„Vaikystės sodas“ primaryheadmasteris, Author at „Vaikystės sodas“ | Page 42 of 235 primaryheadmasteris, Author at „Vaikystės sodas“ | Page 42 of 235
„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

MOKSLO NAUJIENOS. Riziką tapti patyčių objektu padidina tėvų elgesys
2013 04 26

Remiantis 70-ies tyrimų (kuriuose dalyvavo daugiau nei 200 tūkstančių vaikų) bendra analize, prieita išvados, jog bendraamžių patyčių objektais arba agresoriais dažniau tampa tie vaikai, kuriuos augindami tėvai naudoja neteisingus metodus – ir kalbama ne tik apie smurtą, nepriežiūrą, bet ir perdėtą rūpinimąsi.

Warwick universitete (Anglija) atliktas tyrimas atskleidė, jog tėvų auklėjimas labiau veikė tuos vaikus, kurie buvo ir patyčių aukos, ir iniciatoriai, nei tuos, kurie buvo tik aukos.
Pastebėta, jog negatyvus ar netgi šiurkštus auklėjimas padidina riziką tapti priekabiautoju-auka, ir mažiau – vien auka. Bei priešingai, šiltas bet nuoseklus auklėjimas sumažina riziką tapti patyčių auka. Taigi tyrimo autoriai rekomenduoja programą prieš patyčias išplėsti už mokyklos ribų ir pradėti dar iki jos, namuose, propaguojant pozityviąją tėvystę.

Profesorius D. Wolke teigia: „Ilgi patyčių šešėliai nesibaigia mokyklos žaidimų aikštelėje, jie tįsta toliau ir labai smarkiai paveikia žmogaus gyvenimą ateityje. Jau žinoma, kad ir aukoms, ir agresoriams gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, juos gali kamuoti depresija, nerimo sutrikimas ir padidėjęs polinkis į savižudybę. Todėl labai svarbu daugiau žinoti ir suprasti apie patyčias provokuojančius veiksnius – tik taip galima sumažinti šią naštą, griaunančią vaikystę bei gulančią ant visuomenės pečių.“ Žmonės dažnai suvokia, jog patyčios – tai tik mokyklų problema, tačiau šis tyrimas atkreipia dėmesį ir į tėvų vaidmenį.

Tyrimas išskiria kelias neigiamas auklėjimo kryptis – smurtą/nepriežiūrą, neproduktyvų/neempatišką auklėjimą, o taip pat ir perdėtą priežiūrą. Būtent į pastarąją tyrėjai norėtų atkreipti dėmesį, nes iki šiol ji nebuvo akcentuota. „Nors aktyvus tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime, parama ir intensyvi globa sumažina riziką tapti agresoriumi, tačiau padidina galimybę tapti auka“, – teigiama pranešime. Žinoma, vaikams reikalinga parama, tačiau dalis tėvų stengiasi apsaugoti vaiką nuo bet kokių neigiamų patirčių. Taip jie neleidžia vaikams išmokti elgtis su agresoriais, taigi jie tampa pažeidžiamesni. Gali būti, jog griežtai kontroliuojančių tėvų vaikai neišsiugdo tokių savybių, kaip kad savarankiškumas bei tvirtumas, todėl jie tampa priekabiautojų taikiniais. Tačiau gali būti ir taip, jog tėvai perdėtu rūpesčiu apgaubia jau aukomis tapusius vaikus. Bet kokiu atveju, tėvai negali sėdėti su vaiku viename suole.
Labiausiai tikėtina, jog viktimizacijos išvengti padeda auklėjimas, kuomet nubrėžiamos aiškios ribos, egzistuoja aiškios taisyklės, tačiau netrūksta emocinės šilumos ir tėvai yra visuomet pasirengę padėti. Tokie tėvai leidžia vaikams patirti konfliktus su bendraamžiais ir išmokti problemas spręsti patiems, o nesikiša iškilus menkiausiam ginčui.

Nuotrauka TheeErin, www.flickr.com

Remiantis tyrimu, publikuotu žurnale Psychological Science, pinigų skaičiavimas gali būti labai naudinga veikla.

Norėdami tai įrodyti, mokslininkai pasiūlė vienai grupei dalyvių suskaičiuoti aštuonias 100 dolerių vertės kupiūras, o kitai grupei – paprasto popieriaus iškarpas. Vėliau visi buvo paprašyti sužaisti partiją kompiuterinio žaidimo, kuriame reikia mėtyti kamuolį. Žmonės tikėjo, jog žaidžia su realiais priešininkais, nors iš tikro žaidimas buvo iš anksto užprogramuotas. Tam tikra dalis jų iš žaidimo iškrito. Įdomu, jog iš iškritusiųjų, tie, kurie skaičiavo pinigus, nesijautė tokie
susikrimtę, kaip tie, kurie skaičiavo tik popierių…

Kito eksperimento metu mokslininkai paprašė dalyvių iškart po pinigų ar popieriaus skiaučių skaičiavimo 30-čiai sekundžių sumerkti pirštus į karštą vandenį. Tiems, kurie skaičiavo pinigus, vanduo neatrodė toks karštas ir jie nejuto tokio skausmo, kaip kad čiupinėjusieji paprastą popierių. Be kita ko, žmonės, skaičiavę
pinigus, dažniau nusakė besijaučiantys „stiprūs“ nei skaičiavusieji popierių.

Kad tyrimas būtų įdomesnis, tyrėjai paprašė dalį dalyvių prisiminti savo praėjusio mėnesio finansines išlaidas, o kitų – prisiminti praėjusio mėnesio orus. Vėliau abi grupės vėl žaidė kompiuterinį žaidimą ir atliko fizinio skausmo testą. Tų, kurie galvojo apie orą, nusiminimo ir skausmo lygis buvo normalus. O štai mąsčiusieji apie finansus žymiai labiau krimtosi iškritę iš žaidimo, o ir karšto vandens keliamas skausmas jiems atrodė didesnis.

Psichologų išvados: „Vien pinigų vaizdas ir mintys apie juos turi didelį psichologinį poveikį, pakankamą pakeisti reakciją į socialinį atstūmimą ir net į skausmo pojūtį“.

