2015.09.11 – prieš vienuolika dienų prasidėjo nauji mokslo metai. Mieli kolegos, ar jau atsikvėpėte? Mes – dar ne. Adaptacijos (ir vaikams, ir tėvams) vis dar vyksta, srautai vis dar “nesusigulėjo”. Ir – nors žinome, kad taip bus kasmet ir kasmet esame tam pasiruošę – vis vien išgyvename daug nerimo ir jaudulio.
Viena įdomiausių šių dienų naujienų – tai, kad Facebook kuria individualizuoto ugdymo programą. Man ir džiugu, ir liūdna. Džiugu, nes jau nepaprastai daug kas supranta, kad XXI amžiuje individualizavimo neišvengsime. Liūdna, nes dar daug reikės dirbti būtent Lietuvoje, kol suprasime ir tai, kad individualizuoti būtina, ir tai, kad individualizavimas nereiškia individualaus darbo su vaiku.
Straipsnyje gerai įvardinta – daug kas turi būti atiduota į mokinio rankas. Tačiau tuomet mes pripažįstame, kad mokiniu reikia pasitikėti (ir tikėti), ar ne? Ar taip yra? Ar taip gali būti? Jei ne šiandien, tai kada?
Štai DB kalbama apie pradinių klasių mokytojų paruošimą. Galėčiau apie tai kalbėti valandų valandas. Jie kalba apie tai, kad pradinių klasių mokytojai yra nepakankamai paruošti gamtos mokslų dėstymui. Gamtos mokslų! Kai susiduri su studijas baigusiu žmogumi, kuris motyvaciniame laiške rašo “gryšti”, kartais svyra rankos. Nes, kaip sakant, įsidėmėtinos rašybos žodžiais – pradinių klasių kursas…kur jau ten gamtos mokslai! Ir vis dėlto aš esu linkusi mąstyti optimistiškai. Ką mes galime padaryti, kad būtų kitaip? Ką AŠ galiu padaryti, kad būtų kitaip? Štai aš, pavyzdžiui, įsteigiau stipendiją studentui/studentei, kuri(s) rašys darbą Emocinio intelekto ugdymo arba Gamtos mokslų pradinėje mokykloje tema. Gal tai paskatins daugiau žmonių susidomėti tuo, be ko, mano manymu, pradinėje mokykloje jau nebeįmanoma?!
Ir dar. Mieli tėvai, ar visi po vasaros patikrinote vaikų galveles? J Nes, kaip sakant, būna visko! O apie super utėles JAV skaitykite toliau 😉
BBC: Lack of science and maths skills ‘can hamper adults’
Suaugusieji, kuriems trūksta bazinių gamtos mokslų ir matematikos žinių, rizikuoja labiau pasikliauti mitais, mistika ir priimti netinkamus sprendimus.. Matematikos ir gamtos mokslų mokymasis iki 18 metų užaugintų išmintingesnę žmonių populiaciją, teigia Britų mokslų asociacijos prezidentė Dame Athene Donald. Kitą savaitę vyksiančiame Britų mokslo festivalyje profesorė Donald planuoja paskatinti didelius pokyčius JK švietimo sistemoje. Ji teigia, kad mokiniai per anksti yra profiliuojami. Piliečiai turi galėti priimti tinkamus sprendimus dėl jų pačių asmeninių gyvenimų – skiepų, mobiliųjų telefonų, klimato pokyčių ir pan. Tam, kad šie pokyčiai įvyktų, vis daugiau jaunų žmonių turi domėtis ir būti suinteresuoti mokslu. Problemos kyla anksti, kai per daug mokytojų pradinėse klasėse nėra pasiruošę dėstyti gamtos mokslus arba nėra pakankamai geri specialistai, kad mokytų pagrindinio lygio gamtos mokslus. Būdami 14-os metų, vaikai turi priimti sprendimą, kuriuo remiantis jie paprasčiausiai suskirstomi į “tiksliukus”, menininkus ir pan. Taip pat ji pabrėžia lyčių stereotipų problemą ir teigia, kad moterų moksle yra per mažai. “Mums reikia keisti mokytojų, tėvų mąstymą, kad užtikrintume, jog abi lytys gauna vienodai laiko pamokose, kad berniukai neužgrobia prietaisų.” Mokslas yra integruojamas į kasdienį mūsų gyvenimą, todėl požiūris, kad jis yra bjaurus, baisus ir pavojingas nepaprastai trukdo. Mes turime sunkiai dirbti, kad tėvai nemistifikuotų pagrindinių faktų. Anglijos švietimo departamento atstovas pritaria, kad matemtikos bei gamtos mokslų žinios yra gyvybiškai svarbios kasdieniame gyvenime. Vis daugiau mokinių atsisako mokytis net turėdami aukštus GCSE matematikos ir gamtos mokslų įvertinimus. Tačiau mokinių, kurie renkasi mokytis šiuos dalykus A lygiu, skaičius pakilo daugiau nei 38000 nuo 2010 m.
