Šis darbelis puikiai tinka patiems mažiausiems. Darbelio metu gerinami  ne tik smulkiosios motorikos įgūdžiai, bet ir lavinama mažylio vaizduotė. Rezultatas – naujas linksmas ir „sušukuotas“ draugas!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Balionas (gali būti su nupieštu smagiu veiduku);

* Klijai;

* Įvairaus ilgio siūlų (geriausia – vilnonių) juostelės.

DARBO EIGA:

Pripučiame balionus ir nupiešiame veidukus.

Tepame klijus.

Formuojame norimą šukuoseną.

Baigta!

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius gaisrai nusinešė 6 nepilnamečių gyvybes, dar 9 vaikai buvo sužaloti, nors iki šiol tokių netekčių sparčiai mažėjo, rodo naujausia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM statistika. Reaguodama į tai, draudimo bendrovė Seesam kartu su socialinių mokslų daktare Austėja Landsbergiene ir Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba aptarė būdus, kaip išmokyti vaikus apsisaugoti nuo gaisrų pavojaus.

„Dažniausiai kalbėdami apie gaisrus, apie juos galvojame kaip apie tariamą ir menkai tikėtiną situaciją, tačiau realybėje pasekmės labai skaudžios. Vien mūsų bendrovė šiemet per 8 mėn. įregistravo 18 gaisro namuose įvykių, o bendrai per visus gyvavimo metus Lietuvoje jau išmokėjome daugiau nei 6 mln. eurų gaisro žaloms atlyginti. Tačiau tai – tik turto nuostolių skaičiai, nes artimųjų netekties niekas neatlygins, o dar skaudžiau kalbėti apie nelaimes, paliečiančias vaikus“, – sako draudimo bendrovės Seesam Insurance AS valdybos narė ir Lietuvos filialo vadovė Brigita Elona Blavaščiūnienė.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė pateikė patarimų, kaip apsaugoti vaikus nuo gaisrų, kaip juos mokyti ir kalbėtis apie šiuos pavojus. Tačiau, anot jos, prieš imantis bet kokių veiksmų, pirmiausia vaikai turi matyti gerą pavyzdį: „Gaisrų prevencijoje svarbiausias – pavyzdinis suaugusiųjų elgesys, nes vaikai mokosi stebėdami savo idealus – suaugusiuosius.“

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė pritaria A. Landsbergienei ir pabrėžia, kad bet kokios kalbos apie vaikų ugdymą saugumo klausimais gali prasidėti tik tada, kai yra pasirūpinta bendruoju saugumu: „Praėjusiais metais gaisrų prevencijos žiniomis pasidalijome 460 mokymo įstaigų, tačiau kol namuose nebus užtikrintas visas įmanomas priešgaisrinis saugumas, mūsų kalbos liks bevaisės. 2015-ieji – tragiški metai, gaisruose žuvusių vaikų skaičius itin padidėjo.“

B. Blavaščiūnienė priduria, kad itin svarbu periodiškai tikrinti, ar elektros instaliacija ir šildymo įrenginiai namie yra techniški tvarkingi, o elektros tinklai – neperkrauti, ar evakuacijos keliai nėra užkrauti daiktais ir baldais. Ankstyvas pranešimas apie gaisrą padeda išvengti didžiausių nuostolių, todėl namie pravartu įsirengti gaisro aptikimo signalizaciją ir, be abejo, turėti gesinimo priemones. Gaisrininkai taip pat primygtinai rekomenduoja šeimai sudaryti detalų gelbėjimosi planą, numatant kiekvieno nario veiksmus nelaimės atveju – nuo vaiko iki senelio.

Kitas esminis gaisrų prevencijos žingsnis, anot A. Landsbergienės, yra reguliarus ir nuoseklus kalbėjimas: „Net suaugusieji, teoriškai puikiai žinodami „teisingiausią“ veiksmų seką, kritiniu atveju pasimeta, o ką jau kalbėti apie vaikus. Gaisrų prevenciją vaikams suprantama kalba būtina aptarti mažiausiai kartą per 3 mėnesius. Tiesa, svarbu suteikti ne vien teorines žinias, įtvirtinkite tai ir savo veiksmais – pamatę neteisingo elgesio pavyzdį, aptarkite su vaiku jo pasekmes, be to, vaikui matant sudrausminkite pažeidėją.“

