„Norėčiau, kad būtų dar kartą atliktas tyrimas, kuris prieš keletą metų parodė, kad mes leidžiame su vaiku vos varganas septynias kokybiškas minutes per dieną. Tikiuosi, kad šiais metais tų minučių būtų daugiau“, – teigia prieš keletą savaičių iš Niujorko grįžusi socialinių mokslų daktarė, edukologė Austėja Landsbergienė, paprašyta paaiškinti ar svarbu, kad Lietuvoje būtų kuriami vaikų darželiai biuruose, rašoma pranešime spaudai.
Kiek daugiau nei po mėnesio Vilniuje verslo centre „Quadrum” bus atidaryta pirmoji Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaiga biure. Apie planus atidaryti tokį vaikų darželį pareiškė ir sostinėje įsikūręs „Technopolio“ biurų miestelis.
Darželiai prie namų – nebeaktualūs
A.Landsbergienės teigimu, anksčiau būdavo svarbu, kad darželis būtų prie namų. Tačiau gyvenimo sąlygos ir ritmas pasikeitė.
„Seniau moterys dažnai nedirbdavo, bendraudavo su kaimynėmis ir drauge augindavo vaikus. Tad darželis kieme būdavo itin patogu. Dabar dauguma moterų dirba. Nuoširdžiai manau, kad darželių biuruose daugės, ir greitai net neįsivaizduosime, kaip gyvenome be jų“, – tvirtino A. Landsbergienė.
Kaip vienintelį tokių darželių trūkumą edukologė įvardino nebent tai, kad juose nėra privataus kiemo.
„Žaidimų aikštele tampa visas miestas, kuriame galima nuolat keisti žaidimų vietą. Vis dar esame pratę prie darželio kieme, kuriame yra ir grupės, ir atskiri miegamieji, o kiemas – hektaro dydžio. Pastarojo vaikai net norėdami neišnaudoja!“ – teigė pašnekovė.
Turi nerealius lūkesčius
Paklausta apie ugdymo kokybės užtikrinimą biuruose esančiuose darželiuose, A.Landsbergienė pabrėžė, kad, gyvendami mieste, tėvai negali norėti turėti visko. Anot jos, Niujorke, Londone, ar Singapūre žmonės renkasi gyvenimą ne dėl miško. Beveik visuose didmiesčiuose yra parkų, į kuriuos galima nueiti su vaikais, kurie ir taip mažiau juda, nei anksčiau.
„Neseniai kalbėjau su nekilnojamojo turto vystytoju, kuris sakė, kad Lietuvoje klientai nori gyventi miesto centre, pageidautina senamiestyje, vidury miško ir pro langus matyti jūrą! Aišku, jis ironizavo, tačiau jo žodžiuose – ir daug tiesos. Tad gertuvę į kuprinę, kuprinę ant pečių ir – žygiuojam į parką“, – pasakojo A. Landsbergienė.
A. Landsbergienė teigė matanti galimybę darželiams biuruose ateityje tapti alternatyva valstybinėms ar privačioms ugdymo įstaigoms, tad vestis vaiką į darbą taps natūralu.
Svarbiausias – ryšys su tėvais
Edukologė pastebėjo, kad pastaruoju metu vis daugiau yra kalbama apie profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimą. Kalbėdama apie biuruose esančius vaikų darželius, A.Landsbergienė ypač pabrėžė pačių tėvų ugdymo vaidmenį. Pasak jos, net ir geriausias pasaulyje darželis gali tik papildyti tai, ką tėvai daro namuose.
Moteris pateikė pavyzdį, kaip privačiame lopšelių tinkle Briuselyje, kurį lankė dvi jos dukros, nebuvo kiemo, ir auklėtojos vaikų niekada nevedė į lauką.
„Kai paklausiau, ką daryti, man atsakė, kad kasdieniu vaiko išvedimu į lauką turi rūpintis tėvai. Ugdymo įstaiga nėra tėvų namų pakaitalas ir tikrai nėra atsakinga už viską nuo a iki ž. Ji – tėvų namų papildas, tad didesnė atsakomybė turėtų tekti ir natūraliai tenka tėvams. To supratimo kartais pritrūksta“, – teigė edukologė.
