Visi įrašai

DARBELIS. Smėlio kalnai – kopos

2016 02 15

Kol už lango saulės dar nėra labai daug, kviečiame pasigaminti saulėtas smėlio kopas!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Lipalas ar panašūs klijai;

* Teptukas (patogiau didesnis);

* Smėlis;

* Kartonas ar storesnis popierius;

* Samanos ar panašūs augalėliai;

* Kriauklytės;

* Žirklės;

* Liniuotė (skriestuvas);

* Pieštukas.

DARBO EIGA:

Ant A4 formato kartono lapo nusibrėkite apskritimą ir spindulį apskritimo viduje. Tuomet apskritimą iškirpkite ir įkirpkite ten, kur nubrėžtas spindulys. Jums reikės tiek šių apskritimų, kiek kopų norėsite pasidaryti.

Klijais ištepkite plotelį nuo spindulio iki punktyrinės linijos ir susukite apskritimą į kūgį. Palaukite kol klijai pradės džiūti ir kūgis sukibs.

Kūgius patepkite klijais gausiau, kad prie jų gerai liptų pilamas sausas smėlis. Ant klijais išteptų kūgių pilkite smėlį.

A3 formato kartono lapą ištepkite klijais ir padenkite smėliu. Smėlio perteklių nupurtykite,

Smėlio kalnus (kūgius) klijuokite ant smėlio plokštės (A3 formato lapo) ir dekoruokite juos įvairiomis samanomis, kriauklytėmis.

Jūsų saulėtos kopos jau užbaigtos! Dabar galite pasigrožėti savo pasigamintomis smėlio kopomis!

PASTABA: suaugusiojo priežiūra ir pagalba BŪTINA!

„Skaityti pradėjau sulaukęs penkerių”. „Mano dukra skaito nuo ketverių” – taip atrodo pokalbis tarp tėvų, kai prasideda diskusija apie skaitymą. Tačiau ekspertai sako, kad lenktynės, kurio vaikas pradėjo skaityti anksčiau yra beprasmiškos. Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5-7 metų ir šis rodiklis yra vienodas visame pasaulyje ir visose kultūrose.

Mokymas skaityti – be varžybų

„Mažųjų ekspertų mokyklos” ambasadorės psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė bei „Vaikystės sodo” ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, edukologijos mokslų daktarė dr. Austėja Landsbergienė teigia, kad knygų skaitymas turi būti bendras tėvų ir vaikų džiaugsmas, gyvenimo mokykla ir diskusijų šaltinis, bet ne varžybos.

Tyrimai: skaitantys vaikai pasiekia daugiau

Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5-7 metų. Ar ankstyva skaitymo pradžia užtikrina geresnę vaiko ateitį ir karjerą? Edukologai, medikai ir psichologai perspėja: mokėti skaityti pirmiausia reiškia gebėti iš savo skaitinių pasimokyti, pasidalinti knygos turiniu su kitais žmonėmis, praturtėti emociškai, pasisemti įkvėpimo. Deja, ne visi anksti skaityti pradėję vaikai ir vėliau suaugusieji geba tai padaryti.

„Siūlyčiau tėvams susilaikyti nuo savo ir kitų vaikų lyginimo. Tėvai turėtų būti kantrūs, supratingi, apsieiti be lenktynių, kuris vaikas anksčiau pradėjo skaityti, geriau skaito ir panašiai. Jei per anksti mokysime skaityti, vaikas vengs, bijos, nepasitikės, praras mokymosi, skaitymo džiaugsmą”, – sako psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė.

Edukologijos mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė pabrėžia, kad nėra ir negali būti jokios griežtos taisyklės, kada vaikas turėtų pradėti skaityti. Tačiau tėvams ji pataria: skaitykite savo mažyliams knygas. Kuo anksčiau tėvai pradės tą daryti – tuo daugiau laimės.

„Jeigu mes skaitome savo vaikams nuo pirmųjų jų gyvenimo metų, tai lemia geresnius jų rezultatus mokykloje bei geresnį pasiruošimą skaityti. Tyrimai rodo, kad vaikus geriausiai paruošia mokyklai tai, kad jų tėvai su jais skaito”, – teigia dr. A. Ladsbergienė. Pasak jos, kad daug skaitantys vaikai pasiekia daugiausiai – tai patvirtina įvairūs tyrimai. Kad vaikai įgytų šį skaitymo gebėjimą, reikia skaityti kartu su jais.

