Rugpjūčio paskutinės savaitės – tai laikas, kai suskumbama ruoštis mokyklai. Nors parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos, o pasirinkimo procesą ypač supaprastina iš mokyklos parsineštas būtiniausių reikmenų sąrašas, vis dėlto tėvams kyla klausimų: kiek į pasiruošimo procesą turėtų įsitraukti jie ir kiek laisvės suteikti pačiam vaikui?
Kaip rasti kompromisą tarp jo norų ir tėvų poreikio? Pagaliau, kaip viską padaryti greičiau?
Pasak edukologės, dr. Austėjos Landsbergienės, pasiruošimo mokyklai procesas svarbus tiek būsimam moksleiviui, tiek jo tėvams. Pirmiausia reikėtų pasirinkti visiems tinkamą laiką ir neiti apsipirkti paskutinę minutę. „Paskyrus vos valandą apipirkimui, tėvai skubins vaiką, juos erzins jo lėtumas, kol galų gale vaikas iš viso nieko nebenorės ir apsipirkimas pasibaigs pykčiais. Geriausia – eiti į parduotuves jau iš anksto kartu su vaiku suplanavus, ką pirksite“, – sako specialistė. Ne mažiau svarbus ir vaiko norų bei tėvų galimybių suderinimas. Dr. A. Landsbergienė pataria išnaudoti pasiruošimo mokyklai procesą tam tikrų vaiko įgūdžių ugdymui: „Apsipirkimas mokyklai – puiki proga ugdyti vaiko finansinį raštingumą. Prieš eidami į parduotuves tėvai turėtų įvardinti vaikui sumą, kurią skirs mokyklinėms prekėms įsigyti, o apsipirkimo metu vaikas jau pats spręs, ar rinktis brangesnę kuprinę su mylimo herojaus paveikslėliu, ar geresnės kokybės pieštukus. Vaikas turi suprasti, kad kiekvienas daiktas kainuoja ir prieš perkant reikia įvertinti, ar jis tikrai reikalingas, ir ar yra būtent tas, kurio nori. Mano patirtis rodo, jog vaikai puikiai supranta tokius dalykus ir gali pagrįsti, kodėl reikia pirkti konkretų daiktą, ypač, jeigu ruošiasi jau ne į pirmą klasę.“ Pasak dr. A. Landsbergienės, toks pasiruošimo būdas didins ir vaiko savarankiškumą bei atsakomybę.
Net ir tada, kai apsipirkimo mokyklai procesas malonus, ilgas slampinėjimas po parduotuves vargina tiek tėvus, tiek vaikus. „Puikiai suprantame, jog tokiu intensyviu metu ypač brangus laikas, todėl ieškome sprendimų, kaip padėti besiruošiantiesiems mokyklai: mokyklinėmis prekėmis prekiaujančias mūsų centro parduotuves sutelkėme vienoje erdvėje, tad net ir jas visas apsukus sutaupoma nemažai laiko. Ypač, jei ateinama su iš anksto pasiruoštu prekių sąrašu, – teigia Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) vadovė Ona Nevinskienė. – Vis dėlto, renkantis mokyklines prekes yra tam tikrų subtilybių, kurių vaikai negali įvertinti be tėvų pagalbos – kokybės, patvarumo, ir kt., todėl tėvai turėtų būti šalia ir patarti. Tačiau ir tėvai ne viską gali žinoti, nes ir įprastos prekės kasmet tobulėja dėl naujausių technologijų, todėl turėtų klausti patarimo parduotuvės konsultanto.“
VCUP parduotuvių konsultantų patarimai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis būtiniausias mokyklines prekes:
Kuprinė. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į kuprinės dydį – dauguma kuprinių būna standartinės, tad būtina pasimatuoti ir įsitikinti, ar ji nekabo žemiau vaiko liemens. Tokiu atveju pravers kuprinė reguliuojamomis petnešomis. Jos turėtų būti ne siauresnės nei 3,5 cm, idealu, jeigu paminkštintos. Kuprinės nugarėlė turėtų būti pakietinta, kad pasiskirstytų kuprinės svoris, padaryta iš orui laidžios medžiagos, kad neprakaituotų nugara ir nusiėmęs kuprinę vaikas neperšaltų. Atkreipkite dėmesį į siūlių tvirtumą, medžiagos kokybę. Papildomas elementas – atšvaitas – apsaugos vaiką kelyje.