„Technopolis Lietuva“ generalinė direktorė Lina Paukštė:
Darželiai biuruose yra labai sparčiai populiarėjantis modelis visame pasaulyje. Vien mūsų kompanijos biuruose jau yra trys tokie darželiai: du Suomijoje ir vienas Estijoje. Jie sulaukė itin didelio darbuotojų susidomėjimo. Šiuo metu keliame klausimą, kaip tokį sėkmingą modelį diegti ir Lietuvoje, kur mūsų biuruose metų pabaigoje dirbs daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, kurių dauguma yra tėvai. Planuojame sukurti bent 70-130 vietų vaikų darželį, kuriame atskirai būtų teikiamos dvi skirtingos paslaugos: ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir vaikų dienos centro zona.
Vaikų darželių operatoriaus galimybes užpildyti planuojamas vietas iš dalies padidina Vilniaus miesto Tarybos nustatyta 100 eurų subsidija už vaiką privačiame darželyje, nes tokia paslauga savo kaina tampa patrauklesnė didesniam ratui darbuotojų. Darbdaviui tokios paslaugos nauda akivaizdi visais aspektais: tai ir darbuotojų patogumas, ir vaiko priežiūros paslauga susirgus auklei, vaikų atostogų metu ar dirbant ilgesnes valandas biure.
Skatiname bendruomeniškumą ne tik mūsų biurų miestelio viduje, bet ir didesnėje teritorijoje, tad norime, kad ši paslauga būtų prieinama ir šalia įsikūrusiems gyventojams ar bet kuriems vilniečiams, kuriems ši vieta yra patogi. Tikimės, kad pirmųjų darželių moderniuose biurų pastatuose projektai bus pagrindas tokių projektų plėtrai visoje Lietuvoje.
INFOBOX – Atliko apklausą
– Praėjusių metų pabaigoje „Technopolis Lietuva“ atliko kiekybinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti vaikų ugdymo įstaigos poreikį. Apklausoje dalyvavo 529 „Technopolio“ biurų miestelyje dirbantys darbuotojai.
– Apklausos rezultatai parodė, jog net 71,9 proc. pasisakiusiųjų norėtų, kad biurų miestelyje būtų įkurtas vaikų darželis, 23,2 proc. dalyvių balsavo už vaiko dienos priežiūros centrą.
– Beveik pusė (49,8 proc.) apklaustųjų pasisakė norintys už vaikų ugdymą mokėti ne daugiau nei 150 Eur/mėn., tuo tarpu 30,6 proc. žmonių sutiktų mokėti iki 200 Eur/mėn., 13,4 proc.
– iki 250 Eur, o 6,2 proc. vaikų švietimui skirtų 251 Eur ir daugiau.
– Analizuojant, kas darbuotojams svarbiausia renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą – dauguma įvardino paslaugos kokybę ir paslaugos turinį, tuo tarpu – mokymo įstaigos vieta darbuotojams liko trečioje vietoje. Ketvirtoje vietoje likusi kaina pasirodė kaip vienas mažiausiai svarbių kriterijų.
Tekstas buvo išspausdintas portale DELFI: http://www.delfi.lt/news/daily/education/pasiulys-naujove-tevams-su-vaikais-galesite-praleisti-daugiau-laiko.d?id=70867378
Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė neabejoja: filmai, televizija, videožaidimai, internetas ir spauda daro milžinišką įtaką vaikams ir paaugliams. Kita vertus, visa tai gali būti ir be galo vertinga jų edukacijos priemonė.
„Žinome, kad didžiausią įtaką vaikams daro tėvai. Nuoširdžiai pritariu tam, kad suaugusieji šiandien turi aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, kad šie užaugtų garbingi, sąžiningi ir produktyvūs piliečiai.
Daugiau leiskime laiko su savo vaikais, bendraukime, domėkimės, ieškokime bendrų interesų ir pomėgių. Pavyzdžiui, ateikite kartu su visa šeima į „Kino pavasarį“ – „Vaikystės sodas“ kovo 31 – balandžio 14 dienomis suteikia puikią galimybę tėvams pamatyti filmus, o vaikams tuo metu užsiimti įdomia kūrybinga veikla“, – sako dr. A.Landsbergienė, įgyvendinusi idėją įkurti laikiną vaikų darželį tiesiog kino teatre.