NY TIMES: Facebook Takes a Step Into Education Software
Facebook, kuris visiškai transformavo bendravimą su savo socialinių tinklų paslauga, dabar nori padaryti panašų poveikį ir švietimui. Silikono Slėnio kompanija pranešė, kad dirba su vietinių mokyklų tinklu, kad sukurtų programą, kuri padėtų vaikams mokytis jiems priimtinu tempu. Projektas buvo remiamas Mark Zuckerberg ir vieno iš jų svarbiausių darbuotojų Chris Cox. “Mes pamatėme, kad galime padėti ateities švietimui, pritaikydami savo įgūdžius, ir labiausiai norėjome surasti būdą daryti poveikį, darydami tai, ką mes gebame geriausiai – kurdami programas”. Aštuoni Facebook darbuotojai buvo paskirti dirbti prie šio projekto, kuris tyliai prasidėjo praėjusiais metais. Šis projektas yra vedamas idėjos, kad tiek mokymasis, tiek kontrolė turėtų būti atiduodami mokiniui į rankas. Programa padeda vaikams dirbti kartu su mokytojais, kartu kurti pritaikytas pamokas ir projektus. Mokytojai taip pat gali administruoti individualizuotas apklausas, kurias programa gali vertinti ir stebėti. Dabar programa naudojasi apie 20 mokyklų, tačiau yra siekiama, kad ji būtų nemokama ir prieinama visiems vartotojams. Skeptikai teigia, kad Facebook turi ne pačią geriausią reputaciją, kai kalbama apie vartotojų privatumą, tačiau programos atstovai teigia, kad įmonė nenaudos privačių mokinių duomenų marketingui ir jie bus saugomi. Nors pastangų dar įdėta mažai, Facebook teigia prisiimantys ilgalaikį įsipareigojimą švietimui. Švietimo atstovai vis dažniau kalba apie individualiems mokinių poreikiams pritaikytų pamokų svarbą, dažnai pabrėždami, kad technologijos gali būti potenciali pokyčių jėga. Tačiau net ir palaikantieji programą pabrėžia mokytojams reikalingos pagalbos svarbą, kad nauja programa būtų panaudojama efektyviai.
THE GUARDIAN: Schools tighten grip on restrictive dress codes – and students are fed up
JAV vaikai sugrįžta į mokyklas ir čia jų laukia ilgesnis taisyklių sąrašas. Namų darbai nėra pagrindinis rūpestis, dėl ko vaikai jaudinasi grįždami į mokyklas. Sugrįždami mokiniai turi naują rūpestį: jogos kelnes, palaidines, kurios apnuogina pečius, sijonus, kurie neišlaiko “pirštų testo”. Mokyklose draudžiamų drabužių sąrašas kasmet vis ilgėja – jam ilgėjant, mokinių nepasitenkinimas auga. Mokyklos, kurioje buvo uždraustos jogos kelnės bei tamprės, mokiniai sukūrė įvyki Facebook socialiniame tinkle ir pakvietė visus mokinius rugsėjo pirmąją į mokyklą atvykti apsirengus būtent šiais drabužiais. Prie tokio protesto prisijungė daugiau nei 200 mokinių. Griežtos aprangos taisyklės yra kritikuojamos internetinėje erdvėje ir pačiose mokyklose. Praėjusiais metais New York’e daugiau nei 200 Staten Island mokinių, iš kurių beveik visos mergaitės, buvo nušalintos nuo pamokų dėl aprangos kodo nesilaikymo. Kritikai teigia, kad aprangos kodas mokyklose yra seksistinis ir nukreiptas tiesiogiai prieš mergaites.
EDWEEK: ‘Super Lice’ Shouldn’t Keep Students Out of School, Experts Say
Daugeliui tėvų naujausios antraštės apie įprastam gydymui atsparias utėles kelia baimę, nes dabar atsikratyti šiais mažais kenkėjais taps dar sudėtingiau. Jų nerimą sustiprina tai, kad žiniasklaida šią naują rūšį praminė “super utėlėmis”. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijomis, mokiniams, kurių plaukuose randama utėlių arba jų kiaušinėlių, buvo leidžiama likti mokykloje ir dalyvauti pamokose, tačiau tėvų primygtinai buvo prašoma jas naikinti, kai vaikai grįžta namo po pamokų. Daugelis mokyklų atsisakė masinių vaikų patikrinimų mokyklose. Vietoje to, siekiama išmokyti pačius tėvus patikrinti vaikų plaukus ir atpažinti utėles bei jų kiaušinėlius.