Kanceliarinės priemonės. Be išimties svarbiausi pirkiniai yra priemonių pilna pieštukinė, plunksnakotis, sąsiuviniai, dailės reikmenys. Renkantis šias priemones, svarbiausia atkreipti dėmesį į kokybę. Pavyzdžiui, plunksnakotis turėtų lengvai rašyti, būti patvaresnis, kad stipriau spustelėjus nesulinktų plunksna – patariama iš karto nusipirkti du (vienas atsarginis); sąsiuviniai turėtų būti iš kokybiško popieriaus, kad nepersigertų rašalas, pradinuko pieštukas turėtų būti HB minkštumo, o vyresniam tiks ir 2B, taip pat nepamirškite ir drožtuko bei trintuko. Pasak parduotuvių konsultantų, renkantis kanceliarines prekes nereikėtų stengtis sutaupyti, nes po kurio laiko teks pirkti po antrą priemonę.
Sportinė apranga. Sportui vaikai ir jaunimas šiais laikais dažnai atsisako tradicinių treningų ir renkasi krepšiniui skirtą aprangą, tampres su sportiniais marškinėliais. Svarbiausia, kad apranga būtų pagaminta iš orui laidžios medžiagos, su drėgmės kontrole. Skirkite dėmesio avalynei: ji taip pat turėtų būti pagaminta iš orui laidžios medžiagos, o padas – iš tokios, kuri užtikrintų gerą sukibimą su bet kokia danga (avalynė turi tikti tiek sportui lauke, tiek salėje). Rekomenduojama rinktis bėgimo batelius, nes kūno kultūros pamokos metu vaikai nemažai bėgioja – taip apsaugosite vaiko pėdas ir sąnarius. Dar vienas reikalingas daiktas – sportinis krepšys. Puikiausiai tiks standartinis, su šonuose sutraukiamais raišteliais.
Tekstas buvo išspausdintas portale Tavo vaikas: http://www.moteris.lt/tavovaikas/edukologe-austeja-landsbergiene-tarkites-su-vaiku-jis-puikiai-zino-ko-prireiks-einant-i-mokykla.d?id=68820798
Šis darbelis – tai vasaros džiaugsmas: spalvotas, linksmas ir besiplaikstantis vėjyje! Nors vasaros pabaiga jau netoli, šios skraidančios žuvelės linksmai pasitiks rudens debesėlius!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Kartoniniai ritinėliai;
* Lipalas;
* Pagaliukai;
* Siūlai;
* Spalvotas popierius;
* Žirklės.
DARBO EIGA:
Iš spalvoto popieriaus iškerpame apskritimus, kuriuos klijuojame ant kartoninio ritinėlio.
Klijuojame žuvytei akis bei uodegą (spalvoto popieriaus juosteles).
Vidinėje ritinėlio pusėje tvirtiname siūlą. Pririšame jį prie pagaliuko.
Prie pagaliuko tvirtiname daugiau žuvyčių. Jų skaičius gali priklausyti nuo to, kokio dydžio yra pagaliukas.
Štai žuvelės ir pasiruošusios gaudyti debesis!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
Vasara – tyrinėjimų metas, tad nusprendėme išsiaiškinti, kaip skirtingų konsistencijų medžiagos reaguoja viena su kita. Mums reikės kelių priemonių bei žiupsnelio kantrybės!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* 3 stiklainiai;
* 6 stiklinės vandens;
* 12 lašų aliejaus;
* 5 didžiulių lašų spalvotų dažų;
* 4 lašų indų ploviklio.
