Iškylos su šeima – puikus būdas suderinti bendravimą ir buvimą gryname ore. Kaip tinkamai joms pasiruošti, pataria socialinių mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė.
Ji – didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja ir vadovė bei „Maxima“ sveikos gyvensenos skatinimo projekto „Gyvenkime sveikiau“ partnerė.
1. Iškyloms ruoškitės iš anksto. Pasiruoškite daiktų sąrašą, kurie iškylose – būtini, bet lengvai pamirštami. Svarbiausius daiktus ir dalį maisto geriausia susiruošti iš vakaro.
2. Turėkite neperšlampamą paklotą. Lietuvoje dažnai lyja, žemė gali būti drėgna, dėl to labai rekomenduojami paklotai su neperšlampama apačia.
3. Pasirūpinkite patogiais drabužiais. Kepurė nuo saulės ir papildomi drabužiai – būtini. Pasitaiko, kad išsiruošus net ir į trumpą iškylą vaikai išsipurvina ar susiplėšo drabužius. 1
4. Nepamirškite vaistų ir kitų priemonių dėžutės. Privalu pasirūpinti kremu nuo saulės, priemonėmis nuo vabzdžių ir įkandimų. Būtina turėti vaistų nuo įprastų savo vaikų ligų, ir visiems be išimties – dezinfekuojantį purškalą, pleistrų ir priešalerginių vaistų.
5. Turėkite lauko žaidimų. Pasiimkite kad ir paprasčiausią kamuolį, skraidančią lėkšte, ar badmintoną. Vaikams bus smagu net tuomet, kai suaugusieji norės šiek tiek pabendrauti tarpusavyje.
6. Gėrimų pasiimkite daugiau. Vaikams itin svarbu vartoti daug skysčių, todėl į iškylą svarbu pasiimti kelis papildomus buteliukus vandens. Gėrimus A. Landsbergienė rekomenduoja pilti ne į buteliukus ar gertuves, o termosą. Taip gėrimas neįšils ir nepradės gesti, jeigu norėsite jį pagardinti citrina ar keliomis uogomis.
7. Svarbu užtikrinti maisto saugumą. Vasarą maistą išėmus iš šaldytuvo jį rekomenduojama suvartoti ne vėliau kaip per dvi valandas. Nebent tai – negreitai gendantis maistas: įvairūs duoniukai, trapučiai, sausainiai. Vykdami į iškylas venkite mėsos ir pieno produktų, nes juos suvartoti reikia itin greitai. Gera investicija – šaltkrepšis su šaldančiomis kasetėmis, kuris prailgins maisto tinkamumo vartoti laiką.
8. Į maisto ruošą įtraukite vaikus. Kartu su vaikais pasigaminkite lengvai paruošiamus vieno kąsnio sumuštinukus. Naudokite duoną, įvairias užtepėles, daržoves ar sūrį. Ant paruoštų sumuštinių leiskite vaikams užrašyti savo vardus. Ryte vaikai bėgs tikrinti, ar tikrai sudėjote jų pasiruoštą maistą, o ir valgyti savo pasigamintą bus smagiau.
9. Gaminkite ir rimtesnius patiekalus. Paprastas ir vaikų mėgstamas patiekalas – makaronų salotos. Išvirtus makaronus pakepkite su daržovėmis, pagardinkite pesto padažu. Dar viena idėja – kietai virti kiaušiniai su daržovėmis. Naudokite morkas, agurkus ar ridikėlius. Šios daržovės net ir po kelių valandų išliks traškios ir gardžios.
Išbandykite lengvai paruošiamus vėrinukus. Vaisius ir daržoves ruoškite prieš pat išvykstant, kad juose išliktų kuo daugiau vitaminų. Dar viena idėja – ledukų konteineriuose užšaldykite natūralių vaisių sulčių ar vaisių kokteilių.
10. Mėgaukitės spalvomis. Maistą, skirtą iškyloms, dėkite į sandarias spalvingas dėžutes, ant kurių vaikai galės užrašyti savo vardus. Pasiimkite spalvingų šiaudelių, servetėlių, o jei tai gimtadienis – spalvingų kepurėlių ir žvakučių. Smulkmenos padeda sukurti tikros iškylos įspūdį bei pakelia nuotaiką.