Vertingiausia dalis – diskusija

„Jei vaikas nesukaupia dėmesio, greit išsiblaško, sunkiai nusėdi, siūlyčiau bendriems trumpiems paskaitymams pasirinkti tokias knygas, kur mažai teksto, aiški mintis, daug vaizdžių paveikslėlių. Skaitant reikėtų nuolat sugrąžinti vaiko dėmesį rodant paveikslėlį, kartu kalbantis, trumpai pakartojant, kaip ten buvo ir panašiai”, – pataria dr. S. Lesinskienė.

Edukologė dr. A. Landsbergienė pabrėžia: svarbiausia, kad knyga ikimokyklinio amžiaus vaikui patiktų. Labai svarbu, kad knyga patiktų ir tėveliams. Tada jie galėtų išreikšti savo emocijas drauge su vaiku.

Anot dr. A. Landsbergienės, svarbiausia skaitymo su vaiku dalis yra diskusija. Diskutuojant plečiasi vaiko žodynas, gilėja kritinis mąstymas, jis mokosi bendravimo ir diskutavimo pagrindų. „Tokios diskusijos naudingos ne tik vaikui. Per jas tėveliai patiria, ką jų vaikas mano apie pasaulį, kokios jo vertybės”, – primena „Mažųjų ekspertų mokyklos” ekspertė.

Ji taip pat kviečia tėvus atkreipti dėmesį, kad ne kiekvienas klausimų-atsakymų žaidimas yra diskusija. „Klausimai, į kuriuos galima atsakyti „taip” arba „ne”, diskusijos neskatina. Vietoje to galėtumėte pasakyti, kas jus pačius nustebino. Vaiko susidomėjimą galite sužadinti patys spėliodami, kas bus toliau, atsargiai atkreipdami dėmesį į kuriuos nors retesnius žodžius. Be to, vaikas turėtų susidaryti įspūdį, kad yra ne vienas loginis paaiškinimas ir ne viena prasmė”, – pataria dr. A. Landsbergienė.

Jos tvirtinimu, tėveliai skaitymą drauge su vaikais turėtų tęsti ir tada, kai jie išmoks skaityti. Jei vaikas pradeda skaityti, bendro skaitymo su vaiku tradiciją tęsiantys tėveliai galėtų pabandyti pasikeisti su vaiku skaitovo ir klausytojo vaidmenimis. Ši skaitymo kartu tradicija galėtų tęstis tiek ilgai, kiek tik įmanoma.

Skaityti mokomės skirtingai

Ir vis dėlto: kaip suprasti, kada jūsų mažylis jau gali skaityti? Anot edukologės A. Landsbergienės, toks vaikas jau žino visas raides ir jų garsus. Jis taip pat supranta, kad raidės turi garsus, kad garsai jungiasi į skiemenis, o skiemenys – į žodžius. Toks vaikas skaitydamas dažniausiai skiemenuoja.

„Mokydamiesi skaityti, vieni vaikai labiau žiūri į atskiras raides, jas taria, jungia raides ir garsus paeiliui, o kiti geriau vaizdžiai suvokia tai, ką mato kaip visumą, greit įsimena raides ir jų seką kaip vientisą žodį. Pamatę pirmąsias raides, jie jau skuba sakyti visą žodį, nejungia raidės prie raidės, neskiemenuoja. Pradedant mokytis skaityti, reikėtų atsižvelgti į šiuos ypatumus, leisti vaikui suvokti tekstą jam tinkamiausiu būdu”, – kiekvieno vaiko individualumą pabrėžia dr. S. Lesinskienė.

Tiems, kam sekasi sunkiau, gydytoja pataria nuo pat pradžių tinkamai ir supratingai padėti. Dėl to reiktų kreiptis konsultacijos į specialistus ir vengti spaudimo, griežtų reikalavimų. Reikėtų ieškoti vaiką dominančių temų, padėti jam pažinti garsus, jų vaizdavimą, jungimą kuo žaismingiau, įdomiau, įvairiapusiškiau. Tačiau nevertėtų nerimauti, kol vaikui dar nesukako šešeri.