SXC nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užvakar skaičiau pranešimą progreso konferencijoje LOGIN. Kalbėjau apie tai, kodėl tėvai bijo, o vaikai trokšta technologijų. Mano nuostabai, po mano pranešimo atsirado straipsnis ir DELFI. Gal dėl to, kad iš tiesų labai daug tėvų bijo tų technologijų (ypač dėl to, kad aš esu UŽ technologijas vaikų gyvenime), sulaukiau tikrai daug dėmesio. Viena pažįstama pasakė: aš irgi norėjau įeiti, bet prie durų buvo tiek stovinčių, kad nesibroviau ir išėjau. Pamaniau, kad – jeigu ką – paklausiu tiesiai:)

 

(nuotrauka DELFI fotografo T.Vinicko)

Ruošdamasi pranešimui peržiūrėjau daug TED kalbų, kuriose kalbėjo švietimiečiai. Po šio pranešimo (ir apskritai po dažno) man sako, kad aš kalbu taip, tarsi man būtų labai lengva. Nieko panašaus. Esu visiška intravertė (ne tik pati taip manau, bet net ir rimti testai rodo!), todėl viešas kalbėjimas man visada yra iššūkis, reikalaujantis daug jėgų. Bet nieko nėra smagiau, kaip – po kelių sunkių sakinių – pajusti auditoriją, užmegzti akių kontaktą ir… išsakyti tai, ką žinau, matau ir manau. DELFI straipsnis – mano pranešimo konspektas, todėl nepasakosiu, apie ką kalbėjau. Pasakysiu tik tiek, kad juokas ima, kai, neklausę, nesupratę ir neįsigilinę sako, kad noriu vaikus pasodinti prie televizoriaus ir/arba kompiuterio! Jeigu jie tik žinotų, kad jau šešerius metus neturime televizijos, o kompiuteris mūsų namuose yra tik centrinėje erdvėje ir tik tam tikru laiku. Kita vertus, manau ir manysiu, kad technologijos – mūsų ateitis; kad jos vaikams – puikus įrankis gyventi patogiau, nei gyvenome mes (kuris iš skaitytojų norėtų – kaip mūsų mamos – plauti rūbus rankomis?!). Jeigu tėvai negeba kontroliuoti turinio ir laiko, praleidžiamo prie ekrano, tai jau tikrai ne vaikų kaltė! Man apskritai dažnai atrodo kaip prof.D.Pūrui: po galais, pasitikėkime savo vaikais!!! Jei mūsų sparnai buvo pakirpti, tai nereiškia, kad turime juos pakirpti laisvoje Lietuvoje gyvenantiems savo vaikams. Kur kas išmintingiau būtų leisti – bent jau netrukdyti – jiems išmokti ATSAKINGAI gyventi laisvėje. Apie visa tai turime atvirai kalbėtis, jei mums rūpi, ką išgyvena ir kaip reaguoja, stebėdami mūsų, suaugusiųjų, pasaulio vertybes vaikai. Tikiu, kad – jei kalbėsime su vaikais apie technologijas – jie supras ir visas grėsmes. Nesuprantu, kaip galima taip infantilizuoti ir nuvertinti vaikus. O kai tėvai sako, kad dvimečio negali atitraukti nuo kompo, tai man visada norisi kvatotis: jūs norite pasakyti, kad maždaug 90cm ūgio ir 12kg svorio žmogaus jūs negalite atitraukti nuo kompiuterio?!?! Kartais nesupranti, kad santykiuose yra atsakingas ir priima sprendimus:)

Grįžtant prie LOGIN. Buvo ir vienas juokas: mano pranešimas buvo mano Apple kompiuteryje (su kuriuo beveik nesiskiriu), o sistema nebuvo pritaikyta, nebuvo laido. Įrašėme į atmintuką ir perkėlėme į transliuotojų kompiuterį. Nepersikėlė filmukai (norėjau parodyti du), o man buvo laaabai svarbu, kad jie persikeltų. Norėjau pasakyti: jūs ką, juokaujate?! Pagrindinis pranešėjas – Steve Wozniak, o jūs neturite Apple laido?! (aš suprantu, kad nėra Apple laido, kai važiuoju skaityti pranešimo į provinciją, bet LOGIN konferencija?!) 😀 Problema buvo išspręsta, kai filmukus perkėlėme atskirai, ir jie buvo parodyti atskirai. Taigi prieš pat pranešimą patyriau stresą, bet, kaip sakant, kas sakė, kad bus lengva?!

Beje, LOGIN dalyvavo ir Vaikystės Sodo komanda su Vaikystės Sodo stendu. Man nepaprastai graži VS darbuotojų oficialiems renginiams skirta uniforma su išsiuvinėtu naujuoju logotipu!

 

Penktadienį norėjau važiuoti paklausyti S.Wozniak’o. Prieš pat važiuojant paskambino iš Augusto mokyklos, kad jam – astmos priepuolis. Taigi važiavau pasiimti Augusto. Augustui įsėdus pasakiau apie S.Wozniak’ą, tai jis sako: važiuojam kartu! Taip ir nuvažiavom, ir jis – neabejoju – buvo vienas labiausiai patenkintų LOGIN apsilankiusių:) (jis, išgėręs vaistų, jautėsi jau geriau).

 

 

Kadangi kalbos galėjome klausyti VIP/ams skirtoje vietoje, Augustas puikiai matė ir išsižiojęs klausė – juk jis tooks Apple fanas! Man pranešimas patiko, tačiau nepasakyčiau, kad nurovė stogą. Teisybę pasakius, pasakė daug to, ką aš sakau savo vaikams ir aplinkiniams – net Augustas kelis kartus atsisuko linksėdamas, maždaug, aha, mano mama sako tą patį 🙂 Pateiksiu keletą pavyzdžių iš jo kalbos:

– daugiau matematikos, nei mokėjau aštuonerių (!!!), man niekada nereikėjo. Svarbiausia – loginis mąstymas ieškant atsakymų į klausimus;

– technologijos ne(pa)daro žmonių laimingesnių, tačiau tikrai palengvina jų gyvenimą;

– viskas, ką išmokau svarbiausio, buvo outside formal education (t.y. ne mokykloje ir ne universitete), nes dariau tai, kas man iš tiesų rūpėjo. Tai, ką išmokstame tradicinėje mokykloje, yra atsakymai į kitų klausimus, kiti mano, kad žinoti tuos atsakymus yra svarbu. Tai, ką atrandi pats, turi prasmę TAU, todėl yra reikšminga;

– kompiuteris neturi intuicijos, todėl yra tik puikus įrankis;

– niekada nebūčiau tiek dirbęs (pasakojo, kad yra dirbęs keturias paras nesudėjęs bluosto), jei būtų reikėję mokyklos projektui;

– žmogus nėra talentingas natūraliai. Reikia dešimčių tūkstančių valandų, kad įgytum gebėjimus. Talentas yra sunkaus darbo pasekmė (tą sako visi, na, beveik visi daug pasiekę žmonės!);

– technologijos yra nuostabios, nes leidžia šiandienos vaikams rasti atsakymus į jiems rūpinčius klausimus tą pačią dieną;

– daug žmonių turi nuostabių idėjų. Esmė – idėjų įgyvendinimas;

– mes visada žiūrėjome, kas jau yra pasaulyje ir norėjome tai šiek tiek pagerinti/ something a little bit better;

– vaikus reikia girti ir džiaugtis jais, nes kai tave giria, tu pradedi galvoti, kad gali, o kai taip galvoji, tai pasitiki savimi ir sieki užsibrėžtų tikslų!

