Ar reikia bausti vaikus? Ar galima bausmių išvengti? Teisybę pasakius, kai pirmagimis dar lakstė po namus su sauskelnėmis, maniau, kad bausmių TIKRAI pavyks išvengti. Maniau, kad VISKĄ galima susitarti. Nepavyko. Tačiau esu labiau linkusi tai vadinti „auklėjimu” ir „pasekmėmis”, o ne „bausmėmis”:) Bet – jeigu kam nors pavyksta susitarti ir nė karto nereikėjo nei išnešti vaiko į kitą kambarį, nei pasodinti jo „nusiraminti” – norėčiau, kad toks žmogus pasidalintų savo patirtimi! Tiesa, mintis į blogą įtraukti tai, ką esu radusi apie bausmes (mano nuomonė nebūtinai sutampa su ta, kurią perskaičiau knygose, straipsniuose ir pan.), kilo po to, kai Gabrielius atsiuntė nuorodą. Toje nuorodoje -ištraukos iš knygelės rusų kalba, kuri buvo išleista tarybiniais metais ir buvo skirta nepaklusniems vaikams „gąsdinti”… Pavyzdžiui, sakoma, kad jei neklausysi tėvelių, įkrisi į gilią duobę arba…sudraskys laukinės katės ir pan. Man tai priminė ir mūsų „tautinius” gąsdinimus, kad „pavogs čigonai” (net nekalbu čia apie toleranciją ir apie stereotipų skatinimą) ir t.t. ir pan. Brrrrrrr…..

Tam kartui galite perskaityti nuorodoje esančią knygelę, o antroje  (ir kitose) dalyse jau pateiksiu tai, ką pati esu surinkus/suradus/manau apie bausmes.