Pasak A. Landsbergienės, pavojingų situacijų „repetavimas“ žaidimo forma padeda vaikams praktiškai mokytis saugaus elgesio: „Galite netikėtai paklausti vaiko: „O ką darytumei, jei dabar kiltų gaisras?“ Žaisdami šliaužkite žeme link durų, voliokitės „užsidegus drabužiams“. Vaikai imlūs vaizduotės pratyboms ir, tikėtina, tokias pamokas jie prisimintų nelaimės metu.“ E. Zdanevičienė prideda: „Taip pat kartu su vaikais pabandykite dalykus, kuriuos jiems vieniems daryti draudžiama – tam, kad uždraustas vaisius netaptų saldesnis ir vaikai nedegtų laužo pasislėpę. Pavyzdžiui, kartu užkurkite židinį.“

A. Landsbergienės teigimu, vaikai taip pat itin įsimena šeimos narių bei draugų istorijas. „Mano vaikai mėgsta istoriją, kaip aš, būdama 7-erių metų namuose norėjau jaukumo ir užsidegiau labai daug žvakių, viena iš jų nukrito ir uždegė medieną šalia židinio – vos nesukėliau gaisro. Visada aptariame, kaip šioje situacijoje aš elgiausi. Kai istorija gyva ir tikra, vaikui pavojinga situacija atrodo daug realesnė ir jis geriau įsimena reikalingų veiksmų seką.“

Tekstas buvo publikuotas portale vlmedicina.lt: http://www.vlmedicina.lt/lt/austeja-landsbergiene-papasakokite-vaikams-kaip-patys-vos-nesukelete-gaisro

Jolita MACELYTĖ

Spalio 7-9 dienomis Lietuvoje numatytas valstybinis Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos vizitas su jais lydinčių verslininkų delegacija. Savaitę iki jo socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja pati nuvyko į Švediją, kur susitiko su karaliais specialiai tam paskirtame susitikime.

Apie susitikimą su Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu ir karaliene Silvija – pokalbis su dr. A. Landsbergiene.

Kokiu tikslu susitikote su Švedijos karališkąja šeima? Kaip Jums tai pavyko?

Švedija – neatsiejama mano gyvenimo dalis.  Nuo paauglystės su savo švediška šeima ten leidau vasaras, dvyliktoje klasėje teko ten ir pasimokyti. Dabar daug bendradarbiaujame su Švedijos mokyklomis ir darželiais. Matyt, būtent dėl to Švedijos ambasada Lietuvoje pakvietė mane prisijungti prie nedidelės grupės žurnalistų, kurie važiavo į Švediją prieš karališkosios poros vizitą.

Kadangi Jos Didenybė akcentuoja skaitymo svarbą, vaikų, turinčių mokymo(si) sutrikimų, integraciją bei pagalbą jiems, tai turime daug sąlyčio taškų. Norėjau paklausti, koks jos vizito į Lietuvą tikslas, kodėl jie pasirinko savo vaikams būtent tas ugdymo įstaigas, su kokiais iššūkiais susiduria ir pan.

Ar pavyko to paklausti?

Žinoma! Susitikus kilo begalė naujų klausimų, viskas buvo taip įdomu! Beje, prieš kelionę viena maža mergaitė per savo mamą manęs paprašė, kad užduočiau klausimą, ar Karaliai irgi su savo vaikais pykstasi. Pažadą ištesėjau. Atsakymas paprastas: kaip ir visoms šeimoms, žinoma, kad visko būta! Tik abu pabrėžė, kad visi konfliktai buvo tik žodžiais!

Juokėmės, kai Karalius pradėjo pasakoti, kad sunkiausia, kai vaikai buvo maži. Kadangi jie turi tris vaikus, sakė, sunkiausia būdavo važiuoti mašina, nes vaikai nuolat triukšmaudavo ir pešdavosi galinėje sėdynėje, o vairuojant tai ir trikdo, ir erzina, ir negali jų nuraminti! Man su savo keturiais vaikais vyksta tie patys procesai, tad, akivaizdu, su tuo susiduria absoliučiai visi! Smagu, kai gali pasijuokti ir iš situacijos, ir iš savęs, o būtent tokie prisiminimai bei linksmos istorijos ir ištirpdė dar likusį susikaustymą dėl susitikimo su karališkąja pora, ir jau pokalbis buvo labai sklandus, ta valanda prabėgo nepaprastai greitai.

