http://www.alfa.lt/straipsnis/181603
Turbūt jau nėra žmogaus, negirdėjusio apie šiltnamio efektą, apie atšilimą bei kitas problemas, atsiradusias dėl sparčios civilizacijos raidos. Ką galėtume padaryti, kad bent kiek pristabdytume šį procesą? Juk sena gera lietuviška patarlė sako, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo: gal – jei visi pradėtume ką nors daryti – pasaulyje būtų geriau… visiems?
Pavyko rasti keletą praktinių patarimų, kaip elgtis, kad padėtume savo Žemelei. Dauguma jų labai paprasti, atrodo, ir taip aišku, bet kartojimas – visų mokslų motina. Niekam neprošal kartkartėmis prisiminti, ką konkrečiai galiu padaryti AŠ, kad visiems būtų geriau:
NAMAI
– Bent jau kas keleri metai patikrinkite šildymo sistemą;
– Vis patikrinkite, ar namas (jei gyvenate name) gerai apšiltintas;
– Pirkite energiją taupančius elektrinius įrenginius;
– Dujų katilą įkaitinkite ne iki pačios karščiausios temperatūros;
– Įsigykite temperatūros reguliatorių, kuris automatiškai reguliuos temperatūrą jūsų namuose;
– Įsistatykite kokybiškus langus. Žiemą patikrinkite, kad jie nepraleistų šilto oro, o vasarą užtraukite užuolaidas, kad nereiktų nuolat veikiančio „vėjelio“ ar oro kondicionieriaus;
– Paprastas lemputes pakeiskite taupančiomis energiją;
– Naudokite natūralius arba organinius valiklius.
SVETAINĖ
– Jei grindis dengsite kilimais, pasirūpinkite, kad jie būtų iš natūralių medžiagų;
– Išeidami iš kambario kad ir dešimčiai minučių išjunkite šviesas;
– Gėles laistykite vandeniu, kuris susikaupė drabužių džiovyklės bakelyje, kuriame virėte kiaušinius ir pan.
– Išjunkite visus tuo metu nenaudojamus elektroninius prietaisus.
VIRTUVĖ
– Jei indus plaunate rankomis, prisipilkite į kriauklę vandens, įpilkite indų ploviklio ir išplaukite indus. Tada visus perskalaukite – sutaupysite daug vandens;
– Rūšiuokite maisto atliekas;
– Venkite vienkartinių indų;
– Indaplovę junkite tik tada, kai ji pilnut pilnutėlė;
– Kai kepsite, neatidarinėkite orkaitės be reikalo;
– Prieš atidarydami šaldytuvą pagalvokite, ką norite iš jo išsiimti;
– Rūšiuokite viską, ką tik galite (ir kam turite sąlygas, t. y. jei jūsų kieme yra tam skirti konteineriai);
– Prieš išmesdami senus indus pagalvokite – gal jiems galite rasti kitą užduotį: pavyzdžiui, galbūt tuščias stiklainis tiktų jūsų prieskoninėms žolelėms auginti? Ir pinigėlių sutaupysite, ir Žemei padėsite.
MIEGAMASIS
– Geriausia, jei patalynė bus iš natūralių medžiagų. Bus ne tik sveika, bet ir draugausite su gamta.
– Eidami miegoti patikrinkite, ar išjungėte visas šviesas.
– Eidami miegoti sumažinkite šildymą.
VONIA
– Jei iš čiaupo ima lašėti vanduo, nedelskite jį suremontuoti;
– Maudydamiesi neleiskite vandens galinga srove;
– Užsukite vandenį, kai valotės dantis arba skutatės.
– Geriau lįskite po dušu, o ne į vonią.
– Po dušu lindėkite tiek, kiek reikia, o ne visą amžinybę (žinoma, kartais būtina pasilepinti, bet pagalvokite ir apie Gamtą).
– Rankas šluostykite „tikrais“, o ne popieriniais rankšluosčiais.
– Stenkitės naudoti natūralų muilą ir šampūną.
– Nesinaudokite tualetu panaudotoms nosinaitėms, nuorūkoms ir kitiems niekams nuleisti.
SKALBINIAI
– Kai tik galite, įjunkite šalto vandens režimą;
– Skalbykles ir džiovykles junkite tik tada, kai prisikaupia pilnos;
– Nuolat išvalykite filtrus, kad energijos nebūtų sunaudojama daugiau nei reikia.
– Drabužius geriau džiovinkite senais gerais metodais – ant virvės, o ne džiovyklėje.
– Neperdžiovinkite drabužių. Drėgnus išlyginsite greičiau ir lengviau.
DARBAS
– Pirkite perdirbtą popierių;
– Jei galima, spausdinkite ant abiejų lapo pusių. Dar geriau, jei spausdinimo išvengiate;
– Perdirbkite popierių patys – jei organizuojama akcija, dalyvaukite joje. Skatinkite, kad bendradarbiai surinktų popierių, kurį būtų galima atiduoti perdirbti;
– Jeigu kurį laiką nesinaudosite kompiuteriu, išjunkite monitorių. Jei nesinaudosite ilgesnį laiką, išjunkite jį visiškai.
APLINK NAMUS
– Auginkite augalus, kuriems reikia nedaug trąšų ir mažai vandens;
– Jei gyvenate name, geriau pasportuokite kasdami sniegą, užuot barstę druską;
– Jei patys plaunate mašiną, naudokite kibirėlį, o ne vandens žarną;
– Neleiskite vaikams raižyti medžių;
– Jei gyvenate už miesto, galbūt jums ir kaimynams pakeliui? Važiuokite drauge! Galbūt jūsų vaikai lanko tuos pačius būrelius? Vežkite pasikeisdami!
– Kai galite, prisiminkite dviratį ar eikite pėsčiomis.
– Kai važiuojate apsipirkti, vežkitės savo maišelius, o ne kaskart pirkite naujus.
Iš tiesų viskas labai paprasta, ar ne? Jeigu visi būtume nors šiek tiek sąmoningesni, galbūt problema sumažėtų arba bent jau nedidėtų tokiu bauginamu greičiu. Reikalai pajudėtų, jei kiekvienas bent apie save apsikuoptume, rūšiuotume tai, ką galime rūšiuoti, ir kaskart prieš švaistydami pagalvotume. Jau kuris laikas pasigirsta balsų, kad dėl nenuspėjamų gamtos pokyčių nepaliaujamai artėja bado grėsmė. Susirūpinimo laiką jau pražiopsojome. Pats metas imtis veiksmų. Ir tikriausiai nepasakysiu naujienos – visi esame šios srities pradžiamoksliai. Gal visi drauge ir pradėkime nuo pradžios – juk pavasaris tam pats tinkamiausias metas!