokių žaidimų – turbūt taip. Superherojų žaidimai leidžia vaikams suprasti jėgos ir galios prasmę ir gerų darbų atlikimo reikšmę. Nepaisant to, tokie žaidimai gali išsivystyti į žiaurius ir nekontroliuojamos jėgos rodymo veiksmus, taigi suaugusiųjų priežiūra gali būti reikalinga.
O kaip dėl žaislų, paremtų vaikų TV laidomis arba filmais? Tai, kokiu žaislu vaikas žaidžia, daro įtaką tam, ką jis su žaislu daro ir kaip žaidžia. Žaislai, turintys begalę panaudojimo būtų, tokie kaip modelinas, kaladėlės, žaislinės figūrėlės ir lėlės, skatina vaikus atrasti naujus žaidimo būdus. Tačiau ne visi žaislai vaikams suteikia daug galimybių. Žaislai, paremti filmais ir laidomis, gali turėti atvirkštinį efektą. Jie kartais gali nukreipti žaidimą tik viena linkme: pavyzdžiui vaikas, žaidžiantis su filmo herojaus figūrėle, remsis ne savo fantazija, o filmo sukurtu herojaus charakteriu ir siužetu. Kai vaikai nekontroliuoja žaidimo, jie netenka pagrindinės paskatos augimui ir mokymuisi.
Kiek laiko vaikas gali žiūrėti televizorių? Ir KIEK, ir KĄ žiūrėti yra vienodai svarbu. Kai kurios laidos, pavyzdžiui apie gamtą arba kokybiškos laidos vaikams, gali būti puiki mokymosi priemonė. Vaikai geriausiai mokosi įgyvendindami savo sumanymus, bendraudami su žmonėmis ir tyrinėdami aplinką. Ar laidos, kurias jūsų vaikas žiūri, gali tai suteikti?
Ar kompiuteris yra geras žaislas? Jeigu jūsų vaikas skiria šiek tiek laiko istorijų rašymui arba žaidimui, tame nėra žalos. Iš kitos pusės, jeigu vaikas laiką leidžia tik prie
kompiuterio ir žaidžia tik žiaurius karinius žaidimus, tai turbūt nepadės jūsų vaikui tapti tokiu žmogumi, kokiu jį norite užauginti.
Kokios taisyklės turėtų galioti vaikams žaidimo metu? Kiek galima mažiau, kad būtų galima drąsiai vystyti žaidimą. Daugumą problemų išsprendžia šios trys paprastos taisyklės:
1. Žmonių neskaudiname ir neskriaudžiame.
2. Konfliktus sprendžiame žodžiais.
3. Po žaidimo viskas turi grįžti į savo vietas (ten, iš kur paimta).
Kaip man prisijungti prie vaiko žaidimo? Mes esame pirmieji vaiko žaidimų draugai. Su kūdikiu žaidžiame veido slėpynes ir linksmai turškiamės vonioje. Miauksime kaip katė arba iš mažyčio puodelio gerdami nematomą arbatą, mėgaujamės: “mmmmm…”. Ir tada vaikas mato dar daugiau galimybių, kaip paįvairinti žaidimą.
Kai kurie suaugusieji mielai ropoja ant keturių ir vaizduoja tigrą. Kiti nėra labai įsitraukę į žaidimą ar net mankštinimąsi su vaikais. Vis dėl to, kiekvienas iš mūsų gali sudalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje ar apsipirkti žaislinėje maisto prekių parduotuvėje. Galite statyti konstrukcijas iš kaladėlių, žaisti gaudynes ar slėpynes arba tokius paprastus žaidimus kaip Uno arba Domino. Svarbiausia, kad visi tuo mėgautųsi!
Parengė Emilija Malinauskaitė.
Būtinai keliaudami stebėti rudens, pasiimkite kibirėlį, į kurį pririnksite gamtos turtų. Siūlome pasigaminti svajonių augintinį iš surinktų gamtoje priemonių: gilių, šakelių, kankorėžių, akmenukų, lapų, uogų ir pan. Tyrinėkite augintinius padidinimo stiklais, lieskite užsimerkę ir atmerktomis akimis, palyginkite su realia gyvūno nuotrauka (jei tik įmanoma), pabandykite užuosti jo kvapą. Sugalvokite augintiniui vardą, kurį vaikas gali pats užrašyti! Augintiniai puikiai tiks mokytis matematikos, suskaičiuokite kiek spyglių turi ežiukas, kiek kaštonų sunaudojote gamindami slieką, kiek sparnų turi skraidantis drakonas.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Gamtos turtai (pupelės, akmenukai, lapeliai, šakelės, spygliai, kaštonai ir pan);
* Plastilinas (puikiai tinka namuose gamintas modelinas, kurį galite paįvairinti kvapais, spalvomis).