Kas per tą valandą, bendraujant su karaliais, paliko didžiausią įspūdį?

Mes ruošėmės susitikimui, beprotiškai jaudinomės, o karaliams visa tai – kasdienybė, ir jie gyvena (na, dirba) tuose rūmuose, kuriuos mes susižavėję apžiūrėjome.  Kai pagalvoji, tai yra gyvenimas kitoje dimensijoje, kurios mes – net ir labai norėdami – nesuprasime.

Dėl ko labiausiai jaudinotės?

Jaudinausi, kad labai jaudinsiuosi. Kaip bebūtų, iš visų karališkųjų šeimų man asmeniškai įdomiausia buvo susitikti būtent Švedijos. Pasirodo, visai nebuvo dėl ko jaudintis! Karališkoji šeima – kaip ir dauguma švedų – yra paprasti, nuoširdūs, turi puikų humoro jausmą ir neieško žodžio kišenėje. Uždavus klausimą, jie atsako į jį išsamiai, vienas kitą papildydami, pajuokaudami, diskutuodami. Pats susitikimas truko valandą – net nustebome, kad Jų Didenybės skirs mums tiek daug laiko! Prieš susitikimą mums aprodė rūmus, papasakojo rūmų ir karalių istoriją. Iš pradžių vyko fotosesija, tada – pokalbis, o galiausiai keletas atsakymų į klausimus buvo ir nufilmuoti. Beje, kai priėjau prie karalių ir paprašiau nusifotografuoti, jie mielai sutiko, tik Jo Didenybė pasakė: „Tik ne asmenukės“. Smagiai pasijuokėme!

Jūs, kaip švietimo atstovė, turbūt nepraleidote progos ir apie darželius, mokyklas padiskutuoti…

O taip! Paklausiau, kodėl parinko būtent tuos darželius bei mokyklas, į kurias leido savo vaikus? Pasirodo, tą darželį pasirinko dėl to, kad jis buvo nedidelis, kaimynystėje, o ir apskritai jie tiki vaikų socializacija. Privačią mokyklą pasirinko, nes tai… gera mokykla ir ten keliavo daug vaikų draugų! Tad priežastys – tokios pačios, kaip ir daugumos tėvų pasaulyje: patogumas, patikimumas, pačių vaikų norai ir šeimos galimybės.

Man nepaprastai patiko ir tai, kad karališkoji pora siuntė savo vaikus mokytis ir už Švedijos ribų. Karalius su karaliene abu pasakojo, kaip svarbu yra suprasti, kad nesame vieni pasaulyje, kad svarbu matyti visumą. Tyliai galvojau, kad būtent tą aš girdžiu ir kiekvieną kartą, kai susitinku su draugais Švedijoje, vadinasi, tai iš tiesų yra šios valstybės kultūros dalis: matyti visumą, būti atviriems ir draugiškiems. Žavinga buvo tai, kaip abu džiaugėsi Lietuva, jos progresu ir iš pirmojo savo vizito abu geriausiai prisiminė mūsų pasididžiavimą laisve ir tai, kad visur…buvo šalta, bet žmonės buvo šilti!

Kadangi kalbėjome ir apie pabėgėlius, karalienė atkreipė dėmesį, kad 50 proc. pabėgėlių yra vaikai, už kurių saugią ateitį ir mes esame atsakingi. Jos nuomone, dabar apskritai yra tokie laikai, kai yra sunku būti ir tėvu, ir vaiku, tačiau neturime pamiršti, kad ateitis – mūsų rankose. Ir karalius, ir karalienė pabrėžė švietimo svarbą – be žinių, gebėjimų, mes nesuprasime pasaulio istorijos, kitų kultūrų, nemokėsime kitų kalbų. Bene labiausiai įstrigę žodžiai iš mūsų pokalbio yra nenutrūkstantis dialogas ir supratimas. Karalius ne kartą pabrėžė, kad švietimo sistema turi ugdyti pasaulio pilietį, kuris supranta, kad mes visi gyvename draugėje.

Kas mūsų šaliai, lyginant su Švedija, būtų siekiamybė ir sektinas pavyzdys?