– nuo ateities negali apsisaugoti/you can’t prevent the future (kalbėdamas apie technologijas)

Šiems teiginiams pritariu in-and-out. Dėl to išvažiavau puikios nuotaikos, nes visada smagu pasiklausyti žmonių, kurie ne kritikuoja tave, o mąsto taip pat. Pasisemi įkvėpimo. Įgauni daugiau pasitikėjimo. Ir tiki, kad būsi išgirstas. Ir galbūt net pavyks pakeisti. Atrodo, galėsi savo nuosavais sparnais perskristi Atlantą.

Tad ačiū Arnoldui ir Vaidotui, kurie mane pakvietė, su kuriais teko dalyvauti ir radijo bei TV laidose.

Ačiū Liudvikui, kuris padėjo pasiruošti pranešimui.

Ačiū nuostabiai Vaikystės Sodo komandai, visada puikiai reprezentuojančiai mūsų organizaciją, kuri yra daug daugiau, nei organizacija!

Ačiū visiems, kurie atėjo į tą didžiulę salę manęs išklausyti.

Ačiū G, kuris man parodė (ir vis dar rodo) nuostabią technologijų pusę.

Ačiū mano vaikams, kurie – gyvi technologijų čiabuvių pavyzdžiai ir kurie man, imigrantei, padeda adaptuotis XXI amžiaus pasaulyje.

 

 

 

 

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

  • Sėmenų aliejus;
  • Mėlynas pigmentas (milteliai);
  • Lino audinys;
  • Baltas popierius;
  • Plastikinės pipetės;
  • Pincetai;
  • Teptukai.

DARBO EIGA:

  • Dažų gamyba: naudodami pipetes ir pincetus sumaišome sėmenų aliejų su mėlynu pigmentu.

  • Gautais dažais tapome ant lino audinio arba popieriaus.

  • Džiaugiamės gautais piešiniais.

 

PASTABA: Tėvelių priežiūra/pagalba atliekant darbelį – BŪTINA!

 

Naujos apžvalgos patvirtina, jog daugelis vyrų vis dar turi geresnį erdvinį suvokimą nei moterys. Tai gali paaiškinti individualūs skirtumai identifikuojant save lyčių vaidmenyje.

Akademiniai pastebėjimai, jog vyrai kai kuriose srityse lenkia moteris, iššaukė gausybę tyrimų, tikintis atskleisti, ar tai susiję su motule gamta, ar su ugdymu. Nors ir įrodyta, jog vertinant bendrą intelektą tarp lyčių skirtumų nėra, tačiau daugiau nei 35-erius metus trunkantys tyrimai nuolat patvirtina, jog vyrai erdvinių gebėjimų testuose pasirodo geriau už moteris. Tai gali būti susiję su tuo, kodėl vis dar mažiau moterų nei vyrų studijuoja gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (dalykus, kuriuose prireikia gero erdvinio suvokimo).

Tačiau išsamesni vertinimai atskleidžia, jog tai gali būti faktų supaprastinimas. Nauja apžvalga, spausdina žurnale Sex Roles, plačiau nagrinėja lyčių vaidmenų veiksnį, kaip galimai įtakojantį ir erdvinio suvokimo skirtumus. Nors vaikai gimsta arba berniukais, arba mergaitėmis, kiekvieno žmogaus savęs kaip lyties atstovo suvokimo laipsnis yra skirtingas, kaip ir pritarimas vyriškiems ar moteriškiems vaidmenims. Tyrimą atliko Grifito universitetas Kvinslande (Australija).

Pasak tyrėjų, vertindami erdvinius gebėjimus jie užfiksavo didesnes variacijas tarp vienos lyties žmonių, nei tarp pačių lyčių. Tai paskatino juos pasigilinti į vyrų ir moterų skirtumus, kurie galėtų tai paaiškinti. Taigi mokslininkai išnagrinėjo aukštesniųjų klasių moksleivių, studentų bei jaunų suaugusių atliktus rotacijos erdvėje testus (kas tai yra, galite pažiūrėti čia), bei atrado, jog vyrai ir moterys, turintys ryškų vyrišką arba dvylytį (turintį priešingos lyties savybių) lyties identitetą, pasiekė didesnių laimėjimų.

Tyrėjai mano, jog tos pačios lyties vaikai išsiugdo (arba jiems išugdoma) labai nevienodą tipiškai vyriškais ir moteriškais laikomų bruožų puokštę. Tai paaiškina, kodėl pasiekimai erdvinių gebėjimų srityje labiau varijuoja tos pačios lyties rėmuose. Vyriška identifikacija skatina kultyvuoti matematikos bei gamtos mokslų gabumus, o moteriška identifikacija skatina vystyti verbalinius bei humanitarinius gabumus. Tai nėra suabsoliutinta, ir kai kurie abiejų lyčių vaikai sėkmingai integruojasi abiejuose vaidmenyse.

Erdvinis mąstymas tobulinamas žaidžiant tam tikrus žaidimus ar užsiimant tam tikra veikla, tradiciškai laikoma vyriška. Todėl norint pagerinti mergaičių rezultatus srityse, reikalaujančiose gero erdvinio suvokimo, reikėtų sąmoningai įtraukti tuos vyriškais (berniukiškais) laikomus užsiėmimus į jų kasdienybę, o ne skatinti žaisti lytis išskiriančius žaidimus.

SXC nuotr.

 

 

Būna, tėtis su mama išgeria per šventes, būna, kad ir gerokai įsisiūbuoja… Iki tam tikros ribos vaikui su šiltučiais tėvais netgi linksma. O jei šeimoje tai jau visai nebelinksma? Jei tėtis geria, mama sielvartauja, o ką jaučia vaikai? 

Kalbėti – būtina!
Dažnai ši problema šeimoje būna įslaptinta dėl daugelio priežasčių, iš kurių esminės – gėda ir noras vaiką apsaugoti, puoselėjant viltį, kad jis nieko nesupranta. Tai utopija! Vaikų jausminė skalė kur kas platesnė nei mūsų, ir jie tikrai jaučia grėsmę, baimę, pyktį, liūdesį. Todėl jei mama sako: „Nebijok, viskas gerai”, ji tik pablogina padėtį, nes vaikas su savo jausmais lieka vienas, nesuprastas ir nepadrąsintas.
Svarbiausia, kad mama suteiktų vaikui saugumo, nes tėtis šito padaryti nebegali. Išgėręs žmogus baisiausias tuo, kad yra nekontroliuojamas ir nenuspėjamas. Vaikas nesupranta, ką reiškia būti išgėrusiam, todėl jam ypač baisu. Beje, nesaugumą sukelia ne tik griuvinėjimas, bet ir perdėtas gerumas…
Saugumas visų pirma suteikiamas kalbantis. Vaikas turi žinoti, kad bet kada gali atsiremti į mamą, pasidalyti savo jausmais, o ši privalo jį išgirsti. Mamos kartais nė neįtaria, kaip smarkiai vaikas bijo, tarkime, kad tėtis numirs! Neįtaria, nes jos žino, kad nemirs, deja, vaikas kankinasi nežinioje.
Dažnai mamos tyli, nes nujaučia išgirsiančios baisių žodžių, pvz.: „Aš noriu tėtį nušauti!” Privalome tai suprasti ne kaip tiesioginį norą, o kaip pykčio išraišką. O bet koks išlietas pyktis yra geresnis nei kaupiamas viduje. Tad meskime iš kalbos „tekstą”: „Ne, ne, negalima pykti ant tėtės!”, o grįžus girtam vyrui su ašaromis ar riksmais nepulkime prie jo, pirmiausia nuraminkime kamputyje kiūtančius vaikus – patikėkite, jie, o ne jūs, esant tokiai situacijai, pažeidžiamiausi.

