Žinote, kur dabar sėdžiu? Ogi oro uoste! Čia veikia bevielis internetas:) Žinote, kur važiuoju? Ogi – kaip senovės lietuviai sakė – į Žuvėdų kraštą, į savo numylėtąją Švediją. Kadangi vasarą Miško (Antakalnio) Vaikystės Sode vasarą keletą savaičių veiks lauko darželis, važiuoju semtis į vieną seniausių Švedijoje (ir pasaulyje) lauko darželių. Jau ten lankiausi, tačiau norisi pamatyti, kaip viskas veikia, dar kartą:)
Plano maksimum, kad kartą savaitėje atsakysiu į man rašomus laiškus, įgyvendinti kol kas nepavyksta, tačiau džiaugiuosi, kad retkarčiais tą padaryti vis dar pavyksta, o ir pačius laiškus visus išsisaugau ir pasižymiu etikete „atsakyti” 🙂 Šįkart – mamos klausimas apie tai, kada kištis į vaikų santykius.
Skelbiame registraciją į
a) NAUJIENA! Pradinukų anglų kalbos vasaros stovyklą Miesto (Žvėryno) Vaikystės Sode!
b) NAUJIENA! Ikimokyklinukų LAUKO STOVYKLĄ liepos mėnesį Miško (Antakalnio) Vaikystės Sode;
c) Ikimokyklinukų DIENOS STOVYKLĄ rugpjūčio mėnesį Miesto (Žvėryno) Vaikystės Sode.
Kiekvienais metais rašau, kad vaikystėje labai laukdavau Velykų. Man tai reiškė pavasarį. Ir kelionę pas močiutę į Kretingą. Ir, žinote, ką? Šiemet darysime tą patį! Visos trys namų moteriškės jau esmi sukilę, o vyriokai visi trys dar miega. Atsikels, pavalgysime ir…trauksime į pajūrį! Aš iki trečios valandos ryto dar rašiau – norėjosi baigti straipsnį Green’o žurnalui, kurį visada su įdomumu perskaitau, o šįkart ne tik perskaitysiu, bet ir būsiu parašiusi straipsnį ir dar atsakiusi į keletą klausimų. Man kažkaip visa tai, apie ką kalbėjome su redaktore, tiko pavasariui: juk tiek daug mūsų klimato zonoje gimsta ir atgyja pavasarį. Grožių grožis. Ir reikia saugoti ir globoti tą grožį. Kaip sakome Vaikystės Sode: Mes saugome Žemę!
BALANDŽIO 28 D., ketvirtadienį, 19 valandą, Miesto (Žvėryno) “Vaikystės sode” (Liubarto g. 17) rengiame Atvirų durų vakarą. Jei norite atvykti susipažinti, apžiūrėti “Vaikystės sodą” ir užduoti Jums aktualius klausimus, kviečiame registruotis adresu: info@vaikystes-sodas.lt (daugiau…)
Ar esate atsidūrę tokiose situacijose, kai, atrodo, kalbate su žmogumi kita kalba, nors iš tiesų abu kalbate lietuviškai? Man atrodo, kad visi esame. Vieniems atsakyti į vis iškylančius klausimus yra lengviau, kitiems – vis sunkiau. Kaip rasti tą pusiausvyrą tarp to, ką norėtumėme ir ką turėtumėme pasakyti vaikui (ir kitiems, esantiems aplink)? Kaip suprasti tai, ką jaučia kitas? Neabejoju, kad aplinkoje turite žmonių, kurie, atrodo, net nežinia, kaip, puikiausiai supranta visus jūsų jausenų niuansus, o štai kiti – net jau jums labai aiškiai parodžius, kad kažkas yra ne taip, klausia: „Ką?” Yra ir gera naujiena – net ir neturintiems aukšto EQ, labai daug ko galima išmokti! Svarbiausia – norėti ir pradėti įsiklausyti ne tik į žodį, bet ir į jausmą.
Straipsnis (žinoma, redaguotas) buvo spausdintas leidyklos Gimtasis Žodis žurnale „Žvirblių takas”.
Jeigu yra straipsnių, kuriuos skaitydama absoliučiai apsiverkiu, tai šiandien perskaitytas The Economist – vienas jų. Apskritai The Economist vos ne kaskart priverčia susimąstyti. Aš – jei būčiau gimnazijos direktorė – savo mokiniams būtinai užsakyčiau The Economist. Just in case. Nes noriu, kad augtų mąstantys vaikai, o The Economist iš tiesų jau pats savaime moko užduoti klausimus. Bet aš ne apie tai. Šiandien noriu pakalbėti apie berniukus ir mergaites. Dar kartą 🙂
Mūsų berniukai ir Morta šią ir kitą savaitę atostogauja (ne, mokestis Prancūzų mokykloje nemažėja dėl to, kad kas kelios savaitės moksleiviai (ir darželinukai) atostogauja)). Situaciją su Morta gelbsti Vaikystės Sodas. Jei ne jis, nežinau, ką darytumėme, nes nuo sausio tai jau trečios atostogos, kurių tik vienos truko savaitę.
Žinote, kas yra juokinga? Ogi tai, kad dauguma žmonių mano, jog mums tiesiog nepaprastai pasisekė. Mano mama, prisimenu, sakė, kad tikriausiai Dievulis mus labai myli, kad taip apdovanojo 😀 Pasirodo, gali būti ir blogiau, nei du berniukai ir dvi mergaitės, bet, kaip sakant, jau visai „prie dugno” tokia kaip mūsų kombinacija 🙂