Pasak didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos įkūrėjos, socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, jeigu mokyklos išliks tokios pat atsparios kaitai kaip dabar, gali prireikti dar 50 metų, kol jos taps tokios, kokių reikia šiuolaikiniams žmonėms. Tačiau švietimo ekspertė išlieka optimistiška ir neatmeta galimybės, kad kaitos procesui mokyklose užteks vos penkmečio. Pašnekovės teigimu, dabar svarbiausia apskritai pradėti diskusiją apie tai, kokia turėtų būti gera mokykla.
Virtuali realybė ir dirbtinis intelektas
„Pabandykite įsivaizduoti biurą prieš 20 metų ir šiandien. Kaita yra neįtikėtina. Dabar įsivaizduokite mokyklą prieš 50 metų ir šiandien. Suolai, lenta, mokytojas, skambutis – mažai kas pasikeitė! Todėl drąsiai teigiu, kad kaita neišvengiama“, – sako A. Landsbergienė.
Jos manymu, didelė dalis į mokyklas ateinančių pokyčių yra tvirtai susiję su naujosiomis technologijomis. „Jau yra sprendimų, leidžiančių vaikams pasinerti į aplinką, apie kurią mokosi. Manau, kad to mokyklose daugės, ir vaikai iš tiesų turės galimybę dalyvauti Žalgirio mūšyje arba vaikščioti po virtualų mišką ir aptarti visų rūšių grybus, kuriuos mato“, – ateities klasės viziją piešia edukologijos mokslų daktarė.
A. Landsbergienė tiki, kad gimnazijos lygmenyje taip pat vis daugiau pamokų kelsis į virtualią erdvę. „Nors šiuo metu vis dar nustebina virtualios pamokos, o kai kurie mokytojai apie tokias net nėra girdėję, po penkerių metų tokios pamokos vyks beveik kiekvienoje mokykloje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, ateityje pamokose bus naudojamas ir dirbtinis intelektas, leidžiantis nustatyti, kokie yra kiekvieno vaiko ugdymo(si) poreikiai. Tai leis individualizuoti švietimo procesą ir pritaikyti jį kiekvienam vaikui.
Vadovėliai, bibliotekos, rašymas ir internetas
„Mūsų įsivaizduojamų vadovėlių nebeliks“, – tvirtina A. Landsbergienė. Jos manymu, bibliotekos neišnyks, tačiau vis mažiau mokytojų, turinčių technologinių galimybių, laikysis įsikibę vieno vadovėlio. Pedagogai turės vadovėlius virtualiuose serveriuose ir galės naudotis mokyklos bei viešąja biblioteka – to bus daugiau nei pakankamai.
Beje, bibliotekoje dirbantis žmogus bus ne tas, kuris nuolat tildo vaikus, o tas, kuris stengiasi juos prakalbinti. Norėdami paskatinti vaikus skaityti, mokytojai turės ne tempti vaikus prie knygų, o knygas priartinti prie vaikų.
A. Landsbergienės teigimu, mokykla nebegali būti vieta, kur vaikas ateina tik gauti žinių. Tai vieta, kur vaikas ateina bendrauti, diskutuoti ir kurti. Todėl išsitrina darbo valandų, atostogų ir pamokų ribos.
Prie to prisideda ir auganti interneto bei technologijų skverbtis. Pastarosios, anot pašnekovės, turi būti ne pamoka, o priemonė kiekvienoje pamokoje.
Ne išimtis ir rašymo pamokos. Nors dar pasirodo straipsnių, teigiančių, kad privalu mokyti vaikus rašyti ranka, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Suomija, jau atsisako dailyraščio pamokų.
„Manau, kad toks pat likimas laukia visų mokyklų. Rašysime gražiai tik todėl, kad gerbsime tą, kuris skaitys mūsų raštą, o dailyraščio vaikai mokysis per pasirenkamąsias kaligrafijos pamokas“, – aiškina pašnekovė.
Mokyklos ten, kur jų reikia
Lietuvoje vis dar neleidžiama statyti laikinų mokyklų pastatų, tačiau, A. Landsbergienės manymu, tai laiko klausimas.