Tekstas buvo išspausdintas portale 15min: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/laisvalaikis/edukologes-austejos-landsbergienes-patarimai-iskylaujancioms-seimoms-566-508392
Įmonei suburti stiprią ir vieningą komandą bei išlaikyti lojalius darbuotojus – tikras XXI amžiaus iššūkis. Specialistai teigia, jog komandinis darbas sportinėse varžybose ar kitoje laisvalaikio veikloje, už įmonės ribų, yra puikus būdas formuoti stiprų kolektyvą ir atskleisti kiekvieno žmogaus asmenines savybes. Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė įsitikinusi, kad kartu žaisdami ir sportuodami žmonės išmoksta vieningai siekti tikslų ir padėti vieni kitiems įveikti kliūtis, tačiau kai kurių komandinio darbo subtilybių vertėtų pasimokyti ir iš vaikų.
„Kad ir kokie puikūs savo srities specialistai būtų darbuotojai, labai svarbu, jog jie jaustųsi komandos dalimi, – teigia dr. A. Landsbergienė. – Kartu dirbantys žmonės turėtų ne tik susikoncentruoti į savo užduotis, bet ir siekti bendro komandos tikslo, padėti vieni kitiems ir būti tarsi vienas nenugalimas kumštis. Veikdami vieningai darbuotojai ne tik pasieks įmonės tikslų, bet ir jaus didesnę motyvaciją darbe. Žinodami, kad bet kada gali konsultuotis su kolegomis ir prašyti jų pagalbos, darbuotojai jausis labiau užtikrinti, saugesni ir bus motyvuoti pagelbėti kitiems.“
Individualistams, pasak A. Landsbergienės, itin sunku priimti sprendimus komandoje, tartis su kitais nariais ir įsiklausyti į jų norus. Dažnai tokie žmonės kritiką priima asmeniškai ir nesupranta, jog vadovas išsako pastabas ne todėl, kad norėtų priekaištauti ar pažeminti, bet siekdamas geresnių rezultatų. Didžiulę darbo su vaikais patirtį turinti A. Landsbergienė pastebi, jog tokiems žmonėms derėtų pasimokyti iš jaunesniųjų. Išgirdę kritiką, vaikai supyksta, tačiau tyliai apmąstę situaciją, netrukus padaro išvadas ir, pasimokę iš klaidų, stengiasi jų nebedaryti. Nesvarbu, kad vaikui mažiau metų – žmonių socialiniai tarpusavio santykiai yra labai panašūs, ir dirbti komandoje, tiek darbe, tiek grupinėse veiklose ar sporte suaugusiam gali būti taip pat sunku kaip ir darželinukui.
Multi-sporto varžybų „Vilnius Challenge“ vienas iš įkūrėjų Vytenis Benetis įsitikinęs, kad bene veiksmingiausias būdas, padedantis mokytis dirbti kartu – būtent komandinis sportas. „Multi-sporto varžybos, kurias sudaro tokios rungtys, kaip protinės užduotys, irklavimas ar kopimas virvėmis su komandos nariu, ne tik reikalauja fizinio pasiruošimo, bet ir moralinio nusiteikimo. Komandinėse užduotyse, ko nemoka vienas, gali pagelbėti kitas, pavyzdžiui, vienas galbūt yra geresnis bėgikas, o kitam geriau sekasi orientuotis, – sako V. Benetis. – Multi-sportas – tai pasitikėjimas savo komandos draugu bei žvitri akis, ieškant užuominų. Svarbiausia, atrasti kiekvieno komandos nario stipriąsias puses ir jas išnaudoti – ši taisyklė galioja tiek šeimoje, tiek darbo aplinkoje.“
Nors į sportines varžybas dažniau žiūrima kaip į pramogą ar žaidimą, A. Landsbergienė įsitikinusi, kad jos – didžiulis išbandymas komandai. Sportinės užduotys padeda atsiskleisti asmenybei ir daugiau sužinoti apie kitus komandos narius – kuris žmogus yra analizuoti gebantis strategas, kuris lyderis ir sprendimų priėmėjas, o kuris nemėgsta priimti sprendimų, bet puikiai juos įgyvendina. Be to, sportinės varžybos yra tinkamas būdas įmonės vadovui įvertinti darbuotojų asmenines savybes, gebėjimą atlikti vieną ar kitą užduotį, o vėliau sėkmingai tai pritaikyti darbe.