„Jei iki šešerių metų amžiaus vaikas nesidomi skaitymu, pats nerodo pastangų, o pamokinus jam nelabai sekasi, geriau dar palaukti. Tegu jis žaidžia, piešia, kuria, aktyviai tyrinėja pasaulį, pasiklauso sekamų pasakų, istorijų, dainų”, – pataria dr. S. Lesinskienė.

Tekstas buvo išspausdintas portale tavovaikas.lt: http://www.tavovaikas.lt/darzelinukas/lavinimas-ir-ugdymas/kokio-amziaus-vaika-reikia-mokyti-skaityti-ir-kaip-ta-daryti.d?id=70353782

„Skaityti pradėjau sulaukęs penkerių“. „Mano dukra skaito nuo ketverių“ – taip atrodo pokalbis tarp tėvų, kai prasideda diskusija apie skaitymą. Tačiau ekspertai sako, kad lenktynės, kurio vaikas pradėjo skaityti anksčiau yra beprasmiškos. Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5–7 metų ir šis rodiklis yra vienodas visame pasaulyje ir visose kultūrose.

„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorės psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė bei „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, edukologijos mokslų daktarė dr. Austėja Landsbergienė teigia, kad knygų skaitymas turi būti bendras tėvų ir vaikų džiaugsmas, gyvenimo mokykla ir diskusijų šaltinis, bet ne varžybos.

Tyrimai: skaitantys vaikai pasiekia daugiau

Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5–7 metų. Ar ankstyva skaitymo pradžia užtikrina geresnę vaiko ateitį ir karjerą?

Edukologai, medikai ir psichologai perspėja: mokėti skaityti pirmiausia reiškia gebėti iš savo skaitinių pasimokyti, pasidalinti knygos turiniu su kitais žmonėmis, praturtėti emociškai, pasisemti įkvėpimo. Deja, ne visi anksti skaityti pradėję vaikai ir vėliau suaugusieji geba tai padaryti.

„Siūlyčiau tėvams susilaikyti nuo savo ir kitų vaikų lyginimo. Tėvai turėtų būti kantrūs, supratingi, apsieiti be lenktynių, kuris vaikas anksčiau pradėjo skaityti, geriau skaito ir panašiai. Jei per anksti mokysime skaityti, vaikas vengs, bijos, nepasitikės, praras mokymosi, skaitymo džiaugsmą“, – sako psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė.

„Jeigu mes skaitome savo vaikams nuo pirmųjų jų gyvenimo metų, tai lemia geresnius jų rezultatus mokykloje bei geresnį pasiruošimą skaityti. Tyrimai rodo, kad vaikus geriausiai paruošia mokyklai tai, kad jų tėvai su jais skaito“, – teigia dr. A. Ladsbergienė. Pasak jos, kad daug skaitantys vaikai pasiekia daugiausiai – tai patvirtina įvairūs tyrimai. Kad vaikai įgytų šį skaitymo gebėjimą, reikia skaityti kartu su jais.

Vertingiausia dalis – diskusija

Anot dr. A. Landsbergienės, svarbiausia skaitymo su vaiku dalis yra diskusija. Diskutuojant plečiasi vaiko žodynas, gilėja kritinis mąstymas, jis mokosi bendravimo ir diskutavimo pagrindų. „Tokios diskusijos naudingos ne tik vaikui. Per jas tėveliai patiria, ką jų vaikas mano apie pasaulį, kokios jo vertybės“, – primena „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ekspertė.

Ji taip pat kviečia tėvus atkreipti dėmesį, kad ne kiekvienas klausimų-atsakymų žaidimas yra diskusija. „Klausimai, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“, diskusijos neskatina. Vietoje to galėtumėte pasakyti, kas jus pačius nustebino. Vaiko susidomėjimą galite sužadinti patys spėliodami, kas bus toliau, atsargiai atkreipdami dėmesį į kuriuos nors retesnius žodžius. Be to, vaikas turėtų susidaryti įspūdį, kad yra ne vienas loginis paaiškinimas ir ne viena prasmė“, – pataria dr. A. Landsbergienė.

Skaityti mokomės skirtingai

Ir vis dėlto: kaip suprasti, kada jūsų mažylis jau gali skaityti?