Dėmesio, močiutės!
Dažnai alkoholikų šeimose (tiek žemo, tiek aukšto socialinio statuso) labai svarbios figūros būna močiutės, seneliai, tetos, net mokytojos. Juk vaikas, nenorėdamas skaudinti mamos, dažnai priima jos žaidimo taisykles – kartu su ja apsimeta, kad nieko nevyksta. O viduje kaupiasi baimė ir liūdesys… Tad jei geria sūnus ar žentas, o mama nepajėgia būti vaikui saugumo siena, garą vaikams nuleisti padėkite jūs, seneliai, – išklausykite, apkabinkite, leiskite išsiverkti. Kas nors turi vaikui pasakyti, kad jis tiesiog pyksta ir kad tai visiškai normalu.

Už ką mamai galima būtų statyti paminklą
Tikrai įmanoma su vaiku kalbėtis apie problemą, nenustatinėjant jo prieš tėtį, netraukiant į savo barikadų pusę. Tai jūs turėtumėte būti vaiko pusėje, tad atsiribokite nuo nuoskaudų ir mėginkite laikytis linijos, jog tėtis geria ne todėl, kad yra blogas, o todėl, kad nelaimingas.
Ką sakyti, pasufleruos patys vaikai. Klauskite jų: „O kaip tu manai, kodėl tėtis geria?” Jau penkiametis gali  nustebinti atsakymu: „O gal jam kas nors blogai?” Šiuo keliu ir eikite, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Paaiškinkite, kad alkoholizmas – tai nesugebėjimas kitaip spręsti problemų. Gal tėtis turi didžiulį rūpestį, kurio nemoka išsakyti? Vaikams labai suprantamas neišsipildžiusių svajonių pavyzdys: klauskite jo paties, kokios svajonės išsipildė, kokios – ne, ir kaip jis tuomet jautėsi. Va ir tėtis jaučiasi panašiai… Iš tikrųjų pokalbiai yra paprasti, sunkiausia iki jų prieiti.

Kas turi padėti tėtukui?
Regis, natūraliai turėtų kilti klausimas – jei tėčiui bloga, kuo galėtume jam padėti? Tik šį klausimą ištaria mama, galvodama už abu ir darydama klaidą. Vaikai paprastai tokių klausimų neužduoda, suvokdami, kad jiems tai per sunku. Jei užduoda, tuomet turbūt jau seniai yra įpainioti ir nesyk sąmoningai ar nesąmoningai šeimą gelbėję. Mama turėtų paaiškinti:  „Matau, mažuti, kad tu labai nori padėti, tačiau tėtis turi susitvarkyti pats ar paprašyti pagalbos. Bet jei tau jo gaila, gali nupiešti jam piešinį ar pan.”

Ar reikia pažadų?
Mamos dažnai žada, kad viskas bus gerai, nors šito nežino. Arba net žino, kad nebus… Vaikas tuo netiki, o jei ir tiki – irgi nėra gerai, nes gyvenimas virsta ištisu laukimu ir galiausiai tai tampa norma.
Todėl reiktų ne žadėti, o atkreipti dėmesį į pozityvias gyvenimo puses, kad vaikas nesusitelktų vien į blogį. „Kas gero tavo, mano, tėčio gyvenime?”, „Oho, kaip tau sekasi matematika, kiek daug turi draugų!”, „O, smagiai praleidome savaitgalį!”, „Kaip šauniai tėtis suremontavo tau kambarį!” Pabrėžkite gerus dalykus, kurie jus pačią sieja su vyru, – juk dėl kažko jūs vis dar gyvenate kartu?..

Pavojingasis trikampis
Tai aukos–agresoriaus–gelbėtojo trikampis. Šeimos nariai jame keičiasi vaidmenimis, pvz., atgailaujantis tėvas iš agresoriaus virsta auka, o žmona ima mosuoti botagu. Blogiausia, kai į šį trikampį įtraukiami vaikai. Dažniausiai jie būna aukos – nelaimingi, išsigandę, nustumti. Būna ir agresorių – kai jie nesimoko, bėga iš namų ir panašiai šokdina tėvus. Bet liūdniausia, jei vaikui tenka gelbėtojo vaidmuo, nes jis neišlieja pykčio (kaip agresorius), o užsikrauna atsakomybę tėvus guosti, taikyti, dangstyti. Kitaip tariant, pasikelia į tokį patį lygį kaip jie, o tai jam dar per sunku.
Todėl draudžiama!
1. Siųsti vaiką sekti tėvo, kamantinėti, ko ir kiek būdamas su vaiku jis išgėrė. Jei vaikas tampa mamos sąjungininku, o tėtį myli, sustiprėja vaiko kaltės jausmas – vadinasi,  mama vaiką skriaudžia, versdama tokį jausmą patirti. Vaikas nebežino, dangstyti tėtį ar remti „kovoje” mamą. Jei tiesa (kurią jis pasako mamai) atsisuka prieš jį ir virsta išdavyste (tėčio), vaikas gali labai susipainioti gyvenimo vertybėse.
2. Paversti vaiką prižiūrėtoju – jei tėtis eina pas kaimyną, liepti eiti iš paskos. Net jei mama mano, kad vien vaiko buvimas sustabdys vyrą nuo gėrimo, ji tiesiog mažuoju dangstosi. Vaikas negali būti tėčio neprisigėrimo garantas.
3. Liepti vaikui tėtį paguldyti, nuauti, atnešti mineralinio. Pirma, todėl, kad taip formuojamas požiūris, jog išgėrus labai gerai, visi tik aptarnauja… Reiktų paaiškinti, kad dabar tėtis apsinuodijo alkoholiu, gali vemti, bet tai praeis. Toks žinojimas ir sumažins išgąstį, ir ugdys teisingas vertybes. Antra, vaikas turi turėti savo teises, ir jei tėtis jam „fui” – jis neprivalo su juo bučiuotis ar išklausyti vapalionių. Ir šioje vietoje mama turi labai jį palaikyti, griežtai liepti tėvui nelįsti, nors daugelis, norėdamos sušvelninti padėtį, skatina mažuosius elgtis priešingai…
4. Atskomybė užkraunama ir neapgalvotai. Pvz., tėtis paliekamas prižiūrėti vaikų, o pasigeria, todėl mažesniųjų globa tenka vyresnėliui. Tad jei įmanoma, prašykite pagalbos kitų suaugusiųjų.