Tekstas buvo publikuotas portale madeinvilnius.lt: http://www.madeinvilnius.com/lt/gyvenimas/austeja-landsbergiene-komandinio-darbo-subtilybiu-reiketu-pasimokyti-is-vaiku/i/
Ką matome pravėrę vasarą langą?.. Ogi žydinčius laukus, medžius, gėles. Mėgaujamės jų skleidžiamais kvapais, gėrimės jų spalvomis bei įvairove.
Šis darbelis ir yra tikrasis vasaros langas, į kurį galime sutalpinti tai, kuo mums kvepia vasara!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Augalėliai (gėlės, lapai, šakelės);
* Siūlai;
* Šakos (rėmui);
* Žirklės.
DARBO EIGA:
Šakas sutvirtiname siūlu, taip sukurdami vasaros langui rėmą. Jį galima daryti tokio dydžio, kokio dydžio yra šakos. Forma taip pat gali būti įvairi (kvadratas, stačiakampis, trikampis).
Siūlą vyniojame nuo vienos rėmo pusės iki kitos. Jį kiekvieną kartą apsukame aplink šaką du kartus, tai padės siūlui nenuslysti.
Kai rėmas aprištas siūlu, metas į jį sutalpinti vasaros gėrybes: gėlių žiedus, lapus, medžių šakeles, o galbūt mielą vasaros nuotrauką ar Joninių naktį rastą paparčio žiedą!..
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Artėjant vasarai, eksperimentuojame KITAIP su vaikų mėgstamais muilo burbulais. Tam reikės kelių priemonių, o svarbiausia – kūrybiškumo ir geros nuotaikos!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvoti dažai;
* Muilo burbulai;
* Lapas popieriaus;
* Tušti jogurto indeliai.
Darbo eiga:
Atskiruose jogurto indeliuose sumaišome muilo burbulus su spalvotais dažais.
Pasitelkiame kūrybiškumą, gerą nuotaiką ir ….. pradedame pūsti!!!
Ištirpus visiems spalvingiems muilo burbulams, piešinį išdžioviname ir puošiame savo kambarį ar padovanojame draugui.
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų vaikai geriau supranta kaip taupomi pinigai ir ką veikia bankas, atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas sociologinis vaikų finansinio suvokimo tyrimas. DNB banko tyrimas taip pat parodė, kad paprastesnių piniginių klausimų, tokių kaip pinigų šaltiniai ir kur pinigai išleidžiami, supratimas priklauso nuo vaiko amžiaus.
„Jaunos šeimos susiduria su daug reikšmingų finansinių iššūkių ir sprendimų: nuo pirmųjų namų iki užtikrintos vaikų finansinės ateities. Svarbu, kad tėvai priimtų teisingus finansinius sprendimus, o vaikai suprastų, kokie ir kodėl finansiniai sprendimai šeimoje priimami. Todėl norėjome pažvelgti, kas turi didžiausią įtaką vaikų finansiniam suvokimui, kaip bankas galėtų prisidėti auginant finansiškai raštingą kartą. Pamatėme, kad vaikų supratimui apie finansus didžiausią įtaką daro tėvai ir jų elgesys su pinigais. Skirtingose šeimose vaikai į tuos pačius kasdienius finansus žiūri kitaip: kitaip supranta taupymą, kitaip įsivaizduoja banko veiklą,“ – teigia DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas dr. Šarūnas Nedzinskas.
Finansų valdymo suvokimą lemia šeimos finansai
Kaip parodė DNB vaikų finansinio suvokimo tyrimas, 57 proc. vaikų taupymą sieja su trumpalaikiu veiksmu – norimo daikto nepirkimu. 22 proc. teigia, kad taupymas – tai pinigų saugojimas banke, 17 proc. – pinigų saugojimas namuose, 4 proc. nežinojo arba neatsakė.
DNB tyrimas atskleidė, kad ilgalaikį taupymą banke ar namuose geriau suvokia vaikai iš didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų. Maždaug penktadalis (23 proc.) jų taupymą sieja su pinigų saugojimu banke, dar tiek pat – saugojimu namuose. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunačiose šeimose taupymą banke paminėjo 18 proc. vaikų, o taupymą namuose – 16 proc.