DARBO EIGA:
Į tris skirtingus stiklainius supilame po 2 stiklines vandens
Į pirmą stiklainį įlašiname 4 lašus aliejaus
Į antrąjį stiklainį įlašiname 5 lašus spalvotų dažų, sekundę luktelime bei įlašiname 4 lašus aliejaus
Į trečiajį stiklainį įlašiname 4 lašus indų ploviklio, sekundę luktelime bei įlašiname 4 lašus aliejaus
Visus ingridientus sumaišę stebime, kaip kiekviena medžiaga tarpusavyje sąveikauja!!!!
Įdomių tyrinėjimų bei smagių atradimų!!!
PASTABA: Tėvelių priežiūra/pagalba – BŪTINA
Kuomet taip karšta – norisi atsigaivinti. O kas geriau tiks žaidimams nei gaivusis arbūzas?
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* medinės apvalios nuskilusios trinkelės;
* dažai (spalvos: žalia, raudona, juoda). Jei žaisti ketinate lauke – rekomenduojame rinktis vandeniui atsparius dažus;
* teptukai;
* švitrinis popierius.
DARBO EIGA:
Medines trinkeles nušlifuojame, kad neliktų aštrių kampų ar smulkių atskilusių medžio dalių. Didžiąją dalį medinės trinkelės nudažome raudonai, apačią – žaliai. Palaukiame kol išdžius. Smulkiu teptuku padarome daug juodų taškelių – tai bus arbūzo sėklos.
Palaukiame kol išdžius ir galime žaisti!
PASTABA: Tėvelių priežiūra/pagalba – BŪTINA!
Avelė – pasakos skaitytoja ir miego sergėtoja.
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Baltos spalvos kartonas;
* Ausų krapštukai;
* Mediniai drabužių segtukai ( 2vnt.);
* Raudonas ir juodas rašikliai;
* Klijai „Lipalas“;
* Žirklės;
* Teptukas;
* Juostelė kaspinėliui surišti.
DARBO EIGA:
Iš kartono išsikerpame ovalo formą.
Ausų krapštukus perkerpame ir klijuojame ant ovalo formos kartono.
Ausų krapštukus klijuojame puslankiu. Iš krapštukų suformuojame keturis ar penkis puslankius.
Ovalo formą padengus ausų krapštukais, išsikerpame iš kartono dar vieną ovalą (tik mažesnį). Ant šio ovalo nupiešiame avies veidelį ir iš krapštukų suformuojame kirpčiukus.
Ant nugarinės avelės pusės priklijuojame drabužių segtukus, kurie taps avelės kojomis. Iš juostelės suformuojame kaspiną.
Saldžių sapnų!
PASTABA: suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina.
Ar parduotuvė – gera vieta mažiems vaikams? Daugelis tėvelių vengia vestis vaikus į prekybos centrus, nenorėdami mažųjų dramų ir nepatogių situacijų.
Kelionė į parduotuvę su vaiku: smagi pamoka ar košmaras tėvams?
Ką daryti, kad kelionė į parduotuvę netaptų nervų karu, pasakoja edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorės.
„Mirgėjimas prekybos centre vaikui sukelia daug emocijų, žadina smalsumą, reikia daug kantrybės, mokant vaikus, kaip reikėtų elgtis parduotuvėje. Parduotuvė vaikui yra ir vieta, kurioje jam sakoma labai daug „ne”. Ypač tai nelengva mažyliui, kuris pradeda išaugti iš to amžiaus periodo, kai buvo vien tik globojamas, glaudžiamas, o dabar jo reikalaujama laikytis ribų, moko taisyklių. Vaiko pasipriešinimas neretai yra triukšmingas, tad tėvams gali būti nejauku prieš aplinkinius”, – sakė psichologė ir dviejų dukrų mama Aistė Jasaitytė-Čeburiak.
Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų „Vaikystės sodas” ir Karalienės Mortos mokyklos steigėjai, socialinių mokslų daktarei ir keturių vaikų mamai Austėjai Landsbergienei parduotuvė yra viena iš besitęsiančios vaiko edukacijos vietų. Anot jos, neseniai Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mes šioje srityje galėtumėme būti labiau raštingi ir kad tėvai per mažai kalba su savo vaikais apie savo finansinę būklę, apie tai, kaip reikia elgtis su pinigais. „Pavyzdžiui, tėvai dažnai sako: „Neturiu pinigų”, o vaikas mato, kaip jie perka parduotuvėje, ir nebesupranta, kaip yra iš tiesų. Nereikia vaikų infantilizuoti. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais galima drąsiai kalbėti apie pinigus”, – teigė edukologijos mokslų daktarė.
DR. A. LANDSBERGIENĖ PATARIA:
1.Įvertinkite, kiek turite laiko. Apsipirkdami su vaiku užtruksite gerokai ilgiau, todėl jeigu neturite laiko, apsipirkti geriau važiuokite vieni. Bendras išvykas planuokite taip, kad nesierzintumėte, jeigu su vaiku reikės stabtelėti prie lentynų ir aptarti, kodėl nepirksite vieno ar kito dalyko. Patogiausia, jeigu apsipirkti gali vykti kartu abu tėvai, tada vienas gali rinktis prekes, o kitas ilgiau užtrukti ties vaiko susidomėjimo objektais, pvz., žuvų akvariumu.
2.Išnaudokite parduotuvę kaip įdomią edukacinę aplinką. Kalbėkite su vaiku ir aiškinkite, kaip renkatės prekes – kodėl imate vieną ar kitą duoną? Ką pirksite kitame parduotuvės skyriuje? Kada vaisius – jau prinokęs, ir kas atsitiks, jeigu valgysi daug ledų? Priėję prie vaisių ir daržovių galite su vaiku pakalbėti apie tai, kad kai kurie jų turi kaulą, o kiti pasižymi kitokiomis savybėmis. Su vaiku galima kalbėti nuolat, ir kiekvienas tėvelių žodis gali būti edukacinis.
3.Kurkite pirkinių sąrašus. Vienas iš naudingiausių dalykų yra išmokyti vaiką sudaryti reikalingų pirkinių sąrašą – tai sąmoningo pirkimo esminis elementas. Kurdami pirkinių sąrašą, pamokykite vaiką skaičiuoti. Žymėdami, ko mums parduotuvėje reikia, rašome vienetą, dvejetą ar trejetą. Tai matydamas vaikas pamažu gali imti bandyti ir pats užrašyti skaičius. Vėliau galima jam pasiūlyti sužymėti skaičius, o mama ir tėtis gali surašyti pirkinius.
4.Nesiveskite į parduotuvę alkano ar pavargusio vaiko. Įprastai vaikas parduotuvėje netinkamai elgiasi tada, kai yra pavargęs, alkanas, emociškai išsibalansavęs, jam neaiškios taisyklės. Pavargusiam vaikučiui yra tikrai sudėtinga daug ką išaiškinti, o jam pačiam – suprasti.
5.Nepraleiskite progos pamokyti vaiką skaityti. Tai jums gali padėti ir būsimų pirkinių surašymas, ir etikečių skaitymas parduotuvėje, pvz., galite sustoti prie etikečių ir paskaityti pirmąsias jų raides, skaityti produktų pavadinimų raides ir pan.
6.Suteikite vaikui atsakomybę bei užduočių parduotuvėje. Labai dažnai tėvai nervinasi, erzinasi, dėl to, kad vaikas be jokios tvarkos visur eina, visko nori, prašo. Jeigu jam paskirsite užduotį, pvz., surasti kurį nors produktą, jis sąmoningai ir dažniausiai noriai pradeda dalyvauti pirkimo procese. Taip pat įtraukite vaiką į procesus, kuriuos jis gali atlikti, ir taip auginti pasitikėjimą savimi, pvz., įmesti į pirkinių vežimėlį išsirinktą prekę, paduoti kasininkei banko kortelę ar atsiimti grąžą.
