„Vaikystės sodas” šiemet pelnė Lygiausios darbovietės titulą jau penktą kartą asociacijos „Moterų informacijos centras” organizuojamame konkurse. Jis vykdytas įgyvendinant projektą „Moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime Lietuvoje”.
Sveikiname visą savo kolektyvą ir labai džiaugiamės tokiu titulu. Stengsimės ir toliau būti pavyzdžiu!
Lygiausia darbovietė – tai konkursas, kuriame Lietuvos įmonių darbuotojai kviečiami nominuoti savo darbovietę, kaip įstaigą, kurioje vienodos sąlygos dirbti, atsiskleisti, ilsėtis, derinti šeimos ir darbo veiklą tiek vyrams, tiek moterims. Dar daugiau – čia net ir psichologinė atmosfera tokia, kurioje nesijuokiama iš seksistinių pokštų, o bendraujant vengiama lyčių stereotipų.
Daugeliui atrodo, kad šie dalykai savaime aiškūs, tačiau lyčių lygybės srityje dirbančios organizacijos nuolat susiduria su situacija, kai nelygybės apraiškos yra tiesiog nesuvokiamos. Todėl kviesdamas įmonių atstovus nominuoti savo darbovietes lygiausios titului, Moterų informacijos centras kvietė užpildyti išsamų klausimyną, leidžiantį pažvelgti į darbinę aplinką įvairiais rakursais. Nežiūrint į tai, kad klausimyne vis dar nemažai rimtų klausimų ir vasaros atostogos įsibėgėjo – šiais metais asociacija sulaukė užpildytų 126 anketų. Tai panašus skaičius kaip ir pernai.
„Išrinkti nugalėtoją tikrai nebuvo lengva. Juo labiau, kad konkurso organizatoriai nesiima objektyviai tirti ar tikrai nominuojamoje įmonėje laikomasi lyčių lygybės. Ne toks šio konkurso tikslas. Svarbiausia, kad patys darbuotojai vertina savo darbo vietą kaip šiuolaikišką ir palankią karjeros galimybėms”, – sakė Moterų informacijos centro atstovai.
Atrodo, dar ką tik vaikas gulėjo lopšyje, o šiandien jau reikia padėti jam ruoštis į mokyklą. Laikas bėga nenumaldomai! Ruošiant vaiką į pirmąją klasę, reikia ne tik įsigyti visus būtinus mokyklai reikmenis, bet ir pagalvoti apie kišenpinigius – kiek jų skirti, tiksliau, skirti tam tikrą sumą savaitei ar kiekvienai dienai, kaip vaiką išmokyti atsakingai elgtis su kišenpinigiais ir kt. Išsiaiškinti, ką kiekvieni tėvai privalo žinoti apie kišenpinigius, padės edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Kokia kišenpinigių suma turėtų būti skiriama į mokyklą einančiam vaikui?
Suma, skiriama vaikui kišenpinigiams, yra itin individualus dalykas: viena šeima gali skirti 1 eurą, kita – 5 eurus, o trečia – gal net 10 eurų. Kišenpinigiai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių ir nuo to, kam jie yra skirti.
Ar kišenpinigiai moko vaikus, kaip elgtis su pinigais?
Kišenpinigiai atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirma, jie moko vaiką apskritai elgtis su pinigais. Jis tampa atsakingas už tai, kad pinigai neiškristų iš kišenės, nebūtų palikti ant suolo ar nebūtų pamesti darant kūlverstį. Pinigais reikia rūpintis. Jeigu pametus kepurę galima grįžti į mokyklą ir ją atgauti, pamestų pinigų galima ir nebeatgauti, tarkime, jei juos rado kažkas kitas.
Antra, kišenpinigiai ugdo savarankiškumo jausmą, o tai nepaprastai svarbu. Be to, tėvai klysta manydami, kad vaiko nuomonę apie pinigus, jo atsakomybę ir finansinį raštingumą formuoja tam tikri finansinio raštingumo kursai ar ekonomikos pamokos. Iš tiesų labiausiai už vaiko finansinį raštingumą yra atsakingi tėvai. Būtent jie formuoja vaiko požiūrį į skolas, į pinigų leidimą. Norėdami, kad vaikas pinigus leistų atsakingai, pirma, jie taip elgtis turi patys, o antra, vaikui tėvai turi skirti tam tikrą sumą, kuri leistų jam išmokti tos atsakomybės.