Bankas, vaikų akimis, skolina (29 proc.) ir taupo (31 proc.) pinigus. Banką kaip elgesio su pinigais patarėją mato tik 12 proc. apklaustųjų. Po 8 proc. vaikų mano, kad banke suaugusieji keičia valiutą arba pasiima pinigų iš savo sąskaitos. Kas dešimtas 5-9 m. vaikas (11 proc.) nežino, ką veikia bankas.
Vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai dažniau rinkosi atsakymą, kad banke galima taupyti pinigus (30 proc.). Mažesnių pajamų šeimų vaikai prioritetą teikia pinigų skolinimuisi iš banko (31 proc.). Didesnių pajamų šeimose vaikai taip pat geriau supranta, kad banke galima tiesiog pasikonsultuoti, kaip elgtis su pinigais (18 proc.) arba pasikeisti valiutą (12 proc.)
DNB šeimos bankininkė Jurgita Pažūsė teigia, kad kai kurios šeimos į konsultaciją banke atsiveda ir vaikus, tačiau tokių šeimų dar reta. „Padėti suprasti vaikams banko veiklą, kasdienių finansų tvarkymą padėtų tiesioginė patirtis. Jeigu tėvai aktyviau įtrauktų vaikus į šiuos procesus, atsivestų į konsultacijas, vaikai geriau suprastų, kaip valdomi finansai, kad bankas pirmiausia – šeimos patarėjas,“ – sako DNB šeimos bankininkė.
Amžius lemia pajamų ir išlaidų supratimą
DNB vaikų finansinio suvokimo tyrimas parodė, kad paprastesnių finansinių klausimų supratimą lemia vaiko amžius.
8 iš 10 vaikų (83 proc.) supranta, kad pinigus suaugusieji uždirba. 7 proc. teigė, kad pinigus kas nors padovanoja, 6 proc. – duoda bankomatas, 3 proc. – paskolina bankas, 1 proc. neatsakė. Tačiau kas devintas 5 m. amžiaus vaikas (13 proc.) mano, kad pinigus suaugusiesiems dalina bankomatai. Bankomatą, kaip pagrindinį pinigų šaltinį nurodo tik 4 proc. devynmečių.
Vaikai mano, kad daugiausiai pinigų suaugusieji „pravalgo“ – 63 proc., didžiausias išlaidas namams (vandeniui, elektrai, šildymui, kt.) priskyrė 19 proc. mažamečių. 7 proc. vaikų mano, kad brangiausiai kainuoja transportas, po 4 proc. – darbužiai ir laisvalaikis bei pramogos, 3 proc. nežinojo.
DNB tyrimas parodė, kad skirtingo amžiaus vaikai skirtingai supranta ir pagrindines išlaidas. Septyni iš dešimties 5-7 m. vaikų įsitikinę, kad daugiausiai kainuoja maistas. 8-9 m. vaikai maistui teikia mažesnę reikšmę. Kad daugiausiai išleidžiama maistui, mano 46 proc. 8 m. ir 52 proc. 9 m. vaikų. 28 proc. aštuonmečių ir 31 proc. devynmečių teigia, kad daugiausiai suaugusieji sumoka už vandenį, elektrą, šildymą, kt. Beveik penktadalis 8 m. vaikų (17 proc.) įsitikinę, kad brangiausiai kainuoja transportas. O kas dešimtas devynmetis (10 proc.) mano, kad suaugusieji daugiausiai išleidžia laisvalaikiui ir pramogoms.
DNB užsakymu „Spinter tyrimai“ 5-9 m. vaikų sociologinį tyrimą atliko kovo 15-22 d. reprezentatyvios visos šalies gyventojų apklausos metu.
Dr. A. Landsbergienė: kalbėti apie finansus niekada nėra per anksti
Tėvų įtaką vaikų finansiniam suvokimui pabrėžia ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
„Vaikams suaugusieji yra pirmasis ir pagrindinis aplinkinio pasaulio suvokimo šaltinis. Todėl labai svarbu, kad tėvai tinkamai ugdytų vaikų finansinį raštingumą, nes nuo to priklauso, kaip vaikai užaugę gebės valdyti savo finansus ir savarankiškai priimti finansinius sprendimus,“ – teigia dr. A. Landsbergienė.
Pasak jos, kalbėti apie finansus su vaikais niekada nėra per anksti. A. Landsbergienės teigimu, 4 m. vaikas jau pradeda aktyviai dalyvauti šeimos gyvenime, tad tada jis turėtų būti įtraukiamas į finansinius šeimos procesus.