„Jos statomos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Švedijoje, net kaimyninėje Latvijoje! Tokios mokyklos atliepia bendruomenės poreikius, atsiranda per trumpą laiką ten, kur labiausiai reikia, ir taupo valstybės lėšas, kurios, pavyzdžiui, galėtų būti panaudotos mokytojų atlyginimams kelti“, – sako pašnekovė.
Nors įvardyti tikslius ateities mokyklos pokyčius gana sudėtinga, A. Landsbergienė neabejoja, kad mokyklos jau po kelerių metų bus geresnės.
„XXI a. keičia mokyklas. Jose dėmesys sutelkiamas į mokinį, o ne į sistemą. Tai sudaro sąlygas ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams – kiekvienas gali pasijusti it startuolis, kuriantis ateities mokyklą“, – ateities mokyklos viziją apibendrina pašnekovė.
Tekstas buvo išspausdintas portale seb.lt: https://www.seb.lt/infobankas/kuriantiems-versla/svarbiausi-ateities-mokyklos-aspektai
Kviečiame susipažinti su linksmosiomis varlytėmis! Jos gaudo museles kas dieną ir linksmai kvarksėdamos atsisveikina su vasara.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Popierinės baltos vienkartinės lėkštės;
* Žalios spalvos dažai;
* Raudonos spalvos dažai;
* Du teptukai;
* Žirklės;
* Žalios, juodos ir baltos spalvos popierius;
* Pieštukas;
* Klijai (tinka ir popieriniai, ir lipalas – jei naudosite lipalą, pasiruoškite ir indelį jam bei atskirus teptukus);
* Šventinė atributika – švilpynės.
DARBO EIGA:
Popierinę lėkštę perlenkiame pusiau.
Atvertę lėkštę, vidų nuspalviname raudonai (naudojame teptuką ir raudonus dažus) – tai bus varlės burna. O išorę nuspalviname žalia spalva (naudojame teptuką ir žalius dažus) – tai varlės išorė. Laukti kol nudžius – nebūtina. Nenaudokite vandens ir gerai ištepkite dažais, kol neliks itin drėgnų vietų, o po to drąsiai apverskite ir dažykite kitą pusę.
Dabar leiskite lėkštei gerai nudžiūti (galite pratęsti darbelį kitą dieną, nes visas gamybos procesas trunka gana ilgai). Kai lėkštė gerai išdžiūvo, vėl sulenkite ją per lenkimo liniją.
Dabar pasiruoškite trafaretus: varlės kojų, akių obuolių ir akių viduriukų (tam naudokite žalios, baltos ir juodos popieriaus lapus ir pieštuką).
Pasiruoštus trafaretus iškirpkite (naudojame žirkles).
Pasiruošiame klijus (jei varlytes gamina grupelė vaikų, naudokite lipalą, pasiruoškite dar indelį klijams ir naujus teptukus). Pirmiausiai užklijuojame 4 kojytės ant žalios pusės lėkštelės (neįklijuokite kojų į burną!).
Ant priešingos žaliosios pusės, užklijuokite pirmiausiai 2 baltus akies obuolius, o vėliau įklijuokite 2 juodus akių viduriukus.
Tuomet, su mokytojo pagalba, iškirpkite trikampio formos nedidelę skylutę varlytės viduryje.
Ir paskutinis akcentas – švilpynę įkišame pro iškirptą skylutę taip, kad liežuvėlis būtų varlės burnytėje, o švilpynės galiukas išlindęs kitoje pusėje.
Varlytės jau gali linksmai kvaksėti!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Rugpjūčio paskutinės savaitės – tai laikas, kai suskumbama ruoštis mokyklai. Nors parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos, o pasirinkimo procesą ypač supaprastina iš mokyklos parsineštas būtiniausių reikmenų sąrašas, vis dėlto tėvams kyla klausimų: kiek į pasiruošimo procesą turėtų įsitraukti jie ir kiek laisvės suteikti pačiam vaikui?
Kaip rasti kompromisą tarp jo norų ir tėvų poreikio? Pagaliau, kaip viską padaryti greičiau?