DARBO EIGA:
Parodykite vaikui gyvūnų fotografijas bei darbelių pavyzdžius, aptarkite, kokį gyvūną jis/ji norėtų daryti. Geriausia ir smagiausia gyvūną kurti drauge. Naudodami gamtos turtus ir plasteliną pagaminkite: musę, kiškį, drakoną, ežiuką ir pan.
Baigę lipdyti, sugalvokite augintiniui vardą, kurį vaiko paprašykite užrašyti.
Pasidžiaukite savo pagamintais augintiniais!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Puikiai prisimenu tą amžiaus tarpsnį, kai vaikai viską norėjo daryti savarankiškai ir baisiausiai pykdavo, kai norėdavau jiems padėti. Ką jau ten padėti – prisiliesti neleisdavo! Sunkiausia, žinoma, buvo tada, kai jų buvo keturi ir vyriausiam – vos septyneri. Tai bent du šeimoje norėjo viską daryti savarankiškai, o mane kartais apimdavo jausmas, kad nors persiplėšk. Šis – kaip ir visi kiti – etapas pasibaigė. Dabar žiūriu atgal ir šypsausi. Bet, prisimenu, tuomet būdavo dienų, kai šypsotis tikrai nesinorėdavo. Tad puikiai suprantu mamas ir tėčius, kurie išgyvena šį vaiko raidos tarpsnį. Šiandien priimamasis – būtent apie tai.
Gamindami šį darbelį, vaikai kūrybiškai panaudos rudens suteikiamas gėrybes! Rinkite nuostabius rudens lapus, pasigaminkite nepakartojamų piešinių ir papuoškite Jus supančią aplinką.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Įvairiausių spalvų dažai;
* Teptukai;
* Pasirinkto gyvūno trafaretas;
* Skysti klijai;
* Rudens nuspalvinti lapai;
* Akytės, nosytės ir t.t.
DARBO EIGA:
Leiskite vaikams fantazuoti ir kūrybiškai apklijuoti lapais savo mėgstamą gyvūną. Kad gyvūnas įgautų gyvybės, būtina pridėti akytes ar nosį.
Viską suklijavę, spalvinkite savo gyvūnus gražiausiomis spalvomis ir įvairiausiais raštais.
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Moksleivių tėveliai, išleidę savo vaikus į mokyklas dažnai tikisi, kad jose jie jausis saugūs, sutars su klasės draugais ir mokytojais bei džiaugsis teigiama mokymosi aplinka.
Specialistų teigimu, tai įprasti ir suprantami tėvelių norai, tačiau viso to įgyvendinimas neturėtų gulti tik ant pedagogų pečių. Tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklą daro teigiamą įtaką vaikų rezultatams, mokymosi aplinkai, net ir pedagogų kompetencijoms.
Apie tėvelių iniciatyvos reikšmę šiuolaikinėse mokyklose „Samsung Mokykla ateičiai“ kalbasi su edukologe, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja Austėja Landsbergiene.
– Ar noriai moksleivių tėveliai įsitraukia į mokyklos veiklą?
– Mokinių tėvai, kuo toliau, tuo labiau šiuo klausimu tampa aktyvesni. Dar prieš penketą ar šešetą metų įvairių iniciatyvų buvo mažiau, tėvams dažnai atrodydavo, kad vaiką užtenka atvežti į mokyklą ir ties čia jų darbas pasibaigia. Tuo tarpu šiandien situacija pasikeitusi, bendruomeniškų tėvų skaičius ženkliai didėja. Pamažu suprantama, kad pedagogams reikia padėti, nes jie visko aprėpti ir išpildyti visus tėvų lūkesčius dažnai nespėja. Kodėl gi patiems mums, tėveliams, neprisidėjus prie aktyvios mokyklos bendruomenės kūrimo? Turime suprasti, jog už mokyklą kurioje mokosi mano vaikas esu atsakingas ir „aš“.
– Kokia jų pagalba yra reikalinga?