Švedija yra ir labai arti, ir toli. Arti todėl, kad vis dėlto turime daug panašumo, o toli todėl, kad dar labai skiriasi tai, kuo gyvename mes ir kuo gyvena švedai. Apskritai mes esame linkę viską „suvesti“ į pinigus ir apibendrinti, kad Švedijoje yra kitaip, nes ten didesni atlyginimai.  Patys save užliūliuojame manydami, kad kitur žolė žalesnė. Nėra ta žolė jau tokia žalesnė – iš dangaus mana nekrenta nei Lietuvoje, nei Švedijoje. Iš švedų tikrai galima pasimokyti gyvenimo džiaugsmo, atvirumo ir ramybės. Man asmeniškai dar itin norisi pridurti, kad galime pasimokyti sąmoningos tėvystės.

Džiaugiuosi, kad į Lietuvą jau trečią kartą atvažiuoja karališkoji pora – su jais atvyksta ir didelė verslininkų delegacija, kultūros, visuomenės veikėjai. Šiandien, kai susiduriame su daugiau klausimų, nei atsakymų, tikiu, bendrystė ir bendradarbiavimas su kaimynine Švedija yra itin svarbūs. Ir visa tai svarbu ne tik dėl to, kad turime bendrų interesų ir galime vieni iš kitų pasimokyti, bet ir dėl to, kad žinotumėme, jog nesame vieni.

Kas kitas eilėje – su kuo iš aukščiausių šalies vadovų pasaulyje dabar labiausiai norėtumėte susitikti?

Pasaulyje yra begalė įdomių, turinčių, ką papasakoti, žmonių. Ir vis dėlto… Stephen Hawking ir  Sir Ken Robinson šiandien yra būtent tie, kuriuos labiausiai norėčiau susitikti. Į galvą spontaniškai šauna keli vardai, tačiau iš tiesų jų yra begalė. Juk galimybė susitikti ir bendrauti su nepaprastais žmonėmis yra vienas nuostabiausių dalykų gyvenime!

Šis smagus eksperimentas leis Jums kartu su vaikais geriau susipažinti su įdomiaisiais gamtos dėsniais!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Vanduo;

* Permatomas maišelis;

* Spalvoti pieštukai.

DARBO EIGA:

Į tuščią maišelį pripilame vandens.

Pirštais suimame maišelį ir į jį duriame smailai nudrožtus pieštukus.

Smagaus eksperimento ir įdėmiai stebėkite ar neišbėgs vanduo!

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Ar parduotuvė – gera vieta mažiems vaikams? Daugelis tėvelių vengia vestis vaikus į prekybos centrus, nenorėdami mažųjų dramų ir nepatogių situacijų. Ką daryti, kad kelionė į parduotuvę netaptų nervų karu, pasakoja edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorės.

„Mirgėjimas prekybos centre vaikui sukelia daug emocijų, žadina smalsumą, reikia daug kantrybės, mokant vaikus, kaip reikėtų elgtis parduotuvėje. Parduotuvė vaikui yra ir vieta, kurioje jam sakoma labai daug „ne“. Ypač tai nelengva mažyliui, kuris pradeda išaugti iš to amžiaus periodo, kai buvo vien tik globojamas, glaudžiamas, o dabar jo reikalaujama laikytis ribų, moko taisyklių. Vaiko pasipriešinimas neretai yra triukšmingas, tad tėvams gali būti nejauku prieš aplinkinius“, – sakė psichologė ir dviejų dukrų mama Aistė Jasaitytė-Čeburiak.

Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėjai, socialinių mokslų daktarei ir keturių vaikų mamai Austėjai Landsbergienei parduotuvė yra viena iš besitęsiančios vaiko edukacijos vietų. Anot jos, neseniai Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mes šioje srityje galėtumėme būti labiau raštingi ir kad tėvai per mažai kalba su savo vaikais apie savo finansinę būklę, apie tai, kaip reikia elgtis su pinigais. „Pavyzdžiui, tėvai dažnai sako: „Neturiu pinigų“, o vaikas mato, kaip jie perka parduotuvėje, ir nebesupranta, kaip yra iš tiesų. Nereikia vaikų infantilizuoti. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais galima drąsiai kalbėti apie pinigus“, – teigė edukologijos mokslų daktarė.