Anot edukologės A. Landsbergienės, toks vaikas jau žino visas raides ir jų garsus. Jis taip pat supranta, kad raidės turi garsus, kad garsai jungiasi į skiemenis, o skiemenys – į žodžius. Toks vaikas skaitydamas dažniausiai skiemenuoja.

„Mokydamiesi skaityti, vieni vaikai labiau žiūri į atskiras raides, jas taria, jungia raides ir garsus paeiliui, o kiti geriau vaizdžiai suvokia tai, ką mato kaip visumą, greit įsimena raides ir jų seką kaip vientisą žodį. Pamatę pirmąsias raides, jie jau skuba sakyti visą žodį, nejungia raidės prie raidės, neskiemenuoja. Pradedant mokytis skaityti, reikėtų atsižvelgti į šiuos ypatumus, leisti vaikui suvokti tekstą jam tinkamiausiu būdu“, – kiekvieno vaiko individualumą pabrėžia dr. S. Lesinskienė.

„Jei iki šešerių metų amžiaus vaikas nesidomi skaitymu, pats nerodo pastangų, o pamokius jam nelabai sekasi, geriau dar palaukti. Tegu jis žaidžia, piešia, kuria, aktyviai tyrinėja pasaulį, pasiklauso sekamų pasakų, istorijų, dainų“, – pataria dr. S. Lesinskienė.

Tekstas buvo išspausdintas portale 15min: http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/mokymas-skaityti-be-varzybu.d?id=70354452

Mes toliau gvildename temą kalnai, net patys bandėme kopti į juos. Todėl kviečiame Jus pasigaminti savo alpinistą, kuris pamokys Jus kopimo į kalnus gudrybių!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* žirklės;

* lipni juosta;

* plastikiniai šiaudeliai;

* spalvinimo priemonės;

* alpinisto siluetas;

* virvutė/siūlas.

DARBO EIGA:

Iškirpkite alpinisto siluetą.

Nuspalvinkite savo alpinistą ir paruoškite jį kelionei.

Apverskite alpinistą ir ant nugarėlės su lipnia juosta priklijuokite perkirptus šiaudelius.

Kai priklijuosite šiaudelius, per juos perverkite siūlą/virvelę, kad apačioje liktų kaboti virvelės galai.

Štai ir viskas! Jūsų alpinistas pasiruošęs kelionei. Kabinkite jį ant durų rankenos arba kabyklėlės ir judindami virvelę aukštyn – žemyn matysite kaip Jūsų alpinistas juda.

PASTABA: suaugusiojo priežiūra ir pagalba BŪTINA!

Jau artėja Užgavėnės, kurių metu visi gaminame baisias kaukes. Norėtume pasiūlyti papildomą atributą joms – monstrų batus. Vaikai galės lavinti rankeles kirpdami, lavins gebėjimą pasirinkti, derinti spalvas. Pagaminti monstrų batai lavina vaikų pusiausvyrą.

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Žirklės;

* Plokščias įvairiaspalvis porolonas (gali būti ir tvirtesnis popierius);

* Klijai;

* Pieštukas.

DARBO EIGA:

Iškirpkite norimo dydžio ir formos batą iš vientiso porolono ar popieriaus. Iš kitų spalvų iškirpkite nagučius, kuriuos klijais priklijuokite ant pirštukų.

Ertmę kojai kipkite ne apvalią, o „burnytės“ formos, kad batai tvirčiau ir stabiliau laikytųsi.

Štai ir viskas! Klijams išdžiūvus, aukitės ir keliaukite gąsdinti žiemos!!

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos vadovė dr. Austėja Landsbergienė laimėjo prestižinę Kolumbijos universiteto Niujorke Klingenstein centro stipendiją. Ji kasmet, nuo 1991-ųjų, skiriama dvidešimčiai geriausių pasaulio švietimo lyderių ir kaitos vadovų.

Į 2016 metų kursą pakviesti mokyklų vadovai iš Jungtinių Valstijų, Dominikos Respublikos, Kolumbijos, Nikaragvos, Dramblio Kaulo Kranto, Fidžio, Honkongo, taip pat – vos trys europiečiai: Lietuvos, Vokietijos ir Italijos atstovai. Visi 20 laimingųjų – iš privataus sektoriaus, kadangi Klingenstein centras stipendiją skiria būtent privačioms iniciatyvoms ir mokykloms.