Ar galima išgerti mamai?
Galimos trys problemos.
● Vaikas bijo, kad išgėrusi tapsite tokia pati kaip tėtis, ir jis liks visiškai nesaugus, vienas. Aiškinkite apie alkoholio kiekį, mokėjimą sustoti, pagrįskite jį pavyzdžiais. Vaikus paprastai nuramina faktas, kad dar galite vairuoti.
●  Jei negeriate nė lašo, vaikas gali suprasti, kad alkoholis – tai mirtis, kelianti jo tėčiui dar didesnį pavojų. Negerti, žinoma, jūsų valia, bet ir turite įsisąmoninti, kad nekenčiate ne alkoholio, o savo žmogaus silpnybių.
●  Vaikui pasirodys, kad bereikalingai kaltinate tėtį, jei pati mėgstate maktelti su draugėmis vyno. Jei nors kartą nesugebėjote sustoti prie vaiko, labai jį išgąsdinote ir supainiojote. Geriau tą taurę vyno išlenkti ne prie jo akių, o kur nors kavinėje. O vyrą kaltinti moralinė teisė išties sumažėja.

Straipsnis spausdintas „Mažylio“ žurnale
SXC nuotr.

 

 

 

Didžiuma vaikų žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius maždaug 12-os mėnesių.  Daugelis tėvų teikia šiam įvykiui didžiulę reikšmę. Tačiau laikas, kada tai nutinka, išties neturi didelės reikšmės ateičiai. Anksti pradėję vaikščioti vaikai vėliau nebūna nei protingesni, nei labiau koordinuoti. Šios išvados priėjo tyrimas, finansuotas Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo.

Žinoma, tėvai rūpinasi vaikais, todėl dažnai lygina saviškį su bendraamžiais smėlio dėžėje ar žaidimų aikštelėje. Daugelis nerimauja, jog vėliau pradėjus sėdėti ar vaikščioti, gali atsilikti ir mažylio protinė branda. Tačiau statistinė 222 sveikų vaikų, tirtų Ciuriche ir Lozanoje, analizė leidžia manyti, jog dauguma tų baimių – visiškai nepagrįstos.

Ilgalaikio tyrimo metu pediatrai stebėjo 119 berniukų ir 103 mergaites. Per pirmuosius dvejus metus jie ištyrė vaikus septynis kartus, o vėliau, jiems mokantis mokykloje, susitikinėjo kas dvejus – trejus metus bei atliko protinių gebėjimų bei motorikos išsivystymo testus. Pasak statistikos, vaikai pirmąsyk atsisėda nuo keturių iki trylikos mėnesių (vidutiniškai – 6,5 mėn.), o vaikščioti pradeda tarp 8,5 ir 20 mėn. (vidutiniškai 12 mėn.). Kitaip tariant, amplitudė labai didelė.

Tyrėjai nerado jokio ryšio tarp amžiaus, kuomet vaikai įveikė šiuos raidos etapus, bei protinių gebėjimų ar motorikos išsivystymo, sulaukus 7-18 metų. Kitaip tariant,  vaikai, kurie ėmė vaikščioti vėliau, judesių koordinacija ir intelektu visiškai neatsiliko nuo tų, kurie pirmuosius žingsnius žengė anksti.

Tad tikslus laikas, kada vaikas pradeda vaikščioti, neturi jokių akivaizdžių pasekmių. Štai kodėl tyrėjai rekomenduoja tėvams atsipalaiduoti, jei 16 ar net 18 mėnesių kūdikis dar nevaikšto. Kita vertus, jei jis ir 20 mėnesių dar nepaeina be pagalbos, reikėtų pasikonsultuoti su medikais.

 

Nuotr „SXC“

 

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

  • A3 formato baltas lapas;
  • Mėlynos ir baltos spalvų guašas;
  • Teptukai;
  • Mėlynas spalvotas popierius;
  • Saldainių popierėliai;
  • Žirklės;
  • Klijai;
  • Žurnalai apie gyvūnus arba piešti/spausdinti gyvūnų ir paukščių paveiksliukai;
  • Smėlis.

DARBO EIGA:

  • Guašu nudažome popieriaus lapą – tai oras.

  • Sukarpome arba suplėšome mėlyną popierių ir, dažams nudžiūvus, klijuojame „vandenį“.

  • Žemę šį kartą kūrėme iš saldainių popieriukų karpinių ir/arba smėlio.

  • Belieka apgyvendinti gyvūnus ir paukščius ore, vandenyje arba žemėje: vyresni vaikai patys renkasi ir karpo juos iš žurnalų, mažesniems paruošiame iškarpas.

 

PASTABA: Tėvelių priežiūra/pagalba atliekant darbelį  – BŪTINA!

 

 

Mokiniai geriau suvokia aiškinimą, jei jų mokytojai pasitelkia rankų gestus – tai paprasčiausias mokymo įrankis, galintis pagerinti matematikos rezultatus tiek iškart, tiek vėliau, mokantis aukštesnėse klasėse.

 

Tyrimas, publikuotas „Child Development“ edukacinės psichologijos žurnale, pateikia keletą svarių įrodymų, jog gestų naudojimas daro unikalų poveikį mokymui.

„Gestai – labai naudingas įrankis, kuris ničnieko nekainuoja ir kurį labai lengva naudoti klasėje,“ – teigia Kimberly Fenn, Mičigano universiteto dėstytoja ir tyrimo bendraautorė.

Šiame tyrime dalyvavo 184 antrų-ketvirtų klasių mokiniai. Pusei jų buvo rodoma filmuota pamoka, kurioje mokytojas mokė matematikos pasitelkdamas tik kalbą. Kitai pusei tą pačią pamoką dėstęs mokytojas kalbėdamas dar ir naudojosi gestais.

Dėstoma tema – matematinė lygtis (pvz.: 4+5+7=x+7). Lygčių suvokimas vėliau yra būtinas mokantis algebros. Taigi pirmasis mokytojas paprasčiausiai aiškino užduotį žodžiais, o kitas – kalbėdamas dar ir rodė abiem rankomis, kiekviena jų vaizduodamas skirtingas lygties puses.

Iš karto po pamokos vaikams buvo duotos su tema susijusios užduotys. Vaikai, stebėję pamoką su gestais, jas atliko geriau. Kitas testas jų laukė po 24 valandų. Šie vaikai vėl pademonstravo didesnį suvokimo progresą, nei tie, kurie buvo tik išklausę temos žodžiu.