Pasak edukologės, dr. Austėjos Landsbergienės, pasiruošimo mokyklai procesas svarbus tiek būsimam moksleiviui, tiek jo tėvams. Pirmiausia reikėtų pasirinkti visiems tinkamą laiką ir neiti apsipirkti paskutinę minutę. „Paskyrus vos valandą apipirkimui, tėvai skubins vaiką, juos erzins jo lėtumas, kol galų gale vaikas iš viso nieko nebenorės ir apsipirkimas pasibaigs pykčiais. Geriausia – eiti į parduotuves jau iš anksto kartu su vaiku suplanavus, ką pirksite“, – sako specialistė. Ne mažiau svarbus ir vaiko norų bei tėvų galimybių suderinimas. Dr. A. Landsbergienė pataria išnaudoti pasiruošimo mokyklai procesą tam tikrų vaiko įgūdžių ugdymui: „Apsipirkimas mokyklai – puiki proga ugdyti vaiko finansinį raštingumą. Prieš eidami į parduotuves tėvai turėtų įvardinti vaikui sumą, kurią skirs mokyklinėms prekėms įsigyti, o apsipirkimo metu vaikas jau pats spręs, ar rinktis brangesnę kuprinę su mylimo herojaus paveikslėliu, ar geresnės kokybės pieštukus. Vaikas turi suprasti, kad kiekvienas daiktas kainuoja ir prieš perkant reikia įvertinti, ar jis tikrai reikalingas, ir ar yra būtent tas, kurio nori. Mano patirtis rodo, jog vaikai puikiai supranta tokius dalykus ir gali pagrįsti, kodėl reikia pirkti konkretų daiktą, ypač, jeigu ruošiasi jau ne į pirmą klasę.“ Pasak dr. A. Landsbergienės, toks pasiruošimo būdas didins ir vaiko savarankiškumą bei atsakomybę.
Net ir tada, kai apsipirkimo mokyklai procesas malonus, ilgas slampinėjimas po parduotuves vargina tiek tėvus, tiek vaikus. „Puikiai suprantame, jog tokiu intensyviu metu ypač brangus laikas, todėl ieškome sprendimų, kaip padėti besiruošiantiesiems mokyklai: mokyklinėmis prekėmis prekiaujančias mūsų centro parduotuves sutelkėme vienoje erdvėje, tad net ir jas visas apsukus sutaupoma nemažai laiko. Ypač, jei ateinama su iš anksto pasiruoštu prekių sąrašu, – teigia Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) vadovė Ona Nevinskienė. – Vis dėlto, renkantis mokyklines prekes yra tam tikrų subtilybių, kurių vaikai negali įvertinti be tėvų pagalbos – kokybės, patvarumo, ir kt., todėl tėvai turėtų būti šalia ir patarti. Tačiau ir tėvai ne viską gali žinoti, nes ir įprastos prekės kasmet tobulėja dėl naujausių technologijų, todėl turėtų klausti patarimo parduotuvės konsultanto.“
VCUP parduotuvių konsultantų patarimai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis būtiniausias mokyklines prekes:
Kuprinė. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į kuprinės dydį – dauguma kuprinių būna standartinės, tad būtina pasimatuoti ir įsitikinti, ar ji nekabo žemiau vaiko liemens. Tokiu atveju pravers kuprinė reguliuojamomis petnešomis. Jos turėtų būti ne siauresnės nei 3,5 cm, idealu, jeigu paminkštintos. Kuprinės nugarėlė turėtų būti pakietinta, kad pasiskirstytų kuprinės svoris, padaryta iš orui laidžios medžiagos, kad neprakaituotų nugara ir nusiėmęs kuprinę vaikas neperšaltų. Atkreipkite dėmesį į siūlių tvirtumą, medžiagos kokybę. Papildomas elementas – atšvaitas – apsaugos vaiką kelyje.
Kanceliarinės priemonės. Be išimties svarbiausi pirkiniai yra priemonių pilna pieštukinė, plunksnakotis, sąsiuviniai, dailės reikmenys. Renkantis šias priemones, svarbiausia atkreipti dėmesį į kokybę. Pavyzdžiui, plunksnakotis turėtų lengvai rašyti, būti patvaresnis, kad stipriau spustelėjus nesulinktų plunksna – patariama iš karto nusipirkti du (vienas atsarginis); sąsiuviniai turėtų būti iš kokybiško popieriaus, kad nepersigertų rašalas, pradinuko pieštukas turėtų būti HB minkštumo, o vyresniam tiks ir 2B, taip pat nepamirškite ir drožtuko bei trintuko. Pasak parduotuvių konsultantų, renkantis kanceliarines prekes nereikėtų stengtis sutaupyti, nes po kurio laiko teks pirkti po antrą priemonę.