„Be galo džiaugiuosi šia galimybe, nes Kolumbijos universitete mokėsi Barackas Obama, Isaacas Asimovas, Franklinas Rooseveltas, Amelia Earhart, J.D.Salingeris, Stanley Kubrickas, Alicia Keys, Ruth Bader Ginsburg… Paminėjau tik tuos, kurių studijavimu ten džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad ir aš būsiu ten.

Beje, dauguma jų ten studijavo ne visą laiką ir ne visą programą, kai kurie mokėsi tik trumpai. Aš didžiuojuosi ne tik tuo, kad buvau atrinkta, bet ir tuo, kad tiems, kuriuos atrenka, skiriama ir 100 proc. stipendija.

Žinote, kai gauni tokį įvertinimą už tai, ką darai, supranti, kad, matyt, darai gerai. Galų gale, mes visi norime jaustis įvertinti, visi norime, kad mums patvirtintų, jog tai, ką darome, yra svarbu, reikšminga ir vertinama. Ir smagu, kai tai įvyksta. Ypač pasauliniu mastu“, – džiaugėsi A.Landsbergienė.

Dvi savaites pasaulio švietimo lyderiai intensyvių kursų metu nagrinės švietimo klausimus ir politiką. Daugiausia dėmesio bus skiriama filosofijos, mokslinių tyrimų, aktualioms švietimo temoms.

Tekstas buvo publikuotas portale 15min: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/austeja-landsbergiene-tarp-20-geriausiu-pasaulio-svietimo-lyderiu-233-572627

Šis šviestuvas gali būti naudojamas naktį, kad kambary būtų šviesiau ir drąsiau vaikui miegoti. Šis darbelis padės vaikui mokytis skaičiuoti ir bus lavinama vaiko smulkioji motorika.

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* popieriaus lapai;

* klijai/lipni juostelė;

* karšti klijai;

* lemputės eglutei;

* purškiami dažai (jei norite šviestuvo kitos spalvos).

DARBO EIGA:

Iš popieriaus susukite vamzdelius ir suklijuokite juos lipnia juosta ar klijais. Gautus vamzdelius sukarpykite į mažesnius vamzdelius. Gavę skirtingų dydžių vamzdelius juos surikiuokite pagal dydį, suskaičiuokite juos.

Šviestuvą pradėkite klijuoti karštais klijais nuo didžiausių vamzdelių.

Įdėkite lemputes į vidų ir šviestuvas pagamintas! Jei norite kitos spalvos, galite jį nuspalvinti norimos spalvos purškiamais dažais.

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Švietimo lyderių konferencijoje Sevilijoje susipažinau su viena Columbia universiteto Niujorke profesorių, ir ji man papasakojo apie prestižinę Columbia universiteto Klingenstein centro privačių mokyklų vadovams programą ir stipendiją, kuri identifikuoja ir skiria stipendijas pasaulio švietimo lyderiams. Po mūsų pokalbio ir diskusijos prof. Pearl Rock Kane pasakė, kad tai, ką darome „Vaikystės Sode” ir Karalienės Mortos mokykloje, yra unikalu ne tik Lietuvai – tai yra apskritai geroji XXI amžiaus praktika, o tokias iniciatyvas jie nori burti, skatinti bendrauti ir nenuleisti rankų, tad aš turėčiau pretenduoti į Columbia stipendiją švietimo kaitos vadovams.

Padėkojau už padrąsinimą, tačiau pagalvojau, kad, na, Columbia School of Education juk iš tiesų yra bene švietimo šerdis. Aš? Juk konkurentai – iš viso pasaulio! Ta prasme, kad straipsnių, išskiriančių būtent švietimo studijas ir apskritai šių studijų lygį Columbia Universitete, yra gausu:

Ir dar Niujorkas. Kiek žmonių pasaulyje yra norinčių gauti prestižinę stipendiją studijuoti Niujorke?! Taip. Daug.