„MAŽŲJŲ EKSPERTŲ MOKYKLOS“ EKSPERTĖ DR. A. LANDSBERGIENĖ PATARIA:

Įvertinkite, kiek turite laiko. Apsipirkdami su vaiku užtruksite gerokai ilgiau, todėl jeigu neturite laiko, apsipirkti geriau važiuokite vieni. Bendras išvykas planuokite taip, kad nesierzintumėte, jeigu su vaiku reikės stabtelėti prie lentynų ir aptarti, kodėl nepirksite vieno ar kito dalyko. Patogiausia, jeigu apsipirkti gali vykti kartu abu tėvai, tada vienas gali rinktis prekes, o kitas ilgiau užtrukti ties vaiko susidomėjimo objektais, pvz., žuvų akvariumu.

Išnaudokite parduotuvę kaip įdomią edukacinę aplinką. Kalbėkite su vaiku ir aiškinkite, kaip renkatės prekes – kodėl imate vieną ar kitą duoną? Ką pirksite kitame parduotuvės skyriuje? Kada vaisius – jau prinokęs, ir kas atsitiks, jeigu valgysi daug ledų? Priėję prie vaisių ir daržovių galite su vaiku pakalbėti apie tai, kad kai kurie jų turi kaulą, o kiti pasižymi kitokiomis savybėmis. Su vaiku galima kalbėti nuolat, ir kiekvienas tėvelių žodis gali būti edukacinis.

Kurkite pirkinių sąrašus. Vienas iš naudingiausių dalykų yra išmokyti vaiką sudaryti reikalingų pirkinių sąrašą – tai sąmoningo pirkimo esminis elementas. Kurdami pirkinių sąrašą, pamokykite vaiką skaičiuoti. Žymėdami, ko mums parduotuvėje reikia, rašome vienetą, dvejetą ar trejetą. Tai matydamas vaikas pamažu gali imti bandyti ir pats užrašyti skaičius. Vėliau galima jam pasiūlyti sužymėti skaičius, o mama ir tėtis gali surašyti pirkinius.

Nesiveskite į parduotuvę alkano ar pavargusio vaiko. Įprastai vaikas parduotuvėje netinkamai elgiasi tada, kai yra pavargęs, alkanas, emociškai išsibalansavęs, jam neaiškios taisyklės. Pavargusiam vaikučiui yra tikrai sudėtinga daug ką išaiškinti, o jam pačiam – suprasti.

Nepraleiskite progos pamokyti vaiką skaityti. Tai jums gali padėti ir būsimų pirkinių surašymas, ir etikečių skaitymas parduotuvėje, pvz., galite sustoti prie etikečių ir paskaityti pirmąsias jų raides, skaityti produktų pavadinimų raides ir pan.

Suteikite vaikui atsakomybę bei užduočių parduotuvėje. Labai dažnai tėvai nervinasi, erzinasi, dėl to, kad vaikas be jokios tvarkos visur eina, visko nori, prašo. Jeigu jam paskirsite užduotį, pvz., surasti kurį nors produktą, jis sąmoningai ir dažniausiai noriai pradeda dalyvauti pirkimo procese. Taip pat įtraukite vaiką į procesus, kuriuos jis gali atlikti, ir taip auginti pasitikėjimą savimi, pvz., įmesti į pirkinių vežimėlį išsirinktą prekę, paduoti kasininkei banko kortelę ar atsiimti grąžą.

Leiskite vaikui rinktis jo mėgstamus produktus. Jeigu vaikas išrenka tai, kas jums nepatinka, galite apie tai pasikalbėti. Tai yra gera proga vaikui išmokti argumentuoti savo pasirinkimą ir kartu aptarti, kokiais kriterijais vadovaujantis prekės perkamos.

Skatinkite vaiką abstrakčiai mąstyti. Galite pasiūlyti ką nors už eurą nusipirkti trejų metų ir vyresniam vaikui. Žinoma, pinigai yra labai didelė abstrakcija, o abstraktūs dalykai tokio amžiaus vaikams dar yra sunkiai suprantami. Abstraktusis mąstymas pasireiškia aštuntaisiais, devintaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto per žaidimą, per patyrimines veiklas viso to galima pradėti mokyti daug ankščiau. Tai darydami padėsime vaikui ugdyti konceptualųjį mąstymą. Tai jam labai pravers ateityje.