Sportinė apranga. Sportui vaikai ir jaunimas šiais laikais dažnai atsisako tradicinių treningų ir renkasi krepšiniui skirtą aprangą, tampres su sportiniais marškinėliais. Svarbiausia, kad apranga būtų pagaminta iš orui laidžios medžiagos, su drėgmės kontrole. Skirkite dėmesio avalynei: ji taip pat turėtų būti pagaminta iš orui laidžios medžiagos, o padas – iš tokios, kuri užtikrintų gerą sukibimą su bet kokia danga (avalynė turi tikti tiek sportui lauke, tiek salėje). Rekomenduojama rinktis bėgimo batelius, nes kūno kultūros pamokos metu vaikai nemažai bėgioja – taip apsaugosite vaiko pėdas ir sąnarius. Dar vienas reikalingas daiktas – sportinis krepšys. Puikiausiai tiks standartinis, su šonuose sutraukiamais raišteliais.
Tekstas buvo išspausdintas portale Tavo vaikas: http://www.moteris.lt/tavovaikas/edukologe-austeja-landsbergiene-tarkites-su-vaiku-jis-puikiai-zino-ko-prireiks-einant-i-mokykla.d?id=68820798
Šis darbelis – tai vasaros džiaugsmas: spalvotas, linksmas ir besiplaikstantis vėjyje! Nors vasaros pabaiga jau netoli, šios skraidančios žuvelės linksmai pasitiks rudens debesėlius!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Kartoniniai ritinėliai;
* Lipalas;
* Pagaliukai;
* Siūlai;
* Spalvotas popierius;
* Žirklės.
DARBO EIGA:
Iš spalvoto popieriaus iškerpame apskritimus, kuriuos klijuojame ant kartoninio ritinėlio.
Klijuojame žuvytei akis bei uodegą (spalvoto popieriaus juosteles).
Vidinėje ritinėlio pusėje tvirtiname siūlą. Pririšame jį prie pagaliuko.
Prie pagaliuko tvirtiname daugiau žuvyčių. Jų skaičius gali priklausyti nuo to, kokio dydžio yra pagaliukas.
Štai žuvelės ir pasiruošusios gaudyti debesis!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Vasara – tyrinėjimų metas, tad nusprendėme išsiaiškinti, kaip skirtingų konsistencijų medžiagos reaguoja viena su kita. Mums reikės kelių priemonių bei žiupsnelio kantrybės!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* 3 stiklainiai;
* 6 stiklinės vandens;
* 12 lašų aliejaus;
* 5 didžiulių lašų spalvotų dažų;
* 4 lašų indų ploviklio.
DARBO EIGA:
Į tris skirtingus stiklainius supilame po 2 stiklines vandens
Į pirmą stiklainį įlašiname 4 lašus aliejaus
Į antrąjį stiklainį įlašiname 5 lašus spalvotų dažų, sekundę luktelime bei įlašiname 4 lašus aliejaus
Į trečiajį stiklainį įlašiname 4 lašus indų ploviklio, sekundę luktelime bei įlašiname 4 lašus aliejaus
Visus ingridientus sumaišę stebime, kaip kiekviena medžiaga tarpusavyje sąveikauja!!!!
Įdomių tyrinėjimų bei smagių atradimų!!!
PASTABA: Tėvelių priežiūra/pagalba – BŪTINA
Kuomet taip karšta – norisi atsigaivinti. O kas geriau tiks žaidimams nei gaivusis arbūzas?
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* medinės apvalios nuskilusios trinkelės;
* dažai (spalvos: žalia, raudona, juoda). Jei žaisti ketinate lauke – rekomenduojame rinktis vandeniui atsparius dažus;
* teptukai;
* švitrinis popierius.
DARBO EIGA:
Medines trinkeles nušlifuojame, kad neliktų aštrių kampų ar smulkių atskilusių medžio dalių. Didžiąją dalį medinės trinkelės nudažome raudonai, apačią – žaliai. Palaukiame kol išdžius. Smulkiu teptuku padarome daug juodų taškelių – tai bus arbūzo sėklos.
Palaukiame kol išdžius ir galime žaisti!
PASTABA: Tėvelių priežiūra/pagalba – BŪTINA!
Avelė – pasakos skaitytoja ir miego sergėtoja.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Baltos spalvos kartonas;
* Ausų krapštukai;
* Mediniai drabužių segtukai ( 2vnt.);
* Raudonas ir juodas rašikliai;
* Klijai „Lipalas“;
* Žirklės;
* Teptukas;
* Juostelė kaspinėliui surišti.
DARBO EIGA:
Iš kartono išsikerpame ovalo formą.
Ausų krapštukus perkerpame ir klijuojame ant ovalo formos kartono.
Ausų krapštukus klijuojame puslankiu. Iš krapštukų suformuojame keturis ar penkis puslankius.