Kodėl svarbu mokyti vaiką, kaip elgtis su pinigais, nuo mažens?
Kai esi mažas, padarytos finansinės klaidos yra ne tokios skaudžios, pavyzdžiui, išleidus 5 eurus ne tam, kam reikėjo. Suaugus padarytų klaidų pasekmės jau visai kitokios, pavyzdžiui, kai paimama paskola ne pagal savo galimybes. Viena, kai vaikas pasiskolina iš draugų ir, nebegalėdamas pinigų grąžinti, ateina verkdamas pas tėvus, kita, kai suaugęs žmogus prasiskolina iš finansines paslaugas teikiančios bendrovės. Tiek vaikui, tiek suaugusiajam tai skaudžios pamokos, tačiau, kai įklimpstama į skolas neracionaliai skolinantis iš finansų bendrovių, dar ir patiriama pasekmių visam gyvenimui. Todėl geriau skaudžias pamokas išmokti dar pradinėje mokykloje, o ne pradedant savarankišką suaugusiojo gyvenimą.
Atminkite, kad duodami vaikui kišenpinigių, jį mokote suvokti pinigų vertę, t. y. sužinoti, kiek kas kainuoja. Teko pastebėti, kad mažiems vaikams suvokti pinigų vertę dar sunku. Todėl ir reikia pratinti vaiką, kad jis pirktų, gautų grąžą ir pradėtų skaičiuoti. Mokytis iš patirties yra itin svarbu. Kišenpinigiai moko ir racionalaus elgesio su pinigais: jei tau skirtus pinigus išleidai, daugiau jų nebeturi. Svarbu, kad tėvai neduotų kišenpinigių, jei vaikas juos išleido vienu kartu ir nepagalvodamas. Jei susitarėte su vaiku, kad savaitei bus skiriami 2 eurai, tai ir reikia skirti 2 eurus. O jei vaikas išleidžia pinigus ir apsipylęs ašaromis sako, kad dar noriu su draugais ledų nusipirkti, tėvai turi pasakyti, kad duoti daugiau pinigų, deja, negalime. Tai bus skaudi pamoka, tačiau gyvenime tokia patirtis labai pravers.
Kitas svarbus dalykas – būtina pabrėžti, kad pinigai ne šiaip sau išimami iš bankomato, o uždirbami sunkiu darbu. Tai, kad jie yra uždirbami, vaikui iš tiesų gana sunku suprasti. Todėl reikia sakyti, kad pinigai reiškia darbą. Vaikas turi tai pajusti, tai bus didelė dovana ateičiai. Kitas dalykas – taupymas. Galiausiai, kišenpinigiai padeda vaikui suprasti, kas yra skolinimasis, tiksliau, kaip viskas vyksta: klasės draugas paskolino, vaikas grąžino ir pan. Itin svarbu, kad tėvai pabrėžtų, jog jei vaikas nusipirks norimų ledų, tai kitą savaitę pinigų gaus mažiau, todėl jis turėtų apsispręsti, ar nori ledų, ar gauti didesnę sumą kišenpinigių kitai savaitei. Taip bus suteikta teisė rinktis ir kartu ugdomas sąmoningumas.
Kada vaikui galima pradėti duoti kišenpinigių?
Rekomenduotina jų duoti, kai vaikas supranta, kad, norint ką nors nusipirkti parduotuvėje, reikia pinigų. Mažesnieji mano, kad pinigai tiesiog šiaip sau gaunami. Taip pat vaikas turi suprasti, kad, jei pinigus išleidai, jų nebeturėsi iki kito karto, kol vėl bus duodama tam tikra suma kišenpinigių. Pavyzdžiui, jei vaikas kišenpinigių gavo pirmadienį ir visus juos išleido, jis turi suprasti, kad teks laukti iki kito pirmadienio. Visiškai gali pasitaikyti ir pykčio, ir ašarų, tačiau jei tėvai užsiima finansine edukacija, tam turi pasiruošti.
Kokia kišenpinigių suma turėtų būti skiriama?