Psichologė A.JASAITYTĖ-ČEBURIAK: kaip reaguoti į vaiko pyktį parduotuvėje?

Ramiai ir supratingai reaguokite į vaiko pyktį. Jei prekybos centre vaikas nukrenta ant žemės ir triukšmingai reiškia savo nepasitenkinimą, galite jį apkabinti, kol jam praeis pirmoji didžioji pykčio banga. Legalizuokite jo emociją, sakydami: „Suprantu, kad tu pyksti, tačiau mes to šiandien nedarysime“. Tada pabandykite nukreipti vaiko dėmesį į kitus dalykus, sudominkite jį.

Galima vaiko paprašyti labiau įsitraukti į apsipirkimo procesą, pabrėžiant jo pagalbos vertę – paprašyti užimti eilę, palaikyti kurį nors daiktą. Kad išvengtumėte pykčio protrūkių, parduotuvėje laikykitės nustatytų taisyklių. Jeigu vaikui pasakėte, kad šiandien nepirksite ledų, tai ir nepirkite. Dažniausia klaida – kuo vaikas labiau šaukia, tuo tėvai labiau pasiduoda.

Galiausiai pastarieji sako: „Na gerai, bet tik šiandien“. Taip vaikui nusiunčiamas labai aiškus signalas,  kad taisyklė yra rėkti pakankamai ilgai ir laukti, kol gausi, ką nori. Jeigu jaučiate, kad vaiko rėkimas kelia susierzinimą, apsipirkimą atidėkite vėlesniam laikui.

Prasidėjus mokslo metams, miestuose suaktyvėja eismas – grįžtama į darbus, tėvai vėl ima vežti vaikus į darželius, mokyklas ir būrelius. Deja, šis suintensyvėjimas dažnai reiškia ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Nors užsegti saugos diržai ir greičio apribojimų laikymasis padeda išvengti nelaimės, tačiau eismo įvykio rizika gali iškilti ir tada, kai vairuotojas yra blaškomas mažųjų keleivių.

Statistika: nukenčia daugiau nei 3 žmonės per dieną

Policijos duomenimis, praeitais metais Lietuvos keliuose buvo sužeisti net 1254 keleiviai. Žuvo 24 nepilnamečiai, iš jų – 12 vaikų buvo keleiviai. „Eismo įvykiai, kuomet nukenčia vaikai, yra ypač skaudūs. Jų išvengti padeda prevencinės priemonės – saugos diržai, greičio nurodymų laikymasis, susikoncentravęs vairuotojas. Tikime, jog saugumo puoselėjimas yra vertybė, kurią vaikams reikia skiepyti nuo mažumės“, – kalba „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi. Draudikai taip pat pastebi, jog daugėja eismo įvykių, padaromų, kai kartu keliavę vaikai blaškė vairuotoją – tai nelaimės kurių galima išvengti, tinkamai elgiantis su mažaisiais keleiviais, rašoma draudimo bendrovės „Gjensidige“ pranešime spaudai.

Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė atkreipia tėvų dėmesį: „Jau 2,5–3 metų vaikai yra pakankamai protingi, kad su jais būtų galima susitarti, jiems draugiškai paaiškinant ir argumentuojant. Tinkamiausias metas skiepyti vaikui pagrindinius saugaus elgesio principus yra nuo mažumės iki ikimokyklinio amžiaus – būtent tuo periodu tai daryti yra efektyviausia.“

Specialistai pataria, kaip elgtis, kad mažieji keleiviai neblaškytų vairuotojo:

1. Kalbėkitės su vaiku. Jei vaikas mašinoje ėmė išdykauti, galbūt atsisegė saugos diržą ar pradėjo mėtyti daiktus į jus – sustokite. Išlipkite iš mašinos, prisekite vaiką ir kalbėkite su mažyliu atvirai: „Aš suprantu, kad tau nepatinka sėdėti kėdutėje, bet tu privalai tai padaryti, nes kitaip mes negalėsime niekur važiuoti.“

2. Parinkite tinkamą kėdutės aukštį. Pasistenkite, kad kėdutė būtų tokio aukščio, kad vaikas galėtų matyti pro langą. Kai kurių gamintojų kėdučių modeliai labai žemi, tad vaikas jaučiasi tarsi įkalintas automobilyje – nenuostabu, kad taip būti keliasdešimt minučių vaikui atsibosta. Patikrinkite kėdutės aukštį, pritūpkite ir žiūrėkite iš vaiko perspektyvos, ar galite matyti pro langą.