7. Leiskite vaikui rinktis jo mėgstamus produktus. Jeigu vaikas išrenka tai, kas jums nepatinka, galite apie tai pasikalbėti. Tai yra gera proga vaikui išmokti argumentuoti savo pasirinkimą ir kartu aptarti, kokiais kriterijais vadovaujantis prekės perkamos.
8.Skatinkite vaiką abstrakčiai mąstyti. Galite pasiūlyti ką nors už eurą nusipirkti trejų metų ir vyresniam vaikui. Žinoma, pinigai yra labai didelė abstrakcija, o abstraktūs dalykai tokio amžiaus vaikams dar yra sunkiai suprantami. Abstraktusis mąstymas pasireiškia aštuntaisiais, devintaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto per žaidimą, per patyrimines veiklas viso to galima pradėti mokyti daug ankščiau. Tai darydami padėsime vaikui ugdyti konceptualųjį mąstymą. Tai jam labai pravers ateityje.
Psichologė A.JASAITYTĖ-ČEBURIAK: kaip reaguoti į vaiko pyktį parduotuvėje? Ramiai ir supratingai reaguokite į vaiko pyktį. Jei prekybos centre vaikas nukrenta ant žemės ir triukšmingai reiškia savo nepasitenkinimą, galite jį apkabinti, kol jam praeis pirmoji didžioji pykčio banga. Legalizuokite jo emociją, sakydami: „Suprantu, kad tu pyksti, tačiau mes to šiandien nedarysime”. Tada pabandykite nukreipti vaiko dėmesį į kitus dalykus, sudominkite jį. Galima vaiko paprašyti labiau įsitraukti į apsipirkimo procesą, pabrėžiant jo pagalbos vertę – paprašyti užimti eilę, palaikyti kurį nors daiktą. Kad išvengtumėte pykčio protrūkių, parduotuvėje laikykitės nustatytų taisyklių. Jeigu vaikui pasakėte, kad šiandien nepirksite ledų, tai ir nepirkite. Dažniausia klaida – kuo vaikas labiau šaukia, tuo tėvai labiau pasiduoda. Galiausiai pastarieji sako: „Na gerai, bet tik šiandien”. Taip vaikui nusiunčiamas labai aiškus signalas, kad taisyklė yra rėkti pakankamai ilgai ir laukti, kol gausi, ką nori. Jeigu jaučiate, kad vaiko rėkimas kelia susierzinimą, apsipirkimą atidėkite vėlesniam laikui.
Tekstas buvo i6spausdintas portale Tavo vaikas: http://www.tavovaikas.lt/vaikas/lavinimas-ir-ugdymas/austejos-landsbergienes-patarimai-kad-apsipirkimas-su-vaikais-netaptu-kosmaru.d?id=68622864
„Vaikystės sodas” šiemet pelnė Lygiausios darbovietės titulą jau penktą kartą asociacijos „Moterų informacijos centras” organizuojamame konkurse. Jis vykdytas įgyvendinant projektą „Moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime Lietuvoje”.
Sveikiname visą savo kolektyvą ir labai džiaugiamės tokiu titulu. Stengsimės ir toliau būti pavyzdžiu!
Lygiausia darbovietė – tai konkursas, kuriame Lietuvos įmonių darbuotojai kviečiami nominuoti savo darbovietę, kaip įstaigą, kurioje vienodos sąlygos dirbti, atsiskleisti, ilsėtis, derinti šeimos ir darbo veiklą tiek vyrams, tiek moterims. Dar daugiau – čia net ir psichologinė atmosfera tokia, kurioje nesijuokiama iš seksistinių pokštų, o bendraujant vengiama lyčių stereotipų.