– Ar pati mėgstate kiną?
– Dievinu. Visa mūsų šeima mėgsta filmus – ir einame į kiną, ir žiūrime filmus namie. Jau kone dešimt metų neturime namie televizoriaus, tad penktadieniais visi kartu žiūrime norimus filmus.
– Dažnai programą sudarome pagal kino temas, tarkime, žiūrime filmus apie Antrąjį pasaulinį karą. Peržiūrime ir senus, ir naujus filmus.
Filmus ne tik žiūrime, bet ir apie juos diskutuojame. Ir ne tik dviese su vyru – tą patį darome ir su vaikais. Kai kinas yra aptariamas, iš jo galima labai daug pasimokyti: skiepyti ir ugdyti vaikams vertybes, labai daug atrasti.
Beje, neturėti namie televizoriaus visai apsimoka, nes mūsų vaikai nėra paveikti reklamų.
– Kiek laiko yra rekomenduojama vaikams leisti prie televizoriaus?
– Iki dvejų metų televizorius yra nerekomenduojamas, o nuo dvejų – ne ilgiau kaip valandą. Apskritai net ir paaugliams bei suaugusiesiems nerekomenduojama prie televizoriaus ekrano praleisti ilgiau nei dvi valandas.
Tačiau statistika rodo, kad vaikai prie ekrano laiką leidžia gerokai ilgiau. Yra net teigiančių, kad iki 18 metų JAV vaikai prie televizoriaus praleidžia iki 22 000 valandų – daugiau nei mokykloje (nes savaitgaliais, per atostogas ir per šventes į mokyklą juk neina).
– Turbūt situacija Lietuvoje panaši?
– Manau, kad Lietuvoje skaičiai yra labai panašūs. Apie tai, kad besaikis TV žiūrėjimas yra kenksmingas, taip pat rašo ir tyrimus atlieka Lietuvos mokslininkai.
– Kuo tai yra blogai?
– Jeigu vaikas itin daug laiko leidžia prie ekrano, nukenčia jo vaizduotė, gebėjimas sklandžiai reikšti mintis, gebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Niekam ne paslaptis, kad ir reklamos šiais laikais turi savo tikslinę auditoriją – vis dažniau tai vaikų auditoriją.
Pirmas realus žingsnis, kurį gali žengti tėvai, yra kuo mažiau leisti vaikams – ir ypač ikimokyklinukams – sėdėti prie televizoriaus. Puikiai suprantu, kad tada vaikui reikės skirti daugiau laiko ir dėmesio, bet, manau, verta. Galų gale, juk tos rekomendacijos ganėtinai dosnios – net nemanau, kad trimečiui kasdien yra prasmės po valandą įkristi į televizorių – ypač, jei jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje jam tik labai retai yra įjungiamas filmukas ir pan. Beje, tyrimas parodė, kad dvimečiai, kurie nelanko darželio, žiūri daugiau TV nei dvimečiai, kurie lanko darželį.
– Tad kaip rekomenduotumėte elgtis vaikų turintiems tėvams, kurie visgi nori turėti televizorių namuose ir kartas nuo karto jį su vaikais žiūrėti?
–Mano rekomendacija paprasta: išjungti televizorių, o įjungti tik tada, kai labai reikalinga. Žinoma, dauguma filmukų yra ilgesni, trunka apie devyniasdešimt minučių, tai tikrai nėra pasaulio pabaiga. Bet kasdien filmukų tikrai nereikėtų žiūrėti.
– Šiemet „Kino pavasaryje“, kol tėvai mėgausis filmu, jų vaikai galės leisti laiką specialiai įrengtame laikiname „Vaikystės sodo“ darželyje. Ką jie veiks?
– Mes esame už kokybišką vaikų užimtumą, už tai, kad vaiko vartojamas produktas būtų kuo kokybiškesnis, tad, kol tėvai žiūrės kiną, mes pasirūpinsime kokybišku vaikų užimtumu.
Šiemet, kaip ir pernai, paruošėme jiems su kinu ir kino pasauliu susijusią programą. Vaikai, kartu su „Vaikystės sodo“ pedagogais, piešdami, karpydami ir klijuodami įvairias medžiagas, kurs judančius kino kadrus, gamins 3D akinius, dalyvaus kino aktorių fotosesijoje.