– Visuomenėje vyrauja nuostata, kad tėvų pagalba turi būti susijusi tik su finansiniais reikalais. Anaiptol. Yra daug prasmingesnių dalykų, kuriuos kiekvienas tėvelis galėtų padaryti dėl visos mokyklos bendruomenės, pavyzdžiui, organizuoti keliones, renginius, inicijuoti mokyklos aplinkos tvarkymą, rengti blusų turgų ir dar daugybę kitų atrakcijų. Tai suartina ir skatina bendruomeniškumo jausmą. O bendruomeniškumo jausmas mokyklose kyla iš vienodų vertybių, kurios yra puoselėjamos. Šis aspektas labai svarbus, nes dažnoje Lietuvos mokykloje matome susiskaldymą – pedagogas jaučia elementarią pareigą pravesti pamoką, mokinys ją išklausyti, o tėvai sužiūrėti, ar vaikai atliko namų darbus. Pokalbių gyvenimiškomis temomis, artumo jausmo, ryšio tarp šių trijų mokyklos bendruomenės narių grupių trūksta.
– Kaip įsivaizduojate tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą?
– Jeigu leidžia galimybės ir tėveliai turi laiko bei entuziazmo, jie galėtų mokytojams padėti įvairiapusiškai – nuo kasdienių buitinių darbų, idėjų generavimo iki papildomų pamokų vaikams. Puikiai atsimenu, dar kai mokiausi JAV, į mūsų klasę ateidavo jau į pensiją išėjusi moteris, ji padėdavo vaikams, kuriems sunkiai sekėsi matematika. Tokios žmonių iniciatyvos silpnesniems moksleiviams leidžia pasivyti stipresnius, o mokytojams sudaromos galimybės efektyviai dirbti pamokų metu, nekartojant jau išeito kurso.
Turiu pavyzdžių ir iš savo darbo praktikos. Štai viena mamytė yra verslininkė, turi laisvą darbo grafiką ir siūlosi ateiti į mokyklą tada, kai mums prireikia pagalbos, pavyzdžiui, sutvarkyti klasę, nudrožti pieštukus, lavinti vaikų skaitymo įgūdžius ir panašiai. Tai leidžia siekti dar efektyvesnio vaikų ugdymo, o sutaupytas mokytojų laikas gali būti skiriamas kitoms kasdienėms mokyklos problemoms spręsti.
– Ar mokytojams gali praversti tėvų profesinės žinios?
– Tikrai taip. Šiandien vis daugiau tėvelių yra pasiryžę ir nori pasidalinti savo profesine patirtimi su mokytojais. Štai, viena mama, savo srities profesionalė, mūsų ugdymo įstaigoje veda lyderystės mokymus.
Kita, personalo vadovė, ateina pasidalinti patirtimi su mokyklos personalu, kaip efektyviai dirbti ir išnaudoti turimus išteklius. Tai pedagogams labai praverčia ne tik individualiai – galiausiai viso to naudą pajaučia ir visa mokykla, o ypač moksleiviai. Tenka bendrauti ir su kitomis Lietuvos ugdymo įstaigomis – jos labai vertina vaikų tėvelius, kurie yra savo sričių profesionalai, nes jie gali suteikti psichologinių žinių, lyderystės įgūdžių, išmokyti naudotis naujausiomis technologijomis. Belieka juos pritraukti ir įrodyti, kad tai yra prasminga.
– Kaip tėvelius įtraukti į mokyklos gyvenimą?
Didžioji dalis visuomenės dirba su dabarties iššūkiais, su kuriais reikia susidoroti čia ir dabar. Tuo tarpu mokytojų bei tėvų darbas su vaikais yra orientuotas į ateitį. Vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai. Jei moksleiviai matys aktyvią, motyvuotą ir pilietišką mokyklos bendruomenę, kurios veikloje dalyvauja jų tėvai, jie ir patys ateityje tokie bus.
Tėvai gali būti fantastiškas kiekvienos ugdymo įstaigos resursas. Jie patys dažnai nori padėti, bet nežino kaip, todėl svarbiausia su jais kalbėtis, siekti juos informuoti apie įvairias iniciatyvas.. Šiuo metu mes nesame visiškai nuoširdūs ir turime iškreiptą požiūrį, kad mokykla bijo įsileisti tėvus. Taip nėra. Jeigu mokykloje yra tūkstantis vaikų, tai jie iš viso turi 2 tūkstančius tėvų, o kiek dar ir senelių. Jeigu nors dešimtadalis jų įsitrauks į mokyklos veiklą nors kartą per metus, tik įsivaizduokite, kokio efekto mes sulauktumėme.