Konferencijos „Learning and the Brain” Niujorke metu nuvažiavau iki Columbia universiteto, kad susirinkčiau daugiau informacijos apie šią programą. Kai atėjo laikas pateikti visus dokumentus ir rašyti motyvacinius laiškus, tiesiog atsisėdau ir surašiau viską taip, kaip yra: KĄ dariau ir darau, KODĖL dariau ir darau…kuo tikiu ir kuo netikiu ir ką, manau, reikėtų keisti.

Prisimenu, atsakymą po kelių laukimo mėnesių perskaičiau telefone – pradžioj pagalvojau, kad tai – tiesiog informacija apie veiklą, bet, pradėjus skaityti, netvėriau savame kailyje. Laiškas buvo paprastas:

„Dear Austeja,

Congratulations on your offer of admission to the 2016 Klingenstein Center Heads of Schools Program. We are very exited to have you join the next cohort in this highly selective and rewarding program <…>”

Vat taip vat aš sužinojau, kad 2016ųjų dalį sausio ir dalį vasario mėnesių leisiu su devyniolika kitų laimingųjų iš viso pasaulio Columbia universitete. Visi mes – privataus sektoriaus atstovai, nes šis centras stipendiją skiria būtent privačioms iniciatyvoms ir mokykloms. Taigi bus nepaprastai įdomu, mat šiemet stipendiją gavo tik trys europiečiai (Lietuvos, Vokietijos ir Italijos atstovai) – visi kiti galės papasakoti apie savo patirtis iš kitur, kas, manau, bus nepaprastai naudinga ir įdomu.

Žinote, kas yra įdomiausia? Tai, kad tuoj pat pradėjau gauti užduotis. Taigi nuo pat tos akimirkos, kai sužinojau, jaučiausi jau ten esanti ir tobulėjanti.

Bet labiausiai nustebino universiteto atsiųstas pranešimas spaudai. Taip, jūs perskaitėte visiškai teisingai – ši programa atsiuntė pranešimą spaudai, kurį galima būtų išplatinti, nes, anot jų, tai – garbė valstybei, kurios atstovas buvo atrinktas.

Siekiant būti priimtai į programą, reikėjo aprašyti projektą, kurio imsiuos šios programos metu. Tai turėjo būti iššūkis, ir tikslas bus programos metu su profesoriais ir kolegomis jį išspręsti. Tad ateityje pasidalinsiu, koks tai buvo iššūkis, ką nusprendėme drauge, kad reikia man daryti, ką padariau ir ar pavyko 🙂 Juk Columbia gAlvos galvOs, kaip man padėti! Geriau nebūna, taip sakant.

Tad be galo džiaugiuosi, nes Columbia Universitete mokėsi Barack’as Obama, Isaac’as Asimovas, Franklin’as Roosevelt’as, Amelia Earhart, J.D.Salinger’is, Stanley Kubrick’as, Alicia Keys, Ruth Bader Ginsburg…čia surašiau tik tuos, kurių studijavimu ten džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad ir aš būsiu ten. Beje, dauguma jų ten studijavo ne visą laiką ir ne visą programą, kai kurie mokėsi tik trumpai. Aš didžiuojuosi ne tik tuo, kad buvau atrinkta, bet ir tuo, kad tiems, kuriuos atrenka, skiriama ir 100% stipendija.

Ir, žinot, kai gauni tokį įvertinimą už tai, ką darai, supranti, kad, matyt, darai gerai. Galų gale, mes visi norime jaustis įvertinti, visi norime, kad mums patvirtintų, jog tai, ką darome, yra svarbu, reikšminga ir vertinama. Ir smagu, kai tai įvyksta. Ypač pasauliniu mastu.

Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad pasirinkau švietimą ir gimiau būtent dabar. Man apskritai kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad 2015 buvo virsmo Lietuvoje metai: vis daugiau žmonių kalba apie švietimą, apie mokytojus, vis daugiau supranta, koks turi būti ugdymas XXI amžiuje. Kadangi puikiai prisimenu, kiek tų kalbų ir kokios jos buvo vos prieš penketą metų, tai turiu pasakyti, kad nepaprastai džiaugiuosi šiais pokyčiais.

Be jokios abejonės, tai – tik pradžia, bet visos kelionės prasideda nuo pirmojo žingsnio.