Panašūs tyrimai buvo atlikti ir anksčiau, tik tuomet buvo įrodyta gestų nauda mokant akis į akį, o šiuo atveju – įprastoje klasėje. Be to, šis tyrimas pirmasis įrodė, kad gestai gali padėti mokiniams perkelti žinias į kitą kontekstą, tarkime, suvokę sudėties lygtį jie geriau suvokia daugybos lygtį.

 

Tuo pačiu tyrėjai pastebi, jog JAV mokytojai linkę mažiau rodyti rankomis nei kitų šalių mokytojai, o amerikiečiai vaikai atsilieka matematikoje nuo kitų Vakarų šalių vaikų ir ypač sunkiai įsisąmonina lygtis pradinėse klasėse. „Tad galime jiems padėti greičiau perkąsti elementarų lygmenį, tuo pačiu palengvindami algebros mokymąsi ateityje“, – teigia mokslo atstovai.

 

Nuotrauka by nerosunero www.flickr.com

Daugeliui dar visai neseniai atrodė normalu, jei pasamdę kaimynę vaikelio prižiūrėti, sumokame jai į kišenę ir jokiais mokesčiais valstybei nesirūpiname. O ką – visi taip darė. Tik viena kita rimtesnė auklė turėjo verslo liudijimą. Tačiau reikalai pasikeitė. Už „nelegalią” auklę gresia baudos.

Visame pasaulyje įprasta su aukle sudaryti tėvų ir auklės santykius reglamentuojančią sutartį – taip tėvai tampa darbdaviu, o auklė – darbuotoju. Mūsų krašte tokios sutartys dar labai retos, daugeliui žmonių atrodo jas sudėtinga sudaryti, kiti laiko tai brangiai kainuojančiu reikalu.
Tačiau jau yra tokių auklių, kurios nori socialinių garantijų, ir yra pilietiškų tėvų, kurie nori, kad viskas būtų teisėta. Šiandien už darbo santykių neįforminimą gresia baudos. Jei auklė, su kuria jus sies darbo santykiai, bus pagauta dirbanti nelegaliai pirmąkart, jums (kaip nelegaliai dirbančio darbuotojo darbdaviui) grės nuo 3000 iki 10 000 litų bauda, o jei pakartotinai – bauda gali siekti  ir 20 000. Tiesa, savo vaiko auklės darbdaviu nebūtinai privalote būti jūs patys – juo gali būti ir kiti asmenys (pvz., jei jums dėl kažkokių priežasčių patogiau, kad darbdaviu būtų seneliai ar kiti žmonės). Tačiau jūs privalote būti nurodytas kaip paslaugos gavėjas. Beje, jūs net išėjęs vaiko priežiūros atostogų galite tapti darbdaviu, o pašalpa dėl to nenukentės.

Patarnavimo sutarties labirintai
Su aukle gali būti sudaroma patarnavimo sutartis. Tai darbo sutartis, kuria darbuotojas (šiuo atveju – auklė) įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas, o darbdavys (juo gali būti tik fizinis asmuo) – mokėti darbuotojui darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Apie sudarytą patarnavimo sutartį darbdavys privalo informuoti „Sodrą”. Šios sutarties pavyzdinę formą galite surasti interneto svetainėje www.lrs.lt. Taigi nors daugeliui nepatyrusių paprastų žmonių atrodo labai sudėtinga sudaryti „tikrą” darbo sutartį, iš tikro tai yra ganėtinai paprasta.
Kaip ir kitose sutartyse, šioje turi būti numatytos privalomos sutarties sąlygos, tokios kaip darbdavys, darbuotojas, darbo vieta, darbo funkcijos, darbo laikas, užmokestis. Dėl šių sąlygų nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta. Tačiau skirtingai nei dirbantiems pagal darbo sutartį, dirbantiems pagal patarnavimo sutartį gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, tai reiškia, kad auklė nebūtinai privalo dirbti kiekvieną dieną ir vienodą valandų skaičių, o tarkime, vieną dieną – tris valandas, kitą – septynias ir pan. Taip pat jos darbo laikas gali būti žymimas kitaip nei Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Neprivalomas ir darbo pažymėjimas. Abiem šalims pageidaujant, galima susitarti ir dėl papildomų sąlygų, pavyzdžiui, apgyvendinimo pas darbdavį, maitinimo sąlygų.

Verslo liudijimas –  ir metams, ir dienai
Mūsų teisės aktai taip pat leidžia samdyti asmenį, turintį verslo liudijimą. Jį galima įsigyti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Verslo liudijimo kaina priklauso nuo miesto, kuriame auklė ketina dirbti – kiekvienoje savivaldybėje ji būna skirtinga ir kasmet gali keistis (tarkime, Vilniuje ji gerokai didesnė nei Kaune). Kai kurių miestų savivaldybės taiko lengvatas pensininkams, studentams.
Jei auklė ketina dirbti tik, pavyzdžiui, kelias dienas, savaitę ar mėnesį, nebūtina įsigyti metinį verslo liudijimą. Norėdami sužinoti, kiek jis kainuos, metinę verslo liudijimo sumą reikėtų padalyti iš metų dienų skaičiaus (365) ir padauginti iš norimų dirbti dienų skaičiaus. Šiuo atveju tarp darbuotojo ir darbdavio sudaroma ne darbo, bet civilinė sutartis (atlygintinų paslaugų teikimas ar kt.). Ji reikalinga tam, kad galėtumėte surašyti tiek savo, tiek ir auklės teises ir pareigas. Antraip įrodyti, kad kažkuri šalis nesilaikė susitarimo, gali būti sunku. Sutartis gali būti surašyta ranka. Kad ji įsigaliotų, joje privalu įrašyti datą, abiejų šalių duomenis ir pasirašyti. Registruoti tokios sutarties niekur nereikia.
Jeigu jūs su aukle pasirašysite civilinę sutartį, ir auklė nebus įsigijusi verslo liudijimo arba nebus įregistravusi individualios veiklos, už tokį pažeidimą jai bus skiriama bauda iki 1000 litų.

Socialinės garantijos
Be jokios abejonės, auklei naudingiau sudaryti patarnavimo sutartį. Mat tik oficialiai pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai gali būti tikri, kad susirgę jie gaus nedarbingumo pašalpą („biuletenį” – kurį jiems apmokės iš dalies „Sodra”, iš dalies – jūs pats), turės teisę į apmokamas atostogas (kurias apmokate jūs), išėję vaiko priežiūros atostogų gaus motinystės (tėvystės) pašalpą, o sulaukę pensinio amžiaus bus sukaupę reikiamą stažą pensijai gauti.
Dirbantys su verslo liudijimu, deja, tokiomis socialinėmis garantijomis pasigirti negali. Nors jie ir gaus bazinę pensiją, ir turės galimybę nemokamai lankytis poliklinikoje ar gydytis ligoninėje, bet nei nedarbingumo, nei motinystės (tėvystės) pašalpos jie negaus.
Kas naudingiau tėvams? Na, mokesčių našta tikrai bus mažesnė antruoju atveju, atsakomybė taip pat.