3. Turėkite automobilio žaislų. Tai tokie žaislai, kuriuos vaikas gali rasti tik automobilyje, o parsinešti namo negali. Kodėl? Nes žaislai vaikui greitai atsibosta, tad jei su jais galės žaisti tik automobilyje, jie jį domins labiau. Taip pat ir knygelės. Priekinės sėdynės kišenėje galite turėti kelias knygutes vaikams, tarsi nedidelę kišeninę biblioteką, iš kurios vaikas galėtų rinktis.

4. Pasirūpinkite gėrimais ir užkandžiais. Mašinoje visada reikia turėti ko atsigerti – ne saldžių ar pieniškų gėrimų, bet paprasto vandens. Taip pat pravartu turėti specialią gertuvę arba naudoti buteliukus su sportiniu kamšteliu, nes vaikas gali nemokėti atsukti buteliuko su kamšteliu pats, todėl prašytų jūsų, o tai gali išblaškyti ir kiltų autoįvykio rizika. Alkanas vaikas neretai tampa labai irzlus, tad užkandžiai, tokie kaip duoniukai, trapučiai ir kitokie – padės išlaukti kelią iki namų.

5. Planšete leiskite naudotis tik automobilyje. Šiuolaikinius vaikus visada labai traukia technologijos – išmanieji telefonai ir planšetės, tad įveskite taisyklę, kad jais vaikai galės naudotis tik mašinoje. Pamatysite, kelionės vaikams taps tikru džiaugsmu, o jų dėmesys bus sutelktas į smagius edukacininkus žaidimus.

Tekstas buvo publikuotas portale „Lietuvos žinios”: http://lzinios.lt/lzinios/Trasa/specialistai-pataria-kaip-saugiai-vezti-vaikus/209284

Šis darbelis lavina matematinius įgūdžius ir supažindina su >, <, = matematiniais simboliais.  Lego kaladėlės patinka daugumai vaikų, tad jų pagalba matematikos mokymasis taps žaismingesnis.

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Rašiklio;

* Lego kaladėlių;

* Lipnių lapelių.

DARBO EIGA:

Ant lapelių surašome daugiau, mažiau, lygu matematinius simbolius (>, <, =). Tuomet iš Lego kaladėlių sudedame du bokštelius ir suskaičiuojame, kiek kaladėlių juos sudaro. Palyginame ir tarp jų priklijuojame teisingą ženklą. Kartojame, kol vaikams tampa aiški šių matematinių simbolių reikšmė.

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Kitais metais didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ darželinukai į užsiėmimus žengs kartu su verslininkais. Nauja praktika – ikimokyklinukų ugdymas prie pat jų tėvų darbo – mūsų šalyje bus taikoma „Quadrum“ verslo centre.

„Šia integracija „Quadrum“ erdvėse stipriname verslo miesto mieste idėją. Ja siekiame, kad įvairias paslaugas šalia darbo vietos gaunantys nuomininkai su namais ir buitimi susijusius rūpesčius galėtų išspręsti daug patogiau ir greičiau“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Schage Real Estate“ direktorius Kjetil T. Hanssen.

Daugiau tokios iniciatyvos privalumų pastebi ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. „Pastebėta, kad netoli vaikų galintys būti tėvai išgyvena mažiau streso, o mažieji lengviau adaptuojasi. Tėvai, dirbdami šalia vaikų, gali daug lengviau įsitraukti į įvairias veiklas su atžalomis, daug dažniau su jais pasimatyti. Be to, verslo centrai dažnai yra patogioje miesto dalyje, tad su vaikais galima efektyviai įgyvendinti ugdymo programą: keliauti į miesto centrą, muziejus, parkus“, – sakė A. Landsbergienė.