Ovalo formą padengus ausų krapštukais, išsikerpame iš kartono dar vieną ovalą (tik mažesnį). Ant šio ovalo nupiešiame avies veidelį ir iš krapštukų suformuojame kirpčiukus.
Ant nugarinės avelės pusės priklijuojame drabužių segtukus, kurie taps avelės kojomis. Iš juostelės suformuojame kaspiną.
Saldžių sapnų!
PASTABA: suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina.
Ar parduotuvė – gera vieta mažiems vaikams? Daugelis tėvelių vengia vestis vaikus į prekybos centrus, nenorėdami mažųjų dramų ir nepatogių situacijų.
Kelionė į parduotuvę su vaiku: smagi pamoka ar košmaras tėvams?
Ką daryti, kad kelionė į parduotuvę netaptų nervų karu, pasakoja edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorės.
„Mirgėjimas prekybos centre vaikui sukelia daug emocijų, žadina smalsumą, reikia daug kantrybės, mokant vaikus, kaip reikėtų elgtis parduotuvėje. Parduotuvė vaikui yra ir vieta, kurioje jam sakoma labai daug „ne”. Ypač tai nelengva mažyliui, kuris pradeda išaugti iš to amžiaus periodo, kai buvo vien tik globojamas, glaudžiamas, o dabar jo reikalaujama laikytis ribų, moko taisyklių. Vaiko pasipriešinimas neretai yra triukšmingas, tad tėvams gali būti nejauku prieš aplinkinius”, – sakė psichologė ir dviejų dukrų mama Aistė Jasaitytė-Čeburiak.
Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų „Vaikystės sodas” ir Karalienės Mortos mokyklos steigėjai, socialinių mokslų daktarei ir keturių vaikų mamai Austėjai Landsbergienei parduotuvė yra viena iš besitęsiančios vaiko edukacijos vietų. Anot jos, neseniai Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mes šioje srityje galėtumėme būti labiau raštingi ir kad tėvai per mažai kalba su savo vaikais apie savo finansinę būklę, apie tai, kaip reikia elgtis su pinigais. „Pavyzdžiui, tėvai dažnai sako: „Neturiu pinigų”, o vaikas mato, kaip jie perka parduotuvėje, ir nebesupranta, kaip yra iš tiesų. Nereikia vaikų infantilizuoti. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais galima drąsiai kalbėti apie pinigus”, – teigė edukologijos mokslų daktarė.
DR. A. LANDSBERGIENĖ PATARIA:
1.Įvertinkite, kiek turite laiko. Apsipirkdami su vaiku užtruksite gerokai ilgiau, todėl jeigu neturite laiko, apsipirkti geriau važiuokite vieni. Bendras išvykas planuokite taip, kad nesierzintumėte, jeigu su vaiku reikės stabtelėti prie lentynų ir aptarti, kodėl nepirksite vieno ar kito dalyko. Patogiausia, jeigu apsipirkti gali vykti kartu abu tėvai, tada vienas gali rinktis prekes, o kitas ilgiau užtrukti ties vaiko susidomėjimo objektais, pvz., žuvų akvariumu.
2.Išnaudokite parduotuvę kaip įdomią edukacinę aplinką. Kalbėkite su vaiku ir aiškinkite, kaip renkatės prekes – kodėl imate vieną ar kitą duoną? Ką pirksite kitame parduotuvės skyriuje? Kada vaisius – jau prinokęs, ir kas atsitiks, jeigu valgysi daug ledų? Priėję prie vaisių ir daržovių galite su vaiku pakalbėti apie tai, kad kai kurie jų turi kaulą, o kiti pasižymi kitokiomis savybėmis. Su vaiku galima kalbėti nuolat, ir kiekvienas tėvelių žodis gali būti edukacinis.
3.Kurkite pirkinių sąrašus. Vienas iš naudingiausių dalykų yra išmokyti vaiką sudaryti reikalingų pirkinių sąrašą – tai sąmoningo pirkimo esminis elementas. Kurdami pirkinių sąrašą, pamokykite vaiką skaičiuoti. Žymėdami, ko mums parduotuvėje reikia, rašome vienetą, dvejetą ar trejetą. Tai matydamas vaikas pamažu gali imti bandyti ir pats užrašyti skaičius. Vėliau galima jam pasiūlyti sužymėti skaičius, o mama ir tėtis gali surašyti pirkinius.