Jau ne vienerius metus kalbu apie tai, kad gyvybiškai būtina skatinti tiriamąjį, kūrybinį mokymąsi, susiejantį teoriją ir praktiką su realiu gyvenimu – galų gale apie tai prakalbo ir ŠMM. Taip pat jau seniai ir daug kalbu apie tai, kad turi keistis vertinimas, nes nebegalime XXI amžiuje vertinti vien tik žinias. Žodžiu, daug kas įkvepia.

Galiausiai reikia suprasti, kad švietimas – procesas, kad kaita neįvyksta per naktį. Štai dažnai giriamoje JK net 40 000 pradinukų mokosi klasėse, kuriose yra daugiau, nei 36 vaikai, o 15 000 – kuriose daugiau, nei 40. KE-TU-RIAS-DE-ŠIMT! Man būtų įdomu sužinoti, kiek mokytojų Lietuvoje turi tokio dydžio klases ir, kaip sakant, tikriausiai čia reikėtų pasidžiaugti, kad tokių neturime, vadinasi, galime skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, nei kai kurie mokytojai Didžiojoje Britanijoje! Dar vienas pamąstymas: kas tada būtų kalbama apie klasės krepšelį?!

Žvelgdama į kitas naujienas vis prisimenu tai, ką nuolat kartoju ir Vaikystės Sodo bei Karalienės Mortos mokyklos pedagogams: saugumas yra svarbiausia. Net kai tai sumažina smagumą, vis vien visų pirma yra saugumas. Be jokios abejonės, nelaimė gali nutikti ir ėmusis visų saugumo priemonių (kad ir kaip tai baugina ir yra skaudu), tačiau Likimo už ūsų geriau netampyti. Ir – nors jaučiu empatiją mokytojui, kuris tikriausiai buvo įkalbėtas mokinių leistis juodąja trasa drauge – vis vien manau, kad tai buvo neatsakingas žingsnis… Kaip sako patys britai: better safe than sorry!

Lietuvoje: Numatytos naujos ugdymo kryptys: daugiau laiko mokymuisi tyrinėjant, teoriją siejant su praktika

Bendrojo ugdymo programos labiau susietos su gyvenimo praktika, mokykla suteikia šiuolaikiniam žmogui svarbių kompetencijų: komunikavimo, socialinių-pilietinių, kultūrinių, kūrybiškumo ir kitų. Šie siekiai apibrėžti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir bus taikomi rengiant naujas bendrojo ugdymo programas bei įgyvendinant jau esamas. Numatoma skatinti tiriamąjį, kūrybinį mokymąsi, susiejantį teoriją ir praktiką su realiu gyvenimu. Keičiasi ir mokinio pasiekimų vertinimas: daugiau dėmesio kreipiama ne momentiniam, o formuojamajam vertinimui, kuris skatintų mokinio norą mokytis ir padėtų kelti savo mokymosi tikslus. „Pažymiai turi ne bausti, o padėti vaikui išmokti. Laikas pripažinti ir neformaliojo švietimo pasiekimus, įvairią socialinę mokinių veiklą. Dabar diskutuojame apie esmines egzaminų sistemos permainas, kad būtų vertinamos ne tik mokinių akademinės žinios, bet ir kiti pasiekimai: meno, sporto, socialinės veiklos“, – sako ministrė. Aprašas įsigalios 2016 metų rugsėjo 1 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerija dar kartą siūlo didinti pedagogų atlyginimus

Ketvirtadienį Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai kelias valandas derėjosi su švietimo profesinėmis sąjungomis. Sutarta, kad švietimo sistemoje sutaupytos dėl lėšos dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus bus panaudotos pedagogų atlyginimų didinimui jau nuo šio rudens. Susitikimo metu sutarta koreguoti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, atskiriant ugdymo procesui ir valdymui bei psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti skiriamas lėšas.