„Svarbiausia, kad tėvai nuo vaiko neslėptų iškylančių finansinių problemų ir bėdų. Vaikas visapusiškai turėtų dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai klaidingai manoma, kad vaikai dar per maži ir nieko nesupranta. Rekomenduočiau drąsiai vestis vaiką į banką kad ir imant paskolą ir – jau ūgtelėjusiam vaikui – leisti pačiam valdyti savo asmeninius finansus,“ – pataria dr. A. Landsbergienė.
Ji pabrėžia, kad tėvai turėtų atlaidžiau žiūrėti į vaikų finansines klaidas. Juk vaikystėje padarytos neskaudžios klaidos padės ateityje išvengti skaudžių finansinių paslydimų.
Tekstas buvo publikuotas portale spinter.lt: http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/NzEzOzk7OzA=
Artėjant vasarai, vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tebūna jis dar smagesnis su nuotaikingais aksesuarais, su kuriais ne tik galime žaisti teatrą, bet ir susikurti smagią fotosesiją. Traukime fotoaparatus!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotas kartonas;
* Lipni juostelė;
* Žirklės;
* Lazdelės, pagaliukai ar sausos šakelės;
* Tušinukas.
DARBELIO EIGA:
Ant spalvoto kartono nusipiešiame norimą aksesuarą, pavyzdžiui, varlytę, lūpas, akinių rėmelius, nosį, kepurę, barzdą ar karūną.
Iškerpame aksesuarą, padailiname jį išpiešdami tušinuku.
Priklijuojame aksesuarą prie pagaliuko su lipnia juostele.
Darbelis baigtas! Smagių žaidimų!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Įsibėgėjus pavasariui, nusprendėme pasigaminti ryškiaspalvių gėlių. Laukiame nesulaukiame, kada pagaliau prasidės vasara!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotas popierius;
* Žirklės;
* Kaspinas;
* Klijai;
* Įvairaus dydžio apskritimai.
DARBO EIGA:
Paimame norimos spalvos popieraus lapą ir iškerpame įvairių dydžių apskritimus.
Iškirptus apskritimus suklijuojame vieną ant kito.
Iškirpę ir suklijavę apskritimus, keliaujame piešti ir karpyti gelytėms vazonėlių. Vazonėlius dekoruojame mažais spalvotais kaspinėliais.
Galiausiai iškerpame kotelį ir suklijuojame visas detales į vieną darbelį.
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Pakvipus pavasariu ir augalams nusidažius švelniai žalia spalva, kviečiame ir patiems pasidaryti puikius pavasarinius žiedus.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Įvairių spalvų guašas;
* Kartonas;
* Mediniai pagaliukai;
* Stiklainis;
* Žirklės;
* Sausi klijai.
Įvairių spalvų guašu nudažome stiklainiukus. Jie bus gėlių vazonai. Paliekame stiklainiukus nudžiūti ir imamės daryti gėles.
Nudažome rankeles įvairiausiais dažais ir spaudžiame ant kartono lapo.
Delno antspaudus iškerpame ir prie jų priklijuojame medinius pagaliukus.
Paruoštas gėlytes sudedame į vazonėlius – galime džiaugtis puikiais žiedais!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Tęsdami pažintį su paukščiais, kviečiame pasidaryti gražuolę gulbę!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* baltos ir mėlynos spalvų guašas;
* indelis dažams;
* teptukas;
* kankorėžis;
* kartonas;
* spalvotas popierius;
* žirklės;
* pieštukiniai klijai.
Pirmiausia sugalvojame, kokios norime vandens telkinio formos. Iškerpame, apvaliname kraštus ir nudažome mėlyna spalva.
Kankorėžį nudažome balta spalva. Tai bus gulbės kūnas.
Paimame modelino gabalėlį ir voliojame ant lentelės arba tarp delnų, kol gauname pailgą ritinėlį.
Formuojame gulbės kaklą, galvą ir snapą, lengvai išlenkiame jos kaklą. Akis galime įspausti žirklių smaigaliu arba palikti pieštuko žymę lengvai baksteldami. Jei neturite baltos spalvos modelino, nenusiminkite. Kai jis išdžius, sukietės, jį drąsiai galėsite nudažyti baltos spalvos guašu.
Kad vandens telkinys būtų jaukesnis, kuriame vandens lelijas.