Daugeliui atrodo, kad šie dalykai savaime aiškūs, tačiau lyčių lygybės srityje dirbančios organizacijos nuolat susiduria su situacija, kai nelygybės apraiškos yra tiesiog nesuvokiamos. Todėl kviesdamas įmonių atstovus nominuoti savo darbovietes lygiausios titului, Moterų informacijos centras kvietė užpildyti išsamų klausimyną, leidžiantį pažvelgti į darbinę aplinką įvairiais rakursais. Nežiūrint į tai, kad klausimyne vis dar nemažai rimtų klausimų ir vasaros atostogos įsibėgėjo – šiais metais asociacija sulaukė užpildytų 126 anketų. Tai panašus skaičius kaip ir pernai.
„Išrinkti nugalėtoją tikrai nebuvo lengva. Juo labiau, kad konkurso organizatoriai nesiima objektyviai tirti ar tikrai nominuojamoje įmonėje laikomasi lyčių lygybės. Ne toks šio konkurso tikslas. Svarbiausia, kad patys darbuotojai vertina savo darbo vietą kaip šiuolaikišką ir palankią karjeros galimybėms”, – sakė Moterų informacijos centro atstovai.
Jei vasarą pritrūktų saulės šviesos ir šypsenų, galite patys pasigaminti savo geros nuotaikos šaltinį!
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
* Spalvotas popierius;
* Žirklės;
* Kartonas;
* Klijai;
* Akvarelė;
* Teptukas;
* Juodas flomasteris;
* Dubenėlis, reikalingas nupiešti apskritimą.
DARBO EIGA:
Iš kartono išsikerpame apskritimą.
Nuspalviname apskritimą geltonai.
Iškerpame delniukių antspaudus.
Prie apskritimo klijuojame delniukus, saulę papuošiame šypsenomis!
PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!
„Vaikystės sodas” šiemet pelnė Lygiausios darbovietės titulą jau penktą kartą asociacijos „Moterų informacijos centras” organizuojamame konkurse. Jis vykdytas įgyvendinant projektą „Moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime Lietuvoje”.
Sveikiname visą savo kolektyvą ir labai džiaugiamės tokiu titulu. Stengsimės ir toliau būti pavyzdžiu!
Lygiausia darbovietė – tai konkursas, kuriame Lietuvos įmonių darbuotojai kviečiami nominuoti savo darbovietę, kaip įstaigą, kurioje vienodos sąlygos dirbti, atsiskleisti, ilsėtis, derinti šeimos ir darbo veiklą tiek vyrams, tiek moterims. Dar daugiau – čia net ir psichologinė atmosfera tokia, kurioje nesijuokiama iš seksistinių pokštų, o bendraujant vengiama lyčių stereotipų.
Daugeliui atrodo, kad šie dalykai savaime aiškūs, tačiau lyčių lygybės srityje dirbančios organizacijos nuolat susiduria su situacija, kai nelygybės apraiškos yra tiesiog nesuvokiamos. Todėl kviesdamas įmonių atstovus nominuoti savo darbovietes lygiausios titului, Moterų informacijos centras kvietė užpildyti išsamų klausimyną, leidžiantį pažvelgti į darbinę aplinką įvairiais rakursais. Nežiūrint į tai, kad klausimyne vis dar nemažai rimtų klausimų ir vasaros atostogos įsibėgėjo – šiais metais asociacija sulaukė užpildytų 126 anketų. Tai panašus skaičius kaip ir pernai.
„Išrinkti nugalėtoją tikrai nebuvo lengva. Juo labiau, kad konkurso organizatoriai nesiima objektyviai tirti ar tikrai nominuojamoje įmonėje laikomasi lyčių lygybės. Ne toks šio konkurso tikslas. Svarbiausia, kad patys darbuotojai vertina savo darbo vietą kaip šiuolaikišką ir palankią karjeros galimybėms”, – sakė Moterų informacijos centro atstovai.