THE GUARDIAN: More than 500,000 primary school pupils taught in ‘super-size’ classes

Daugiau nei pusė milijono vaikų yra mokomi “super dydžio” klasėse (daugiau nei 30 mokinių), perpildytoms pradinėms mokykloms sunkiai pavyksta patenkinti vis didėjantį poreikį. Penktadienį tėvai pildė dokumentus dėl vaikų priėmimo į mokyklas nuo rugsėjo, tačiau teigiama, kad daugeliui jų teks nusivilti. Vietos valdžia bei mokyklos keletą metų stengėsi suplanuoti ir pasiruošti tokiam gimstamumo bumui, koks yra dabar. To rezultatas – vis daugiau atsirandančių “titanų” pradinių mokyklų, kurios gali priimti daugiau nei 800 mokinių. Kita to pasekmė, daugiau nei 30 mokinių klasės, kuris viršija maksimalų numatytą skaičių (30). Švietimo departamento pateikiama statistika atskleidė, kad beveik 40 000 pradinukų yra mokomi klasėse, kuriose yra daugiau nei 36 mokiniai, 15000 – klasėse, kuriose yra 40 ar daugiau mokinių. Anglijoje 520445 pradinių klasių mokiniai yra mokomi klasėse, kuriose yra 31 ar daugiau mokinių. Iš kurių iki 100000 yra pirmoje arba antroje klasėje, kurioms mokinių skaičius yra valdžios ribojamas iki 30 mokinių. Kol pagrindinis dėmesys buvo telkiamas į pradines klases, mokinių antplūdis pradedamas justi ir vidurinėje mokykloje, kur taip pat susiduriama vis didėjančiu mokinių skaičiumi klasėse.

BBC: Alps avalanche deaths: Teacher faces manslaughter charge

Policija laukia, kol galės apklausti mokytoją, kuris klasės išvykos metu su mokiniais leidosi uždaryta juodąja trasa, kas labai tikėtina, kad sukėlė sniego laviną. Šios nelaimės metu du mokiniai ir turistas iš Ukrainos žuvo, kiti mokiniai buvo sužeisti, pats mokytojas prarado sąmonę ir buvo sunkiai sužeistas Les Deux Alpėse per išvyką ketvirtadienį. Teigiama, kad perspėjamieji ženklai buvo išdėlioti po gausaus sniego pastarosiomis dienomis, tačiau jie patys sąmoningai pasirinko leistis uždaryta trasa. Kyla pagrindinis klausimas:”kodėl jie leidosi uždaryta trasa?”. Ši trasa buvo uždaryta nuo pat slidinėjimo sezono pradžios dėl sniego trūkumo. Dėl itin gausaus sniego, kuris iškrito pastaruoju metu, sniego lavinos rizika išaugo iki 3 ( 5 balų skalėje). Didžiulė gelbėjimo operacija skubėjo mokiniams, mokytojui ir turistui iš Ukrainos į pagalbą po to, kai juos užgriuvo sniego lavina. Pranešama, kad nuo Naujųjų metų Prancūzijos Alpėse žuvo dar keturi žmonės: du lietuviai, ispanas ir čekas. Vietos valdžia slidininkus ragina būti itin atsargiais ir nenuklysti nuo pažymėtų trasų.

NY TIMES: Death of 3 Columbia Students Raises Fears Over Trips Abroad

Kol vieni studentai žiemos atostogų metu renkasi poilsį, 28 Kolumbijos universiteto studentai pasirinko dalį savo atostogų praleisti savanoriaudami Hondūre ir padėdami gydytojams suteikti būtinąją pagalbą Centrinės Amerikos skurdžiausioms šalims. Vis daugiau studentų dalyvauja tokiose kelionėse, įkvėpti minties pakeisti pasaulį, ieškodami nuotykių ar tyrinėdami karjeros galimybes. Tačiau šį kartą humanitarinė kelionė baigėsi tragiškai, per autobuso avariją žuvo 3 studentai. Šis įvykis atskleidė sunkumus, su kuriais susiduria universitetai, kai studentai nusprendžia savanoriauti pavojingose pasaulio dalyse. Kai kurie universitetai samdo žmones, kurie turi užtikrinti užsienyje besimokančiųjų ar savanoriaujančiųjų saugumą. Šiuo atveju į Hondūro ligoninę vyko universiteto sveikatos paslaugų vadovas kartu su dar dviem kolegomis, kad įvertintų dviejų ten hospitalizuotų studentų priežiūrą. Universiteto draudimo kompanija suorganizavo jų pargabenimą į JAV oro greitąja. Kai kurie tėvai, kurių vaikai žuvo išvykę studijuoti ar savanoraiuti į kitas šalis siekia, kad universitetai būtų priversti pateikti skaičius, kiek žmonių žūsta ar būna sužeidžiami tokių išvykų metu.