Iš balto popieriaus iškerpame lelijos žiedą. Iš geltonos spalvos popieriaus iškerpame nedidelį apskritimą, lelijos žiedo vidurį, aplink kurį daug kartų įkerpame. Iškerpame lapus iš žalios spalvos popieriaus. Žiedų ir lapų formą pasirenkame patys. Lelijomis papuošiame vandens telkinį.
Gulbė baigta!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Šiais laikais moteris versle yra kasdienybė. Tačiau tapti gera verslininke, nugalėti vyrišką konkurenciją, vyraujančius stereotipus ir, neapleidžiant mamos bei žmonos pareigų, sėkmingai pradėti ir plėtoti verslą – ypatingas menas. Apie sėkmingą verslo pradžią ir veikloje lydinčias emocijas bei visuomenės požiūrį į pradedančiąją verslininkę, žurnalo skaitytojams pasakoja edukologijos mokslų daktarė, darželio bei mokyklos įkūrėja Austėja Landsbergienė ir teisininkė bei interneto portalo įkūrėja Česlova Mikelė.
Verslai, gimę iš noro padėti
„Gyvendama Belgijoje apsigyniau daktaro disertaciją, kurią rašiau apie lyderystę švietimo srityje. Kaip tik planavome grįžti į Lietuvą, tad tarsi uždaviau sau klausimą: ar norėčiau kurti, ar įgyvendinti? Kadangi švietimo sistemoje – tokioje, kokia ji yra – matau tikrai daug taisytinų dalykų, nusprendžiau kurti, ypač todėl, kad tiek metų būtent apie tai mokiausi. Be to, jau kelerius metus rašiau tinklaraštį apie tėvystę bei švietimą ir iš skaitytojų gausos bei komentarų mačiau, kad esame pribrendę virsmui šioje srityje“, – apie pirmąsias mintis imtis ne bet kokios, o tarptautinės švietėjiškos veiklos entuziastingai pasakoja didžiausio Lietuvoje darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortosmokyklos įkūrėja dr. A. Landsbergienė.
O štai rezervavimo portalo „Nakvok.lt“, teikiančio įvairaus pobūdžio apgyvendinimo paslaugas visoje Lietuvoje, sumanytoja Č. Mikelė įsitikinusi, jog verslas gimė iš didelio noro ir pastangų, būdingų kiekvienam verslininkui, nesvarbu, vyras tai ar moteris. Tačiau savo prieskonio moteriškumas tam prideda. Ir ne tik šiame versle, bet ir kadaise atidarytoje teisinių paslaugų įmonėje.
Moteris pasakoja verslauti pradėjusi paskatinta pagalbos draugams: „Aš esu teisininkė, todėl mano verslo pradžia buvo, kai Lietuvoje tik prasidėjo krizė. Tuo metu vyro paraginta įsteigiau teisinių paslaugų įmonę, kuri sėkmingai dirba iki šiol. Norėjau padėti draugams ir kitoms įmonėms atgauti skolas. O portalo www.nakvok.lt kūryba buvo daugiau laisvalaikio praleidimas, t. y. siekis Lietuvoje įdiegti portalą, kuriame būtų galima rasti ir iškart užsisakyti apgyvendinimo įstaigą pagal savo galimybes bei negaišti laiko, ieškant vietos daugelyje įvairių Lietuvos portalų, kurie yra orientuoti, tarkim, tik į pajūrį, turizmo sodybas ar kitus siaurus kriterijus.“
Šeimos tvirtumas – moters verslo pagrindas
Išskirtinio šalyje darželio ir mokyklos įkūrėja dr. A. Landsbergienė tvirtina: „Reikia turėti svajonę. Tokią didelę, kad ji neduotų užmigti. Dar itin svarbu manyti, kad tau negali nepasisekti: nesvarbu, kiek tam prireiks laiko ar jėgų, bet pasiduoti negali. Ir, žinoma, turėti profesinių žinių, ypač kai kalbame apie sritį, kuriai jų daug reikia.“