Priėmimas į darbą, atleidimas iš jo
Jeigu žmogų priimate į darbą pasirašę patarnavimo sutartį, galėsite būti tikri, kad būtent šis asmuo ir bus jūsų vaiko auklė. Kas kita, jei pasamdysite žmogų, dirbantį su verslo liudijimu. Mat jūs samdysite ne patį žmogų, o pirksite jo paslaugą, kurią atlikti šis asmuo galės paprašyti ir dar kito asmens. Ir taip elgdamasis jis jokio pažeidimo nepadarys. Beje, jūs nebūtinai auklę turite priimti pusmečiui ar metams. Galite sutartį sudaryti ir mėnesiui. Tačiau turime jus įspėti – terminuotą sutartį su tuo pačiu asmeniu, ją pratęsdami, galite sudaryti tris kartus – vėliau ji taps nebeterminuota (ji tokia taps ir tuo atveju, jei termino dieną jos nenutrauksite, tad būkite atidūs, nenorėdami vėliau turėti problemos). Paskutinį terminą numatykite būtent tą, kai esate nutarę su aukle atsisveikinti (pvz., tada, kai numatomas vaiko išėjimas į darželį).
O ką daryti, jei auklė, tarkime, pastoja, ir jai reikia išsaugoti darbo vietą? Tokiu atveju sutartis išlieka terminuota, tačiau auklė turi socialines garantijas. Sutartį galėsite nutraukti auklei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų.
Atleisti iš darbo su verslo liudijimu dirbantį asmenį, jei nebus jo kaltės, taip pat nebus lengva. Todėl siūlytume neskubėti tokio asmens įdarbinti ilgam laikui – per porą mėnesių turėtų paaiškėti, ar tinkate ir patinkate vieni kitiems.
Priėmę auklę pagal patarnavimo sutartį (neterminuotą) galite joje numatyti kelis mėnesius trunkantį (bet negali trukti ilgiau nei tris mėnesius) išbandomąjį terminą. Jo metu galėsite atleisti auklę, net jei ir nebus jos kaltės, tik turėsite ją įspėti prieš tris dienas. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui auklė galės išeiti iš darbo savo noru (jus įspėjusi prieš keturiolika dienų), abiejų šalių susitarimu ir esant jos kaltei, kurią privalėsite įrodyti. 

Kuo naudinga auklių agentūra?
Dažniausiai šių paslaugų prireikia todėl, kad kartais nedrįstame plačiau pasidomėti auklės asmeniu, nes lyg ir nepatogu… Tuomet gali padėti trečio asmens – auklių agentūros įsikišimas. Auklių agentūra yra ne kas kita, o personalo parinkimo firma. Tokiu būdu dažnas darbdavys ieško sau tinkamų darbuotojų. Žinoma, galutinį sprendimą priimsite jūs patys.
Ieškotis auklės per agentūrą yra patikimiau. Atranką atliekantys žmonės tą yra darę ne kartą ir ne du.  Agentūra naudojasi specialiomis metodikomis, atliekami psichologiniai testai. Ne paskutinėj vietoj ir būsimos darbuotojos tvarkingumas, mandagumas, punktualumas ar kitos asmeninės savybės, kurios išryškėja ne iš testo, o pabendravus su pačiu žmogumi. Tad  tėvai dar sutaupo ir nemažai laiko. Pasirodo, iš auklėmis norinčių dirbti moterų atrenkama vos 20 proc., iš kurių konkrečiai šeimai tinkamų būna dar mažiau – vos kelios.  Į agentūrą besikreipiantieji užpildo išsamią anketą, joje nurodo vaiko amžių, poreikius, pageidaujamą auklės darbo laiką, norimus atlikti darbus, siūlomą auklei atlyginimą.
Asmens duomenų surinkimas. Šiais laikais, kai darbo knygelės, kuriose būtų įrašai apie jūsų buvusias ir esamas darbovietes, tapo atgyvena, pašniukštinėti apie būsimos auklytės karjeros vingius tikrai nepavyks – valdiškoms institucijoms ir paprastiems žmonėms informaciją apie asmenį teikti draudžia Asmens apsaugos įstatymas. O juk rūpi… Gal auklė darbus keičia dažniau nei jūs batus, o gal jos biografijoje yra atleidimas už vagystę arba ji serga kokia nors užkrečiama liga. Žinoma, visada galite paprašyti, kad šis žmogus pats jums pateiktų pažymą apie buvusias darbovietes (tokią pažymą asmuo, atvykęs su asmens dokumentu, gali gauti „Sodroje”), arba sveikatos pažymą, patvirtinančią, kad šis žmogus yra sveikas ir dirbti šį darbą gali. Taigi šiuos duomenis galite surinkti ir jūs patys. Tačiau retas išdrįs tai daryti – juk žmogus gali įsižeisti, pamanyti, kad juo nepasitikite. O štai agentūrai jokių negražu ar nepatogu nėra. Ji reikalauja senų darbo knygučių, iš kurių gauna nemažai informacijos. Svarbūs ir gyvenamosios vietos registracijos dokumentai, ar žmogus yra susituokęs, net tai, kaip dažnai keliauja.
Sutarties sudarymas. Dar vienas agentūros pranašumas – nereikės pernelyg smarkiai įsitraukti į sutarties su aukle sudarymo teisines vingrybes. Jums bus pasiūlyta tipinė sutartis, kurios punktus, jei pageidausite, galėsite pakeisti arba papildyti.

Kiek  tai kainuos? Tiesa, šios paslaugos jums nemažai kainuos. Kiek – sužinosite paskambinę į konkrečią auklių agentūrą. Paprastai imamas auklės parinkimo mokestis (600-1000 Lt). O jei mokėsite dar ir nedidelį kasmėnesinį mokestį agentūrai, galėsite būti ramūs, kad per atostogas ar auklei susirgus neliksite be vaiką prižiūrinčio asmens – agentūra parūpins kitą žmogų.
■ Jei turite nusižiūrėję auklę patys, tačiau nesate dėl jos tikri, taip pat galite kreiptis į auklių agentūrą, kuri testų pagalba nustatys jos patikimumą ir tinkamumą jūsų šeimai. Tokias paslaugas teikiančių agentūrų vadovai tikina, kad toks testavimo patikimumas siekia net 95 proc. O ir kainuotų gerokai pigiau, nei rinktumėtės auklę iš agentūros siūlomų. Pavyzdžiui, auklių agentūroje „Mama ir auklė” vieno asmens testavimas kainuos 150 Lt.