Planuojame ir keletą papildomų veiklų – tiems, kurie, tarkim, tądien nebus itin susidomėję kinu. Viena tokių veiklų bus skaitymas. Jiems bus skirtas laisvas kūrybinis centras: vaikai galės skaityti, kurti tokius darbelius, kokius nori – daryti aplikacijas, piešti, spalvoti. Pasirūpinsime, kad vaikai gerai jaustųsi, jiems būtų įdomu, naudinga ir smagu.
Laikinas „Vaikystės sodo“ darželis kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įsikūręs pirmame aukšte, priešais bilietų kasas, jis veiks viso „Kino pavasario“ metu – nuo kovo 31 iki balandžio 14 dienos. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Tekstas buvo išspausdintas portale 15min: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/kinas/dr-a-landsbergiene-kol-tevai-ziures-filmus-mes-pasirupinsime-kokybisku-vaiku-uzimtumu-4-604333
Kauno Žemuosiuose Šančiuose restauruojamame buvusių kareivinių kvartale „Juozapavičiaus 13“ netrukus įsikurs Karalienės Mortos mokykla. Ją sups modernūs gyvenamieji namai. Mokyklos įkūrėja – socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Investuota 1,3 mln. eurų
Žemuosiuose Šančiuose restauruojamų kareivinių kvartalą „Juozapavičiaus 13“, kuris taps moderniu gyvenamuoju kvartalu, papildys Kaune atidaroma Karalienės Mortos mokykla.
Pasak kvartalo vystytojo UAB „Miesto renesansas“ direktoriaus Valdo Eiduko, komfortiška mokykla užpildys netradicinės vaikų ugdymo sistemos poreikį mieste.
„Restauruojamas kvartalas yra orientuotas į jaunas, vaikų turinčias ar juos planuojančias šeimas, kurioms labai aktualu patogi infrastruktūra, arti esanti mokykla ir darželis. Saugioje, uždaroje teritorijoje rugsėjo 1-ąją duris atvers Karalienės Mortos mokykla. Joje vaikai yra mokomi pagal novatorišką ugdymo programą. Dar po metų infrastruktūrą planuojame papildyti ir „Vaikystės sodo“ vaikų darželiu“, – teigia V.Eidukas.
Beveik 1,3 mln. eurų investicijų pareikalausiančioje ir 1184 kv.m. užimsiančioje mokykloje bus įkurtos ne tik klasės, bet ir kitos erdvės vaikams – sporto salė, valgykla, laisvalaikio centras, biblioteka. Lauke vaikų lauks sporto aikštynas bei erdvus uždaras kiemas.
Planuojama, kad mokykloje pradės veikti dvi paralelinės klasės po 18 vaikų. Ateityje mokinių skaičius gali išaugti iki 180.
Aplinka – trečiasis pedagogas
Mokyklos įkūrėjos socialinių mokslų daktarės A.Landsbergienės teigimu, Kaunas pasirinktas neatsitiktinai, o norint išlaikyt tęstinumą ir plėsti mokyklos idėją Lietuvoje.
„Kauno „Vaikystės Sode“ auga jau daugiau nei 100 vaikų. Kadangi dirbame pagal unikalią autorinę kontekstinę ikimokyklinio ugdymo programą, kuri išpildo vaikų poreikius ir tenkina tėvų lūkesčius, tėvai nori šios programos tęstinumo, o Karalienės Mortos mokykla yra „Vaikystės Sodo“ filosofijos ir ugdymo programos tąsa. Mes ne kuriame mokyklą, o tiesiog organiškai augame“, – sako dr. A.Landsbergienė.
Renkantis patalpas mokyklai, didelį vaidmenį suvaidino ir XIX a. kvartalo architektūra.
„Vaikystės sodas“ remiasi Reggio Emilia ugdymo filosofija, teigiančia, kad aplinka yra nepaprastai svarbi, ji – tarsi trečiasis pedagogas, tad patalpų mokyklai Kaune, anot A.Landsbergienės, ieškota ilgai. „Juozapavičiaus 13“ dera sena ir nauja, istorija, dabartis ir ateitis.