Kišenpinigių suma priklauso nuo šeimos finansinių pajėgumų, taip pat nuo to, ką vaikas nori pirkti. Jei vaikas pats turi nusipirkti nuolatinį autobuso bilietą, mokėti už pietus ir kita, suma turėtų būti skiriama vienokia, o jei už tai sumoka tėvai, ji bus kitokia. Reikia atskirai vertinti kiekvieną situaciją, tačiau kartu nereikia pamiršti aplinkos. Vaikui svarbu, kiek pinigų gauna artimiausi draugai. Vaikas arba turi gauti panašiai, arba su juo reikia pasikalbėti, kodėl negalite skirti tokios pačios sumos kišenpinigių. Tarkime, jei Jūs skiriate 5 eurus per savaitę, o kita šeima – 10 eurų, vaikui bus skaudu ir jis nesupras, kodėl gauna 5 eurais mažiau. Reikėtų susėsti ir apie tai pasikalbėti.
Kišenpinigiai moko Jūsų vaiką išmokti elgtis su pinigais atsakingai ir padeda jį apsaugoti jį nuo neracionalių finansinių sprendimų ateityje. Be to, gaudamas kišenpinigių, vaikas išmoks būti savarankiškas. Vis dėlto kad būtų „įskiepyti“ finansiniai pagrindai, neužtenka vien tik duoti kišenpinigių – reikia su vaiku apie pinigus kalbėtis, diskutuoti, vaikui pinigų klausimais patarti.
Tekstas buvo publikuotas portale pinigubite.lt: http://www.pinigubite.lt/naujienos-ir-renginiai/naujienos/5141-austeja-landsbergiene-ka-tevams-reikia-zinoti-apie-kisenpinigius
Vasarą šilta, smagu ir gera, bet šiuo laikotarpiu slypi ir įvairūs pavojai – miške, pievose, namuose. Ką reikia daryti užsidegus žolei, miškui, daiktams namuose? Labai svarbu su vaikais kalbėti apie saugumą! Ir pabrėžti, kad žaisti su ugnimi – nevalia. Tam į pagalbą pasitelkite naujuosius draugus-gelbėtojus – linksmuosius ugniagesius.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* popieriaus lapas;
* Raudonos ir mėlynos spalvų guašas;
* 2 teptukai: mažesniais ir didesniais šereliais;
* Indelis guašo dažams;
* Pieštukiniai klijai;
* Maždaug 15 cm. ilgio virvelė;
* 3 pieštukai: juodas, raudonas, geltonas;
* Purkštukas;
* Šiek tiek vandens.
DARBO EIGA:
Ant balto popieriaus lapo padarome rankos atspaudą.
Pieštuku nupiešiame ugniagesių veidus, rankas ir kepures. Kepures nuspalviname raudonai.
Patepame klijais virvelę ir priklijuojame prie ugniagesių rankų.
Nupiešiame ugnį arba usžliepsnojusius objektus. Galime nupiešti degantį namą.
Paruošiame purkštuką su vandeniu, į jį šiek tiek įlašindami mėlyno guašo. Su purkštuku gesiname gaisrą.
Gaisras užgesintas!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Nors iki rugsėjo 1 d. dar liko du mėnesiai, tačiau vertėtų jau dabar pradėti ruošti vaikus į mokyklą ar darželį, nes laikas bėga nenumaldomai ir galime net nespėti pajusti, kaip ateis ruduo, kai reikės pirmą kartą žengti pro mokyklos duris ar, kaip ir kasmet, pasitikti naujus mokslo metus. Dėl šios priežasties itin naudinga išsiaiškinti, kada vertėtų pradėti ruošti vaikus į mokyklą ir kiek kainuotų įsigyti būtiniausias priemones, skirtas mokyklai.
Edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė pastebi, kad dažniausiai pasiruošimas mokyklai užklumpa netikėtai, kaip kelininkus užklumpa žiemos sniegas. Dažniausiai į prekybos centrus skubama įsigyti būtinų mokyklai priemonių, kai išaušta paskutinė rugpjūčio ar pirmoji rugsėjo savaitė. Tada kaip išprotėję ar išdegę akis perkame viską ir pakankamai neįvertiname daiktų kokybės bei kainos. Verta žinoti, kad daiktų kaina kyla, kai atsiranda itin didelė paklausa. Pasak Austėjos Landsbergienės, reikėtų pradėti ruoštis mokyklai iš anksto, galima net nuo Naujųjų metų, nes jei vaikui sukanka 7 metai, jis vis tiek turės eiti į mokyklą. Tarkime, jei vaiko gimtadienis yra liepą, būtų nuostabu, jei tėvai kartu su seneliais padovanotų jam pirmąją kuprinę, o kiti reikalingi mokykliniai daiktai gali būti padovanoti vaikui pirmojo išėjimo į mokyklą proga. Kuprinė – puiki dovana, dar ir praktiška.
Pasak edukologijos mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, išlaidos ruošiant vaiką rugsėjo 1 d. priklausys pirmiausia nuo to, ar vaikas eis į mokyklą, ar į darželį. Taip pat ir nuo to, ar mokykla suteiks papildomas mokyklines priemones, tokias kaip uniforma ir kanceliarinės prekės, ar jas reikės įsigyti patiems. Jei patiems reikės įsigyti segtuvus, vadovėlius, sąsiuvinius, pratybų sąsiuvinius, tai būtinų mokinio reikmenų krepšelio kaina bus didesnė. Austėja Landsbergienė prognozuotų, kad suma, skirta pagrindiniam mokinio krepšeliui ateinantiems mokslo metams, galėtų būti nuo 35 iki 50 eurų. Žinoma, jei priemones pirksite brangesnes, suma bus didesnė, nes ir paprastų klijų kainos skiriasi, o kuprinė gali kainuoti net 100 eurų. Vis dėlto nereikėtų susivilioti pirkti brangų daiktą – puikią kuprinę galima rasti ir dėvėtų drabužių parduotuvėje.
Apibendrinti galima taip: siekdami sutaupyti pinigų, rugsėjo 1 d. turėtumėte pradėti ruoštis iš anksto Taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Patarlė „Tepk ratus žiemą, o roges vasarą“ tinka ir kalbant apie pasiruošimą mokyklai.
Tekstas buvo publikuotas portale pinigubite.lt: http://www.pinigubite.lt/naujienos-ir-renginiai/naujienos/5139-austeja-landsbergiene-pataria-ruosti-atzalas-i-darzeli-ir-mokykla-kuo-anksciau
Muilo burbulus galima pūsti ne tik lauke į orą, tačiau galima juos įamžinti ir popieriaus lape!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Popieriaus lapas;
* Šiaudelis;
* Muilas (skystas muilas, indų ploviklis);
* Dažai (akvarelė, guašas);
* Indeliai dažams maišyti.
DARBO EIGA:
Indeliuose sumaišome skirtingų spalvų dažus su muilu. Dedame šiaudelį į vidų ir pučiame. Netrukus burbulai pradės lipti per viršų!
Tada galima juos dėti su šiaudeliu ant popieriaus.
Smagaus laiko įamžinant vasaros burbulus!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Šiemet socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė įsteigė vienkartinę premiją Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentams už geriausią praktinį darbą vaikų emocinio-socialinio ugdymo tema. Geriausiu darbu buvo pripažintas būsimos pradinių klasių mokytojos Svajūnės Stankūnaitės darbas tema „6 – 10 metų vaikų emocinio – socialinio intelekto ugdymas“ (darbo vadovė Inga Bertašienė). Svajūnė sakė, jog rašyti nebuvo lengva, tačiau džiaugėsi priėmusi iššūkį ir jį įveikusi. Gavusi diplomą Svajūnė džiaugėsi jau turinti darbo vietą ir patikino, jog ir toliau domėsis vaikų emocinio intelekto ugdymo tema.
Vasarai jau beveik įpusėjus, norime kuo ilgiau laiko praleisti gryname ore ir žaisti. Todėl siūlome pasidaryti kėglius ir aktyviai praleisti laiką su visa šeima lauke!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Tuščias pieno butelis;
* Guašas;
* Smėlis;
* Kamuolys.
DARBO EIGA:
Tuščią pieno butelį nudažome dažais. Į jį pripilame smėlio ir užrašome skaičių.