Dr. A. Landsbergienė nepamiršta paminėti ir būtinos artimųjų paramos bei supratimo: „Nesvarbu, ar esi vyras, ar moteris, svarbiausia – turėti šalia palaikančių žmonių. Moteriai, manau, itin svarbu žinoti, kad viskas bus gerai su šeima. Kodėl taip išskiriu? Todėl, kad visuomenėje vis dar gausu stereotipų, nemažai spaudimo dėl vaikų, namų ir pan., tad labai svarbu, kad šeima, o ypač vyras, palaikytų. Mane vyras palaikė besąlygiškai: dalijomės ir namų ruošos darbais, ir vaikų priežiūra. Būdavo, kad bendraudavome tik rašteliais, nes aš iš namų išeidavau, kai visi dar miegodavo, o grįždavau, kai jau miegodavo. Nebuvo lengva. Bet niekada neišgirdau priekaištų. Todėl galėjau dirbti taip ir tiek, kiek reikėjo.“
Apie šeimos vaidmenį versle Č. Mikelė taip pat turi tvirtą nuomonę, nes būtent paskatinta vyro, kuris jau ne vienus metus yra darbdavys, ir pradėjo verslą. „Palaikymas ir tikėjimas tavimi yra du svarbiausi dalykai iš šalies, kurie tik sustiprina drąsą ir ryžtą daryti tai, ką sumanei, – teigia Č. Mikelė. – Pradžia visuomet yra labai sunki, tam reikia daug laiko, dėmesio, atsidavimo, todėl šeimos palaikymas yra labai svarbus.“
Konkurencijos su vyrais nejaučia
Teisininkė Č. Mikelė pasakoja versle nejaučianti vyrų konkurencijos ar diskriminacijos. Pasak jos, šiais laikais verslo įkūrėjai nebeskirstomi pagal lytį: „Manau, kad jau gana seniai vyrai moteris laiko stipriomis varžovėmis bet kurioje srityje, todėl, mano nuomone, moterys versle tik dar vienas įrodymas, kad jos tikrai gali atlikti vienu metu daugiau nei vieną darbą, t. y. būti ir mama, ir namų šeimininke, ir verslininke.“
„Mano srityje dauguma konkurenčių būtent moterys, – savo situaciją aptaria dr. A. Landsbergienė. – Ir ne tik Lietuvoje. Tiesiog taip yra, kad švietime mes vyraujame. Teko bendrauti su konkurentais ne Lietuvoje, tačiau jiems įdomiau ne tai, kad aš esu moteris, bet tai, kad esu jauna. Pasirodo, Vakaruose švietimo darbuotojai, kuriantys ne vieną ugdymo įstaigą, o jų tinklą, paprastai yra gerokai vyresni už mane žmonės.“
Jokių išskirtinai moteriškų verslų
„Turint omenyje, kad mano kolegė pažįsta automobilių detalių verslą turinčią moterį, esu linkusi niekada neskirstyti darbų bei profesijų į vyriškas ir moteriškas. Manau, kad gyvename amžiuje, kur toks skirstymas nėra teisingas: visose srityse svarbu kritinis mąstymas, kūrybiškumas, inovatyvumas, noras ir gebėjimas daug dirbti ir tikėjimas savo jėgomis bei gebėjimas suklupus nepasiduoti. Tai yra žmogiškosios, o ne moteriškos ar vyriškos savybės“, – paklausta, kokie verslai labiau tinka moterims ir į ką jos turėtų orientuotis, nuomonę išsako A. Landsbergienė.
„Gyvename lygių galimybių pasaulyje, todėl manau, kad ir vyrai, ir moterys gali pasiekti aukštas pozicijas versle, tereikia visuomet turėti tikslų ir siekti juos įgyvendinti, – visiškai pritaria kita verslininkė Č. Mikelė. – Juolab esu teisininkė, todėl savo darbe privalau nė akimirkai nepamiršti apie vyrų ir moterų lygias galimybes deklaruojamus įstatymus.“
Stereotipai vis dar gajūs
„Atlikta tyrimų, kuriais norėta nustatyti, ar skiriasi moterys ir vyrai verslininkai. Jie parodė, kad moterys, jeigu jų verslui kyla grėsmė, yra labiau linkusios veiklai tuo metu skolinti savo asmeninius pinigus. Jos į komunikaciją ir rinkodarą žiūri kūrybiškiau, o vyrai – tradiciškai. Man įdomiausia, kad net 80 proc. moterų mano, kad tai, ką darai, turi būti malonumas, ir tik 64 proc. vyrų mano taip pat. O štai maždaug vienodai vyrų ir moterų tiki savo verslo sėkme“, – žiniomis dalijasi dr. A. Landsbergienė.