Prieš keletą dienų Laura atsiuntė šią nuorodą ir paklausė, ką aš manau apie tokią nuomonę? Esmė ta: to tinklaraščio autoriaus buvo paprašyta išskirti pagrindinius siūlymus aplinkosaugai draugiškai gyvensenai. Autorius išskyrė 3 reikšmingiausius.  Vienas jų – neturėk daugiau 2 vaikų. (daugiau…)

Kadangi man labai patinka mimozos, tai labai patiko ir šis darbelis. Jį vaikai pradėjo daryti lauke, bet vėjas išpustė lengvučius kempinėlės gabaliukus, tai susirinkę juos, parėjome į močiutės virtuvę, o ji lakstė aplink mus su skuduru 🙂

(daugiau…)

Kadangi truputuką ištepėme močiutės virtuvės stalą, tai ji, parėjusi iš darbo, mus „išvarė” darbuotis į kiemą. Pasičiupę kartoninį kiaušinių dėklą, išėjome į kiemą daryti šias kirmėles. (daugiau…)

Man labai patiko šie žavūs viščiukai iš vatos diskelių (iš tokių, kurie naudojami makiažo valymui).

(daugiau…)

„Taškymo dajbelis”. Taip šį darbelį pavadino Benediktas su Migle. Tik jiems abiem pritrūko kantrybės ilgai taškyti, tai nesigavo „baltas paveiksliukas pritaškytame fone”, kaip kad man teko daryti mokykloje.

(daugiau…)

Labai paprastas ir labai smagus darbelis. Ši technika aprašoma Austėjos Landsbergienės knygoje „Augame kartu. Žiema.” Darbelis- „Varva varvekliai”. Mes kaime neturėjome balto guašo ir juodų lapų, tai varvekliai gavosi spalvingi, vasariški.

(daugiau…)

Šis, dar iš mano pradinių klasių laikų menamas darbelis su dažytu siūlu, vaikams patiko labiausiai. Jie buvo sužavėti ir ilgai nagrinėjo savo darbelius.

(daugiau…)

Nors ilgai atostogavome, bet darbelių neapleidome. Kai į kaimą atvažiavo ir Benedikto vienmetė pusseserė, tai man teko sugalvoti ar atsiminti kokius darbelius, kad Vincento miego metu vaikai ramiai darbuotųsi ir neprižadintų mažojo.

(daugiau…)

Po pertraukėlės vėl darbelį atsiuntė Gintarė su Matu. Taigi – žuvytė akvariume, mokanti vaikučius skaičiuoti!

(daugiau…)

Šiemet aš šiek tiek bijau rugsėjo pirmosios. Na, tai bus ne rugsėjo pirmoji, o , atrodo, trečioji, bet kažkaip išgyvenu…nes tai bus pirmoji mokyklos diena mūsų Mažyliui. Kažkaip nuo pat gimimo jį taip vadinau, vis prisimindama Karlsono Mažylį. O iš tiesų jis – mažasis brolis. Patikėsite ar ne, tačiau Švedijoje yra toks vardas, Lillebror, o jis reiškia – Mažasis Brolis. Kai vertė Karlsoną, išvertė Mažylis, nes tikriausiai ir yra toks tinkamiausias vertimas. Mūsų Vilhelmas – nesvarbu, kada ir kur atsidurs – vis vien bus Mažasis Brolis, Mažylis 😀 Bet taip tikriausiai būna visada… Kartą aš tėtei pasakiau, kad jau esu suaugusi, o jis atkirto, kad jam visada būsiu maža 😀 O mano mama – kai tik aš pasakau „mmmmmmaaaaaaaaaaaaamaaaaaaaaaa” (čia kai nenoriu, kad „mokytų”) – mama sako, kad nieko nebus: esu jos vaikelis amžių amžiams…

(daugiau…)