Taip pat paruošiame ir kitus butelius. Sustatome juos vieną šalia kito ant žemės.
Pasiimame kamuolį ir pasiruošiame spardyti – pradedame kėglių žaidimą!
Smagaus sporto lauke!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Mokantis dydžių bei lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius siūlome šį nesudėtingą darbelį.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Žirklės;
* Linuotė;
* A4 formato popieriaus lapas;
* Spalvoti pieštukai;
* Šiaudeliai.
DARBO EIGA:
Liniuote nubrėžkite didėjančia tvarka linijas.
Šiaudelius patrumpinkite iki kiekvienos linijos dydžio. Sudėliokite šiaudelius ant linijų nuo didžiausio iki mažiausio. Turėdami šią užduotėlę ,ją galite kartoti daug kartų.
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
„Darželyje vaiko polinkį į verslumą įžvelgti dar sudėtinga. Ir aš pati tokiame amžiuje pasisakau prieš profiliavimą. Mat tai, kas žmogui sekasi, kai jam yra treji, nereiškia, kad bus jo aistra vėliau gyvenime. Tad švietimo srityje galima vadovautis dviem būdais – leisti vaikui save atrasti padedant arba greitai užfiksuoti tam tikroje veikloje. Aš labiau pritariu pirmajam“, – sako edukologijos mokslų daktarė ir keturių vaikų mama, įkūrusi darželį ir mokyklą, Austėja Landsbergienė. Pašnekovė mielai pasidalija mintimis apie vaikų verslumo įgūdžių ugdymą.
Ugdymo įstaigų įkūrėja teigia, kad labai svarbu žinoti, jog vaiko raida nėra tolygi. Todėl galbūt vienu etapu vaiko verslumo gebėjimai ypač ryškūs, o vėliau jie susilygina su kitų bendraamžių, kas paprastai būna pagrindinėje mokykloje: „O į verslumą aš žiūriu kaip į išugdomą dalyką. Mat tai nėra tokia paslaptis, kurią gali krimsti tik keletas vaikų. Kodėl mes sakome, kad yra mažai verslių žmonių? Nes mes nemokome, neskatiname, nepaaiškiname.“
Verslaujame kiekviename darbe
„Kartą rašiau apie tai, kad verslumas yra nuostabi savybė ir mes turime ją skatinti. Tuomet sulaukiau net politikų pastabų, jog tai yra nesąmonė. Bet aš manau, kad tai labai siauras požiūris. Juk verslumas yra šimtą kartų daugiau nei pelnas, nuostolis, verslo planas ir pan. Tai apskritai yra gebėjimas spręsti problemas, suvaldyti organizaciją, būti lyderiu. O lyderis yra ir mokytojas klasėje, ir vairuotojas autobuse. Juk vykstant nenumatytam atvejui jis turi suvaldyti situaciją ir teisingai duoti komandas keleiviams. Kodėl tai ne lyderis? Kodėl tai ne verslus žmogus? Ir, jei visi to išmoks, Lietuva nuo to bus tik turtingesnė ir pažangesnė valstybė“, – dėsto A. Landsbergienė.
Berniukai verslesni?
„Kalbant apie vyrų ir moterų verslumą, lyčių skirtumo tarsi nėra. Tačiau tyrimai rodo, kad berniukai labiau pastebimi – jie garsesni, smarkesni. Tačiau tai atkeliauja iš stereotipinio ugdymo. Juk dažnai, kai berniukas yra drąsus, jis vadinamas šaunuoliu, kad moka už save pakovoti. Jei tokia yra mergaitė, sakoma, kad ji nemandagi ir drasko akis. O juk jie elgiasi vienodai. Tačiau taip slopinama mergaitė ilgainiui kažką nulyti, nepasisako. Jeigu nėra slopinamos, suaugusios tokios mergaitės puikiai žino, ko nori ir daug pasiekia, – šypsosi edukologė. – Tai yra mūsų socialinio ugdymo padarinys. Jei mes vaikus skatinsime, palaikysime, mokysime tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti priimti sprendimų, turėti savo nuomonę, būsime brandesnė visuomenė.“
Verslioje šeimoje – verslus vaikas?