Gyvenamojo kvartalo ir mokyklos architektai „G.Natkevičius ir partneriai“, siekdami dermės tarp pastato istorijos ir vaikų poreikius atliepiančios modernios erdvės, istorinį raudonų plytų mūrą, kaip dominuojantį elementą, paliko ne tik fasade, bet ir mokyklos viduje.
Teritorijoje, kurioje įsikurs mokykla, taip pat bus restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui 8 bei pastatyti 5 nauji pastatai. Gyvenamąjį kvartalą sudarys 4 restauruoti pastatai su 40 juose esančių dviaukščių kotedžų ir 2 nauji pastatai su 18 mažų butų. Teritorijoje veiks vaikų darželis, prekybos centras bei bus apie 12000 kv. m. komercinių patalpų.
Mokslų daktarė, mokytoja, privačių švietimo įstaigų steigėja, keturių vaikų mama – Austėjos Landsbergienės titulus galima dar ilgai vardinti. Pokalbiui ją pakvietėme pirmiausia kaip švietimo pertvarkos Lietuvoje ambasadorę, žmogų, kuriam labai rūpi ne tik mokytojo profesijos prestižo kėlimas, bet ir tai, kokią visuomenę kuriame.
Pokalbių ciklui MOKYKLA IR VISUOMENĖ temą padiktavo prieš kurį laiką JAV mokslininkų iniciatyva suformuluotas pamatinių kompetencijų, kurios būtinos XXI amžiaus žmonėms, įvardijimas. Pradėjome nuo klausimo – kiek mūsų mokyklos yra orientuotos į šių kompetencijų ugdymą? Pirmajame pokalbyje svarstėme kritinio mąstymo ugdymo svarbą. Antrasis pokalbis siauresne, bet aktualia tema – ar vaikui šiandien dar reikalingas dailyraštis?
Video rasite portale bernardinai.lt: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-29-bernardinai-tv-pokalbiai-su-austeja-landsbergiene-ar-mokiniams-reikalingas-dailyrastis/142424
Švęskite Velykas kūrybiškai ir kartu su vaikais pasigaminkite Velykų stalo papuošimus!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotos sūrios tešlos (arba modelino);
* Virto kiaušinio (medinio kiaušinio);
* Dantų krapštuko;
* Miklių pirštukų.
DARBO EIGA:
Iš tešlos padarykite kiaušinio dydio rutuliukus.
Paimkite kiaušinį ir per vidurį lengvai spauskite tešlą, kol liks duobutė, o įstatytas kiaušinis neiškris.
Iš tešlos pasidarykite rutuliukų, ritinėlių ir pan. Puoškite kurdami, improvizuodami, fantazuodami kiaušinio stovelį.
Šiuo atveju kviečiame pasidaryti linksmus paukštelius! Iš skirtingų spalvų padarykite paukštelių snapelius, akytes.
Naudodami krapštuką, galite daryti brūkšnelius, skylutes.
Nepamirškite paukšteliams padaryti sparnelius!
Paukštelius puoškite ir gražinkite, kol būsite jais patenkinti . Kiaušinių stovelius palikite džiūti kambario temperatūroje arba džiovinkite orkaitėje.
Smagių ir linksmų akimirkų kuriant visiems drauge!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Mokslų daktarė, mokytoja, privačių švietimo įstaigų steigėja, keturių vaikų mama –Austėjos Landsbergienės titulus galima dar ilgai vardinti. Pokalbiui ją pakvietėme pirmiausia kaip švietimo pertvarkos Lietuvoje amabasadore, žmogų, kuriam labai rūpi ne tik mokytojo profesijos prestižo kėlimas, bet ir tai, kokią visuomenę kuriame.
Pokalbių ciklui MOKYKLA IR VISUOMENĖ temą padiktavo prieš kurį laiką JAV mokslininkų iniciatyva suformuluotas pamatinių kompetencijų, kurios būtinos XXI amžiaus žmonėms, suformulavimas. Pradėjome nuo klausimo – kiek mūsų mokyklos yra orientuotos į šių kompetencijų ugdymą? Pirmasis pokalbis – APIE KRITINĮ MĄSTYMĄ.