Atrodo, dar ką tik vaikas gulėjo lopšyje, o šiandien jau reikia padėti jam ruoštis į mokyklą. Laikas bėga nenumaldomai! Ruošiant vaiką į pirmąją klasę, reikia ne tik įsigyti visus būtinus mokyklai reikmenis, bet ir pagalvoti apie kišenpinigius – kiek jų skirti, tiksliau, skirti tam tikrą sumą savaitei ar kiekvienai dienai, kaip vaiką išmokyti atsakingai elgtis su kišenpinigiais ir kt. Išsiaiškinti, ką kiekvieni tėvai privalo žinoti apie kišenpinigius, padės edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Kokia kišenpinigių suma turėtų būti skiriama į mokyklą einančiam vaikui?
Suma, skiriama vaikui kišenpinigiams, yra itin individualus dalykas: viena šeima gali skirti 1 eurą, kita – 5 eurus, o trečia – gal net 10 eurų. Kišenpinigiai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių ir nuo to, kam jie yra skirti.
Ar kišenpinigiai moko vaikus, kaip elgtis su pinigais?
Kišenpinigiai atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirma, jie moko vaiką apskritai elgtis su pinigais. Jis tampa atsakingas už tai, kad pinigai neiškristų iš kišenės, nebūtų palikti ant suolo ar nebūtų pamesti darant kūlverstį. Pinigais reikia rūpintis. Jeigu pametus kepurę galima grįžti į mokyklą ir ją atgauti, pamestų pinigų galima ir nebeatgauti, tarkime, jei juos rado kažkas kitas.
Antra, kišenpinigiai ugdo savarankiškumo jausmą, o tai nepaprastai svarbu. Be to, tėvai klysta manydami, kad vaiko nuomonę apie pinigus, jo atsakomybę ir finansinį raštingumą formuoja tam tikri finansinio raštingumo kursai ar ekonomikos pamokos. Iš tiesų labiausiai už vaiko finansinį raštingumą yra atsakingi tėvai. Būtent jie formuoja vaiko požiūrį į skolas, į pinigų leidimą. Norėdami, kad vaikas pinigus leistų atsakingai, pirma, jie taip elgtis turi patys, o antra, vaikui tėvai turi skirti tam tikrą sumą, kuri leistų jam išmokti tos atsakomybės.
Kodėl svarbu mokyti vaiką, kaip elgtis su pinigais, nuo mažens?
Kai esi mažas, padarytos finansinės klaidos yra ne tokios skaudžios, pavyzdžiui, išleidus 5 eurus ne tam, kam reikėjo. Suaugus padarytų klaidų pasekmės jau visai kitokios, pavyzdžiui, kai paimama paskola ne pagal savo galimybes. Viena, kai vaikas pasiskolina iš draugų ir, nebegalėdamas pinigų grąžinti, ateina verkdamas pas tėvus, kita, kai suaugęs žmogus prasiskolina iš finansines paslaugas teikiančios bendrovės. Tiek vaikui, tiek suaugusiajam tai skaudžios pamokos, tačiau, kai įklimpstama į skolas neracionaliai skolinantis iš finansų bendrovių, dar ir patiriama pasekmių visam gyvenimui. Todėl geriau skaudžias pamokas išmokti dar pradinėje mokykloje, o ne pradedant savarankišką suaugusiojo gyvenimą.
Atminkite, kad duodami vaikui kišenpinigių, jį mokote suvokti pinigų vertę, t. y. sužinoti, kiek kas kainuoja. Teko pastebėti, kad mažiems vaikams suvokti pinigų vertę dar sunku. Todėl ir reikia pratinti vaiką, kad jis pirktų, gautų grąžą ir pradėtų skaičiuoti. Mokytis iš patirties yra itin svarbu. Kišenpinigiai moko ir racionalaus elgesio su pinigais: jei tau skirtus pinigus išleidai, daugiau jų nebeturi. Svarbu, kad tėvai neduotų kišenpinigių, jei vaikas juos išleido vienu kartu ir nepagalvodamas. Jei susitarėte su vaiku, kad savaitei bus skiriami 2 eurai, tai ir reikia skirti 2 eurus. O jei vaikas išleidžia pinigus ir apsipylęs ašaromis sako, kad dar noriu su draugais ledų nusipirkti, tėvai turi pasakyti, kad duoti daugiau pinigų, deja, negalime. Tai bus skaudi pamoka, tačiau gyvenime tokia patirtis labai pravers.