„Jei vienas vaikas auga verslioje šeimoje, o kitas panašus – ne, nemanau, kad verslioje šeimoje augantis vaikas būtinai taps verslininku. Tačiau kalbėjimas apie verslą ir jo suvokimas bus kitoks. Juk štai dažnai muzikų ar politikų šeimoje tradicija tuo užsiimti keliauja iš kartos į kartą. Ir dabar jau pakankamai ištirta, kad augdamas vaikas užsidega tais dalykais, kurie vyrauja jo aplinkoje. Jei yra tinkamų pavyzdžių ir vaikas ten jaučiasi gerai, žinoma. Tačiau, jei jis jaučiasi blogai, dažnai nueina priešingu keliu. Gerai jausdamasis vaikas išmoksta daug daugiau ir pasiekia aukštesnių rezultatų“, – sako A. Landsbergienė.
Požiūris į verslumą keičiasi
„Iš vaikystės pamenu, kaip vadovėliuose skaitėme tekstą apie berniuką, kuriame verslas buvo aprašytas kaip baisi, išnaudojanti, tik sau naudos siekianti aplinka, o į ją patekęs berniukas yra tiesiog vargšelis. Vaikai, žinoma, iškart susitapatina su tuo berniuku, tad ir galvoja, kokie tie verslininkai negeri. O vėliau labai užtrunka tą požiūrį pakeisti ir suprasti, kad iš tiesų valstybė daugiausia veikia verslininkų dėka – dėl jų sukuriamos vertės“, – įsitikinusi pašnekovė. Anot jos, dabar vaikai auga matydami sėkmės lydimus verslininkus – kaip jie teisingai šneka apie socialinę atsakomybę, švietimą ir pan.
„Vyresni vaikai jau per ekonomikos pamokas supranta, kad be pelno nebus plėtros, be plėtros nebus augimo, nebus sukuriama darbo vietų ir pan. Tad svarbu užtikrinti santykį, kad ir darbuotojai būtų patenkinti, ir organizacija stiprėtų, plėstųsi, augtų, tobulėtų. Jei tai vyksta, valstybei sukuriama nepaprastai didelė pridėtinė vertė“, – kaip moksleiviai pradeda suprasti pirmuosius verslumo principus, dėsto specialistė.
Verslumas švietimo srityje
„Manau, kad švietimo srityje verslumas turėtų būti labiau skatinamas. Prieš porą metų buvo atliktas tyrimas apie visuomenės požiūrį į verslą ir paaiškėjo, kad vis dar buvo daug neigiamų nuomonių – daug kas nepasitiki verslu. Labai džiugu, kad iniciatyvų vis atsiranda. Štai Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė modernų vadovėlį, atliepiantį XXI a. jauno žmogaus poreikius. Tačiau darbo dar labai daug. Turime paruošti mokytojų, kurie irgi tuo tikėtų, nes viena didžiausių problemų yra tuo užsidegusių mokytojų stoka. Jei jie tik išdėsto medžiagą patys jos iki galo nesuprasdami, nes niekada nedalyvavo versle ir nežino, kaip tai veikia, nėra gerai… Tad reikia siekti, kad mokant dalyvautų tie, kas iš tiesų praktiškai dalyvavo ir mokomojoje veikloje“, – požiūrį į mokinių verslumo ugdymo aplinką dabartinėje mokykloje atskleidžia edukologė A. Landsbergienė.
Tekstas buvo išspausdintas portale bznstart.lt: http://www.bznstart.lt/verslas/verslo-gidas/2118/Ar-imanoma-uzauginti-verslininka
Prasidėjus šiltajam metų sezonui, norisi džiaugtis vasariška gamta. Norėdami palengvinti proceso stebėjimą, siūlome pasigaminti šiltnamį namuose!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Įmautė;
* Markeris;
* Pupelės;
* Lipni juostelė;
* Vata;
* Vanduo.
DARBO EIGA:
Pasiruošiame įmautę. Į ją įdedame vatos.
Suberiame pupeles.
Viską užpilame vandeniu.
Ant taip paruoštų šiltnamių užrašome vaikų vardus. Kabiname ant lango.
Stebime augimą.
Įsodiname augalėlį į žemę.
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!