Video rasite portale bernardinai.lt http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-18-bernardinai-tv-pokalbiai-su-austeja-landsbergiene-apie-kritini-mastyma/142012
Visus kinu besidominčius entuziastus, ypač tėvus su vaikais, maloniai kviečiame užsukti į kovo 31 – balandžio 14 dieną vyksiantį kino festivalį „Kino pavasaris“!
„Vaikystės sodas“, šiemet tapęs „Kino pavasario“ partneriu, parengė tėvams pasiūlymą: norintieji nueiti į suaugusiesiems skirtus filmus, bet neturintys, kur palikti savo atžalų, galės tai padaryti specialiai kino teatre įkurtame laikiname darželyje.
Čia vaikai kartu su „Vaikystės sodo“ pedagogais patys, piešdami, karpydami ir klijuodami įvairias medžiagas, kurs judančius kino kadrus, juos skaičiuos ir stebės prožektorių šviesoje, taip pat gamins 3D akinius, dalyvaus kino aktorių fotosesijoje ir kt.
* „Vaikystės sodo” laikinas darželis bus įsikūręs Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ I aukšte, priešais kasas (toje erdvėje, kur įprastai stovėdavo įrengti lošimų automatai);
* Laikinas darželis veiks kovo 31 – balandžio 14 d. Darbo dienomis dirbsime nuo 17 iki 22 val., o savaitgaliais – nuo 11 iki 22 val.;
* Mokestis už įėjimą vaikui – 5 €;
* Jeigu vaiką po filmo pasiimsite ir tą pačią dieną norėsite palikti prieš kitą filmo seansą, vėl bus taikomas vienkartinis įėjimo mokestis – 5 €;
* Lauksime 3-7 m. amžiaus vaikų;
* Grupėje iš viso bus iki 20 vaikų;
* Dėl vaikų saugumo nerimauti nereikės: draudimo koncernas ERGO apdraus vaikus draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Dėl išsamesnės informacijos galite rašyti el. paštu: info@vaikystes-sodas.lt
Visus kinu besidominčius entuziastus, ypač tėvus su vaikais, maloniai kviečiame užsukti į kovo 31 – balandžio 14 dieną vyksiantį kino festivalį „Kino pavasaris“!
„Vaikystės sodas“, šiemet tapęs „Kino pavasario“ partneriu, parengė tėvams pasiūlymą: norintieji nueiti į suaugusiesiems skirtus filmus, bet neturintys, kur palikti savo atžalų, galės tai padaryti specialiai kino teatre įkurtame laikiname darželyje.
Čia vaikai kartu su „Vaikystės sodo“ pedagogais patys, piešdami, karpydami ir klijuodami įvairias medžiagas, kurs judančius kino kadrus, juos skaičiuos ir stebės prožektorių šviesoje, taip pat gamins 3D akinius, dalyvaus kino aktorių fotosesijoje ir kt.
* „Vaikystės sodo” laikinas darželis bus įsikūręs Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ I aukšte, priešais kasas (toje erdvėje, kur įprastai stovėdavo įrengti lošimų automatai);
* Laikinas darželis veiks kovo 31 – balandžio 14 d. Darbo dienomis dirbsime nuo 17 iki 22 val., o savaitgaliais – nuo 11 iki 22 val.;
* Mokestis už įėjimą vaikui – 5 €;
* Jeigu vaiką po filmo pasiimsite ir tą pačią dieną norėsite palikti prieš kitą filmo seansą, vėl bus taikomas vienkartinis įėjimo mokestis – 5 €;
* Lauksime 3-7 m. amžiaus vaikų;
* Grupėje iš viso bus iki 20 vaikų;
* Dėl vaikų saugumo nerimauti nereikės: draudimo koncernas ERGO apdraus vaikus draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Dėl išsamesnės informacijos galite rašyti el. paštu: info@vaikystes-sodas.lt
Pavasaris jau čia! O iš žiemos bundanti gamta tokia graži! Pabudinkime gyvybingą pavasario žiedą iš sniego patalų!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Guašas;
* Klijai;
* Popierinė juostelė;
* Plastmasinis indelis;
* Šiaudelis;
* Teptukai;
* Tualetinio popieriaus ritinėliai;
* Vata;
* Žirklės.
DARBO EIGA:
Tualetinio popieriaus ritinėlį lenkite pusiau. Sulenktą vietą patepkite klijais ir suklijuokite.