Nėra nieko savaime suprantamo
Susiradote žmogų, vieni kitiems patikote, susitarėte dėl užmokesčio ir pasirašėte sutartį. Tačiau dar ilgai gali nuolat išlįsti visokių dalykų, jei neaptarėte jų iš pat pradžių. Mat auklė – ne aiškiaregė. Gal ji mielai elgtųsi taip, kaip norėtumėte, bet jai šito tiesiog niekas nesakė! 
Derėtų iš anksto aptarti svarbiausius dalykus, kad po to išvengtumėte nemalonių nesusipratimų. Nieko, išskyrus saugumą, nėra savaime suprantamo.
Ir visai nesvarbu, ar jūs sudarysite su aukle patarnavimo sutartį, ar ji dirbs su verslo liudijimu – šiuos susitarimus galite surašyti sutartyje kaip papildomas sąlygas. Kai kurie mažiau oficialūs dalykai (pvz., kokiu oru vesti (nevesti) į lauką, sūpuoti (nesūpuoti) migdant) galbūt ir nepaklius į  oficialią sutartį, tačiau surašyti juos vis tiek reikėtų, kad vėliau nebūtų dėl ko ginčytis. Žinokite, kad bet koks dviem egzemplioriais surašytas ir abiejų šalių pasirašytas susitarimas jau yra dokumentas.

Konfidencialumas. Jūs turite teisę paprašyti, tiksliau – reikalauti, kad niekam nebūtų atskleista informacija nei apie mažylį, nei apie jus, nei apie jūsų namus.
● Darbo laikas. Tvirtai fiksuokite, kada auklė turėtų ateiti į darbą ir kada iš jo galės išeiti. Jei pageidausite, kad ji retkarčiais dirbtų viršvalandžius arba vyktų kartu su jumis atostogų, nepamirškite ir to aptarti. Kaip ir to, ar auklė retkarčiais galės paprašyti laisvo pusdienio, pavyzdžiui, prireikus nueiti pas gydytoją ar susitvarkyti kitus skubius reikalus.
Darbo užmokestis. Atlyginimas auklei turi būti mokamas sutartu laiku. Suma gali priklausyti nuo jūsų susitarimo – už valandas, savaitę ar mėnesį. Paprastai valandinė auklytė kainuoja brangiau, nei ta, kuri dirbą visą dieną. Nepamirškite aptarti ir viršvalandžių klausimo. Arba tų atvejų, kai auklė suserga, į ligos patalą atgula mažylis, o jūs patys norite likti jo prižiūrėti.
Maistas. Čia jau jūsų susitarimo reikalas, ar auklė gali drąsiai varstyti jūsų šaldytuvo duris, ar ne. Galite pasiūlyti jai neštis savo maistą, kurį pas jus tik pasišildys. O galite susitarti ir tai, kad auklė valgys tai, ką gamins mažyliui.  
Papildomi darbai. Pagrindinė auklės pareiga – rūpintis mažyliu ir sutvarkyti jo kambarį ar  buvimo zoną, tiksliau – palikti namus tokius, kokius ir surado. Dėl papildomų darbų (kambarių tvarkymo, drabužių skalbimo ar lyginimo, maisto visai šeimai gaminimo) turėtų būti deramasi atskirai.

Kad neliktų vietos interpretacijai
Režimas. Nurodykite, kokio režimo pageidaujate: kada mažylį guldyti, kada maitinti, kada vesti į lauką. Jei manote, kad auklė turi visa tai žinoti, smarkiai klystate – žiūrėdama į jus jūsų minčių ji tikrai neperskaitys. Pavyzdžiui, vieniems tėvams labai svarbu, kad mažylis kuo daugiau laiko praleistų kieme, net jei spaudžia šaltukas ar lynoja, o kiti tėvai įsitikinę, kad į lauką reikia eiti tik šviečiant saulei.
Maitinimas. Aptarkite, kieno pareiga gaminti maistą. Kiek ir ką jūsų vaikas valgys, ko jis valgyti negali, pavyzdžiui, dėl alergijos. Jei nenorite, kad užkandžiautų tarp pagrindinių maitinimų arba valgytų tik vaisius, apie tai taip pat nepamirškite pasakyti. Būtinai aptarkite, kaip auklei elgtis, jei vaikas nevalgo – ar žūtbūt mėginti jam įsiūlyti, ar nebūtinai. Jei namie yra vyresnių vaikų, turi būti susitarta, ar auklė turi gaminti jiems, ar turi pasirūpinti, kad jie pavalgytų ir pan.
Veikla. Išreikškite savo lūkesčius, kaip norėtumėte, kad prabėgtų jūsų atžalos diena. Jeigu norite, kad vaikas kaskart eitų tik į parką, o ne sėdėtų kiemo smėlio dėžėje, tą taip pat reiktų pasakyti. Ar vaikui galima kartais įjungti filmukus, ar televizoriaus iš viso negalima jungti. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, kokius darbelius jis su aukle darys, kaip dažnai skaitys knygeles, eis pažaisti su kitais vaikais.
Tvarka. Nuspręskite, ar auklės pareiga tik sutvarkyti mažylio išmėtytus daiktus, ar dar ir išskalbti jo suteptus drabužėlius. Ar ji turi išplauti tik vaiko dubenėlį, ar dar ir puodą, kuriame virė maistas, nuvalyti vyryklę. Gali būti ir taip, kad auklės nuomone, ji pasitarnaus, jei radusi laisvo laiko patvarkys namus, o jums priešingai – visai nesinori, kad svetimas žmogus kištųsi į jūsų buitį.
Laikas, kai vaikas miega. Pasikalbėkite, ką tuo metu norėtų veikti auklė ir ar tai jums priimtina. Ar ji gali tyliai žiūrėti televizorių, kalbėti telefonu, ar jūs ne prieš, jei ji išsitrinktų vonioje galvą, o gal tuo metu galėtų atbėgti užkąsti jos pradinukas sūnus? Jei jums atrodo nesaugu, jei auklė prisnūs kartu šalia mažylio – taip ir pasakykite. Galite išreikšti ir nenorą, kad ji atsigultų ant jūsų lovos.
Ligos. Nepamirškite aptarti ir to, kaip bus elgiamasi vaikui susirgus – kas liks su juo, girdys jam vaistus, darys inhaliacijas, dės kompresus.
Meilė. Nesijuokite, bet nemažai žmonių aptaria ir šį subtilų niuansą. Pavyzdžiui, mama nepageidauja, kad auklė myluotų ir bučiuotų vaiką, nori, kad juos sietų tik šilta draugystė. Tuomet sutariama, kokio atstumo auklei laikytis. Pavyzdžiui, jei jūs kūdikį migdydama sūpuojate, auklė galėtų tiesiog pasėdėti prie mažylio lovytės. Arba ji turi nuplauti vaikui uodegą, bet jo nemaudyti, nes tai – jūsų ritualas.

Straipsnis spausdintas „Mažylio“ žurnale
Photo by pohly, www.flickr.com