Kitas svarbus dalykas – būtina pabrėžti, kad pinigai ne šiaip sau išimami iš bankomato, o uždirbami sunkiu darbu. Tai, kad jie yra uždirbami, vaikui iš tiesų gana sunku suprasti. Todėl reikia sakyti, kad pinigai reiškia darbą. Vaikas turi tai pajusti, tai bus didelė dovana ateičiai. Kitas dalykas – taupymas. Galiausiai, kišenpinigiai padeda vaikui suprasti, kas yra skolinimasis, tiksliau, kaip viskas vyksta: klasės draugas paskolino, vaikas grąžino ir pan. Itin svarbu, kad tėvai pabrėžtų, jog jei vaikas nusipirks norimų ledų, tai kitą savaitę pinigų gaus mažiau, todėl jis turėtų apsispręsti, ar nori ledų, ar gauti didesnę sumą kišenpinigių kitai savaitei. Taip bus suteikta teisė rinktis ir kartu ugdomas sąmoningumas.
Kada vaikui galima pradėti duoti kišenpinigių?
Rekomenduotina jų duoti, kai vaikas supranta, kad, norint ką nors nusipirkti parduotuvėje, reikia pinigų. Mažesnieji mano, kad pinigai tiesiog šiaip sau gaunami. Taip pat vaikas turi suprasti, kad, jei pinigus išleidai, jų nebeturėsi iki kito karto, kol vėl bus duodama tam tikra suma kišenpinigių. Pavyzdžiui, jei vaikas kišenpinigių gavo pirmadienį ir visus juos išleido, jis turi suprasti, kad teks laukti iki kito pirmadienio. Visiškai gali pasitaikyti ir pykčio, ir ašarų, tačiau jei tėvai užsiima finansine edukacija, tam turi pasiruošti.
Kokia kišenpinigių suma turėtų būti skiriama?
Kišenpinigių suma priklauso nuo šeimos finansinių pajėgumų, taip pat nuo to, ką vaikas nori pirkti. Jei vaikas pats turi nusipirkti nuolatinį autobuso bilietą, mokėti už pietus ir kita, suma turėtų būti skiriama vienokia, o jei už tai sumoka tėvai, ji bus kitokia. Reikia atskirai vertinti kiekvieną situaciją, tačiau kartu nereikia pamiršti aplinkos. Vaikui svarbu, kiek pinigų gauna artimiausi draugai. Vaikas arba turi gauti panašiai, arba su juo reikia pasikalbėti, kodėl negalite skirti tokios pačios sumos kišenpinigių. Tarkime, jei Jūs skiriate 5 eurus per savaitę, o kita šeima – 10 eurų, vaikui bus skaudu ir jis nesupras, kodėl gauna 5 eurais mažiau. Reikėtų susėsti ir apie tai pasikalbėti.
Kišenpinigiai moko Jūsų vaiką išmokti elgtis su pinigais atsakingai ir padeda jį apsaugoti jį nuo neracionalių finansinių sprendimų ateityje. Be to, gaudamas kišenpinigių, vaikas išmoks būti savarankiškas. Vis dėlto kad būtų „įskiepyti“ finansiniai pagrindai, neužtenka vien tik duoti kišenpinigių – reikia su vaiku apie pinigus kalbėtis, diskutuoti, vaikui pinigų klausimais patarti.
Tekstas buvo publikuotas portale pinigubite.lt: http://www.pinigubite.lt/naujienos-ir-renginiai/naujienos/5141-austeja-landsbergiene-ka-tevams-reikia-zinoti-apie-kisenpinigius