Sulenktus ritinėlius klijuokite vieną prie kito, formuokite gėlytės žiedą.
Įkiškite šiaudelį – tai bus gėlės kotelis.
O dabar metas Jūsų fanatzijai! Puoškite, spalvinkite žiedą įvairiomis spalvomis.
Iš vatos susukite rutuliuką – žiedo viduriuką. Jį nudažykite norima spalva.
Iš tualetinio popieriaus ritinėlio gaminkite gėlės lapelius. Perlenkite ritinėlį pusiau ir jį nudažykite žalia spalva.
Į plastmasinį indelį įdėkite vatos, indelį papuoškite kaspinėliu ir, štai, iš pusnies prasikala viena pirmųjų pavasario gėlių!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Su Hanne esame pažįstamos, atrodo, visą gyvenimą. Na, ne visą, bet susipažinome tada, kai jos jauniausiai dukrai – dabar jau vos ne mudvi abi praaugusiai paauglei – buvo ketveri. Aš buvau mažosios ir viduriniosios dukrų – klasė buvo jungtinė, ir aš turėjau įvairaus amžiaus vaikų – mokytoja. Pati buvau neseniai įkopusi į trečiąją dešimtį – jauna, užsidegusi mokytoja. Hanne buvo patyrusi muzikos mokytoja iš Suomijos, kurią vyro darbas atvedė su šeima (laikinam) į Lietuvą. Mes be galo daug diskutuodavome apie švietimą Suomijoje ir tarptautinėse mokyklose, ir taip gimė mūsų ne tik profesinė, bet ir asmeninė draugystė.
Pati Hanne prisistatydama sako, kad 8,5 metų studijavo dainavimą Sibelijaus muzikos akademijoje. 1992 m. baigė studijas ir gavo magistro laipsnį. Specializavosi liaudies muzikos bei muzikos ir judesio srityje. Groja gitara, pianinu, fleita, bosine gitara ir įvairiais būgnais. Studijavo dramą Jyväskylä universitete, Suomijoje. Po dvejų metų studijų įgijo teisę dėstyti mokykloje dramą. Dalyvavo daugelyje seminarų muzikos mokytojams Suomijoje ir viename seminare Ganoje, Vakarų Afrikoje. Dirbo muzikos mokytoja Vaasa vidurinėje mokykloje. Hanne pati nuo 10 metų yra dainavusi geriausiuose Suomijos choruose, vykdė įvairius muzikinius projektus ne tik Suomijoje, bet ir kitose šalyse. Apie muzikinį lavinimą ne kartą rašė Suomijos spaudoje. Buvo Helsinkio choro dirigento asistentė Suomijos Nacionalinės televizijos projekte „Chorų karai”. Žodžiu, mano mama buvo ir yra teisi: kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji.
Kelerius metus gyvenusi Lietuvoje, Hanne grįžo į Suomiją ir vėl pasinėrė į savo veiklas. Bet Lietuvos nepamiršo. Vis grįždavo, grįždavo. Man buvo nepaprastai smagu ir gera, nes kaskart seminarai vykdavo ir Vaikystės Sode bei Karalienės Mortos mokykloje.
Tačiau šiandien noriu papasakoti apie vieną Hanne’s projektą – Yes!Voices tarptautinį jaunimo chorą.
Šį chorą aš pažįstu jau ne tik iš Hanne’s pasakojimų – jame jau trečius metus dainuoja mūsų vyriausiasis.
Kaip viskas vyksta?
Per Velykų atostogas choro dalyviai susirenka kurioje nors vienoje valstybėje, kurią atstovauja bent vienas choro narys. Pernai rinkosi Ispanijoje, užpernai – Suomijoje. Visą savaitę paaugliai intensyviai dirba ir gyvena drauge: ruošiasi baigiamajam koncertui (kuris įvyksta Velykų dieną), draugauja, bendrauja. Žinoma, tai vyksta anglų kalba – kad visi šio tarptautinio choro dalyviai galėtų susikalbėti. Pavyzdžiui, pernai – prieš koncertą – jaunimo repeticija vyko ir Barselonos gatvėse – man siuntė video, ir tai buvo tiesiog nuostabu!
Kokio amžiaus yra projekto dalyviai?