Nuo pat pirmųjų „Quadrum“ ir „Vaikystės sodo“ atstovų susitikimų tapo aišku, kad bendra vizija turi daug sąlyčio taškų. „Itin modernus ir atitinkantis aukščiausius standartus verslo centras bus puiki vieta įgyvendinti „Vaikystės sodo“ ugdymo programą. Tikimės bendradarbiavimo su šiame centre įsikursiančiomis įmonėmis – juk vaikai geriausiai mokosi aktyviai tyrinėdami juos supantį pasaulį, tad, manau, vieni kitiems galėsime pasiūlyti daug bendradarbiavimo galimybių“, – neabejojo A. Landsbergienė.

Pasak Kjetil T. Hanssen, nors tokia bendradarbiavimo patirtis šalyje analogų dar neturi, tikimasi sėkmės.

„Manome, jog galimybė „Quadrum“ nuomininkams būti arčiau vaikų bus paranki, o ir patiems vaikams verslo centras – tai saugi, įdomi, nors ir netradicinė, aplinka. Tad išsakę vieni kitiems lūkesčius džiaugiamės, jog pavyko susitarti ir įgyvendinti šią modernią, Lietuvoje naują bei drąsią idėją“, – teigė Kjetil T. Hanssen.

A. Landsbergienė neabejoja, kad dauguma „Vaikystės sodo“ auklėtinių bus „Quadrum“ nuomininkų vaikai.

„Žinia, kartais tenka užtrukti darbe – tokiu atveju nereikės jaudintis, kur tuo metu bus vaikas – bus galima jį pasiimti ir atsivesti į darbą. Jeigu vaikas netikėtai apsirgtų, bus nesudėtinga juo pasirūpinti. „Vaikystės sodas“ jau nuo 2010 metų kuriasi ten, kur žmonės dirba, nes tikime, kad dirbančių XXI amžiaus profesionalų šeimoms parankiau yra tuomet, kai darželis – netoli darbo“, – įsitikinusi socialinių mokslų daktarė.

Tuo tarpu aukščiausiai biurų klasei priskiriamas verslo centras „Quadrum“ išsiskirs ne tik netradiciniu požiūriu į verslo aplinką, bet ir novatoriškais techniniais sprendimais. Jis taps pirmuoju naujai statomu verslo centru Baltijos šalyse, turėsiančiu tarptautinį poveikio aplinkai vertinimo sertifikatą BREEAM. Tai – aukštos statinio kokybės garantija, kuri suteikiama įvertinus pastatų konstrukcijų tvarumą, poveikį sveikatai, energijos taupymą, vandens kokybę, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimo efektyvumą.

Naująjį verslo miestą mieste sudaro trys pasaulio šalių vardais vadinami pastatai, kartu su kitomis erdvėmis užimantys bendrą 70 tūkst. kv. m. plotą. „Quadrum“ apima ne tik biuro patalpas, bet ir rekreacinę zoną – apželdintą miesto gyventojams ir svečiams atvirą kiemą, 700 vietų požeminį garažą, taip pat – atskiras kultūrines bei paslaugų zonas. Bendra „Schage“ investicijų vertė į projektą – 75 mln. eurų.

„Schage“ plėtojamame verslo pastatų ansamblyje įsikurs prancūzų investicijų įmonės valdoma aviakompanija „Avion Express“, informacinių technologijų įmonė „Tervezo“, būstinę įsteigs ir „DNB“ bankas.

„Quadrum“ verslo centras duris atvers kitų metų pavasarį.

Kai norisi daug spalvų ir garso, nieko nėra geriau už linksmąjį kaleidoskopą!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Nupjautas plastikinis butelis;

* Dangtelis;

* Įvairūs smulkūs daiktai (skalbinių segtukai, kankorėžiai, sagos, vėrimo karoliukai ir t.t.);

* Ryžiai.

DARBO EIGA:

Į plastikinį butelį beriame ryžius ir turimus smulkius daiktus. Viską sumaišome.

Butelio nereikia užpildyti iki pat viršaus. Palikite šiek tiek vietos, kad ryžiai ir smulkūs daiktai galėtų laisvai judėti butelyje.

Uždenkite butelį dangteliu (jei reikia pritvirtinkite jį lipnia juosta) ir tyrinėkite, kas gi ten slepiasi.

PASTABA! Ryžius galima keisti kitomis kruopomis ar smėliu.

Suaugusiųjų priežiūra/pagalba Būtina!