4.Nesiveskite į parduotuvę alkano ar pavargusio vaiko. Įprastai vaikas parduotuvėje netinkamai elgiasi tada, kai yra pavargęs, alkanas, emociškai išsibalansavęs, jam neaiškios taisyklės. Pavargusiam vaikučiui yra tikrai sudėtinga daug ką išaiškinti, o jam pačiam – suprasti.
5.Nepraleiskite progos pamokyti vaiką skaityti. Tai jums gali padėti ir būsimų pirkinių surašymas, ir etikečių skaitymas parduotuvėje, pvz., galite sustoti prie etikečių ir paskaityti pirmąsias jų raides, skaityti produktų pavadinimų raides ir pan.
6.Suteikite vaikui atsakomybę bei užduočių parduotuvėje. Labai dažnai tėvai nervinasi, erzinasi, dėl to, kad vaikas be jokios tvarkos visur eina, visko nori, prašo. Jeigu jam paskirsite užduotį, pvz., surasti kurį nors produktą, jis sąmoningai ir dažniausiai noriai pradeda dalyvauti pirkimo procese. Taip pat įtraukite vaiką į procesus, kuriuos jis gali atlikti, ir taip auginti pasitikėjimą savimi, pvz., įmesti į pirkinių vežimėlį išsirinktą prekę, paduoti kasininkei banko kortelę ar atsiimti grąžą.
7. Leiskite vaikui rinktis jo mėgstamus produktus. Jeigu vaikas išrenka tai, kas jums nepatinka, galite apie tai pasikalbėti. Tai yra gera proga vaikui išmokti argumentuoti savo pasirinkimą ir kartu aptarti, kokiais kriterijais vadovaujantis prekės perkamos.
8.Skatinkite vaiką abstrakčiai mąstyti. Galite pasiūlyti ką nors už eurą nusipirkti trejų metų ir vyresniam vaikui. Žinoma, pinigai yra labai didelė abstrakcija, o abstraktūs dalykai tokio amžiaus vaikams dar yra sunkiai suprantami. Abstraktusis mąstymas pasireiškia aštuntaisiais, devintaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto per žaidimą, per patyrimines veiklas viso to galima pradėti mokyti daug ankščiau. Tai darydami padėsime vaikui ugdyti konceptualųjį mąstymą. Tai jam labai pravers ateityje.
Psichologė A.JASAITYTĖ-ČEBURIAK: kaip reaguoti į vaiko pyktį parduotuvėje? Ramiai ir supratingai reaguokite į vaiko pyktį. Jei prekybos centre vaikas nukrenta ant žemės ir triukšmingai reiškia savo nepasitenkinimą, galite jį apkabinti, kol jam praeis pirmoji didžioji pykčio banga. Legalizuokite jo emociją, sakydami: „Suprantu, kad tu pyksti, tačiau mes to šiandien nedarysime”. Tada pabandykite nukreipti vaiko dėmesį į kitus dalykus, sudominkite jį. Galima vaiko paprašyti labiau įsitraukti į apsipirkimo procesą, pabrėžiant jo pagalbos vertę – paprašyti užimti eilę, palaikyti kurį nors daiktą. Kad išvengtumėte pykčio protrūkių, parduotuvėje laikykitės nustatytų taisyklių. Jeigu vaikui pasakėte, kad šiandien nepirksite ledų, tai ir nepirkite. Dažniausia klaida – kuo vaikas labiau šaukia, tuo tėvai labiau pasiduoda. Galiausiai pastarieji sako: „Na gerai, bet tik šiandien”. Taip vaikui nusiunčiamas labai aiškus signalas, kad taisyklė yra rėkti pakankamai ilgai ir laukti, kol gausi, ką nori. Jeigu jaučiate, kad vaiko rėkimas kelia susierzinimą, apsipirkimą atidėkite vėlesniam laikui.
Tekstas buvo i6spausdintas portale Tavo vaikas: http://www.tavovaikas.lt/vaikas/lavinimas-ir-ugdymas/austejos-landsbergienes-patarimai-kad-apsipirkimas-su-vaikais-netaptu-kosmaru.d?id=68622864
Jei vasarą pritrūktų saulės šviesos ir šypsenų, galite patys pasigaminti savo geros nuotaikos šaltinį!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotas popierius;
* Žirklės;
* Kartonas;
* Klijai;
* Akvarelė;
* Teptukas;
* Juodas flomasteris;
* Dubenėlis, reikalingas nupiešti apskritimą.
DARBO EIGA:
Iš kartono išsikerpame apskritimą.
Nuspalviname apskritimą geltonai.
Iškerpame delniukių antspaudus.
Prie apskritimo klijuojame delniukus, saulę papuošiame šypsenomis!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!