13-21 metų.
Kur vyks 2016 metais?
Kovo 22-27 dienomis VILNIUJE.
Paaugliai gyvens (nes paaugliai gyvena kartu net ir tada, kai „atvažiuoja” iš to miesto) drauge. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šiemet viskas vyks Lietuvoje ir Vilniuje, nes tai reiškia, kad jauni žmonės aplankys ir po to pasakos savo draugams, kokia nuostabi yra Lietuva ir koks gražus Vilnius – jaunuoliai, kurie šiaip čia važiuoti galbūt ir nevažiuotų.
Kodėl Vilniuje?
Aš – kadangi chore dainuoja sūnus – pasisiūliau Hanne padėti. Tada sutarėme, kad repeticijos vyks Karalienės Mortos mokykloje (nes jiems reikia vietos, kur galėtų vykti kasdieninės repeticijos). Su mokyklos maisto tiekėjais sutarėme, kad vaikai nebus alkani 🙂 Žodžiu, nuostabi KMM administracija padėjo ir rasti viešbutį, ir suderinti repeticijas mokykloje, ir visa kita, ką sunku būtų suderinti žmogui, kuriam čia nėra namai!
Be galo džiaugiuosi ta savanorystės dvasia, kuri, tikiu, yra nepaprastai svarbi, kai kalbame apie švietimo bendruomenę ir apie galimybes jauniems žmonėms, kurios atsiveria, kai suaugę padeda jiems atverti įvairių galimybių duris. Tai, kad mes savanoriaujame čia, o kažkas savanoriavo Ispanijoje ir Suomijoje, leidžia šiam būriui jaunimo burtis ir dainuoti drauge.
Kiek tai kainuoja?
Savaitė kainuoja tiek, kiek kainuoja kelionės bilietas, gyvenimas, maistas ir pan. Pavyzdžiui, pernai paaugliai Ispanijoje patys gamino maistą – taip buvo pigiau, nei gyvenimas su „viskas įskaičiuota”.
Šiemet tai kainuoja (be kelionės bilieto) 230 eurų paaugliui: maistas, nakvynė, išvykos ir koncertinė apranga yra įskaičiuota į šią sumą – paaugliams patiems gaminti šiemet nereikės! 🙂 Žinoma, skanėstams, lauktuvėms ir papildomoms pramogoms reikia papildomų pinigų.
Ką reikia gebėti?
Visų pirma reikia norėti dainuoti. Niekaip nesuprantu, kaip gali vien to užtekti ir kaip Hanne geba, bet, matyt, tiesiog susirenka vaikai, kurie ne tik mėgsta, bet ir gali dainuoti. (Beje, mūsų sūnui pradžioj net nesinorėjo dainuoti, nes nėra toks fanas, bet Hanne sugebėjo jį įtikinti bandyti ir, kaip sakant, jau trečius metus iš eilės jis ne tik tą daro, bet ir laukia šios stovyklos!).
Kaip čia taip, sakysite? Nežinau. Nes, na, dainuoja tai nuostabiai. Čia turbūt yra Hanne magija 🙂 Siūlau ateiti patiems ir paklausyti baigiamojo koncerto 😉
Kadangi žinau, jog dar liko kelios vietos (nes kiekvienais metais visi nariai negali suvažiuoti, tad taip vis pasipildo narių gretos – kartais tik vieneriems metams – toje šalyje, kur vyksta susitikimas), norėčiau pakviesti jungtis! Tai – tikrai įdomi ir unikali patirtis. Ne tik susirasti draugų. Ne tik dainuoti tarptautiniame, moderniame, patraukliame paaugliams chore. Ne tik savaitę kalbėti anglų kalba. Ne tik koncertuoti Rotušėje Velykų dieną. Bet ir tiesiog įdomiai praleisti vieną savo gyvenimo savaitę – taip, kaip turbūt daugiau nebūtinai ir vėl bus galimybė, nes kitais metais jau reikėtų skristi kitur! Kita vertus, tai – ir dalis viso projekto žavesio.
O jei neprisijungsite choran (nes, pavyzdžiui, netelpate į rekomenduojamus amžiaus rėmus:)), tai kviečiu į koncertą 😉
Ro-tu-šė-je.
Kovo 27 dieną.