primaryheadmasteris, Author at „Vaikystės sodas“

Visi įrašai

DARBELIS-EKSPERIMENTAS. Stebuklingas vandens maišelis

2015 09 25

Šis smagus eksperimentas leis Jums kartu su vaikais geriau susipažinti su įdomiaisiais gamtos dėsniais!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Vanduo;

* Permatomas maišelis;

* Spalvoti pieštukai.

DARBO EIGA:

Į tuščią maišelį pripilame vandens.

Pirštais suimame maišelį ir į jį duriame smailai nudrožtus pieštukus.

Smagaus eksperimento ir įdėmiai stebėkite ar neišbėgs vanduo!

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Ar parduotuvė – gera vieta mažiems vaikams? Daugelis tėvelių vengia vestis vaikus į prekybos centrus, nenorėdami mažųjų dramų ir nepatogių situacijų. Ką daryti, kad kelionė į parduotuvę netaptų nervų karu, pasakoja edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorės.

„Mirgėjimas prekybos centre vaikui sukelia daug emocijų, žadina smalsumą, reikia daug kantrybės, mokant vaikus, kaip reikėtų elgtis parduotuvėje. Parduotuvė vaikui yra ir vieta, kurioje jam sakoma labai daug „ne“. Ypač tai nelengva mažyliui, kuris pradeda išaugti iš to amžiaus periodo, kai buvo vien tik globojamas, glaudžiamas, o dabar jo reikalaujama laikytis ribų, moko taisyklių. Vaiko pasipriešinimas neretai yra triukšmingas, tad tėvams gali būti nejauku prieš aplinkinius“, – sakė psichologė ir dviejų dukrų mama Aistė Jasaitytė-Čeburiak.

Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėjai, socialinių mokslų daktarei ir keturių vaikų mamai Austėjai Landsbergienei parduotuvė yra viena iš besitęsiančios vaiko edukacijos vietų. Anot jos, neseniai Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mes šioje srityje galėtumėme būti labiau raštingi ir kad tėvai per mažai kalba su savo vaikais apie savo finansinę būklę, apie tai, kaip reikia elgtis su pinigais. „Pavyzdžiui, tėvai dažnai sako: „Neturiu pinigų“, o vaikas mato, kaip jie perka parduotuvėje, ir nebesupranta, kaip yra iš tiesų. Nereikia vaikų infantilizuoti. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais galima drąsiai kalbėti apie pinigus“, – teigė edukologijos mokslų daktarė.

„MAŽŲJŲ EKSPERTŲ MOKYKLOS“ EKSPERTĖ DR. A. LANDSBERGIENĖ PATARIA:

Įvertinkite, kiek turite laiko. Apsipirkdami su vaiku užtruksite gerokai ilgiau, todėl jeigu neturite laiko, apsipirkti geriau važiuokite vieni. Bendras išvykas planuokite taip, kad nesierzintumėte, jeigu su vaiku reikės stabtelėti prie lentynų ir aptarti, kodėl nepirksite vieno ar kito dalyko. Patogiausia, jeigu apsipirkti gali vykti kartu abu tėvai, tada vienas gali rinktis prekes, o kitas ilgiau užtrukti ties vaiko susidomėjimo objektais, pvz., žuvų akvariumu.

Išnaudokite parduotuvę kaip įdomią edukacinę aplinką. Kalbėkite su vaiku ir aiškinkite, kaip renkatės prekes – kodėl imate vieną ar kitą duoną? Ką pirksite kitame parduotuvės skyriuje? Kada vaisius – jau prinokęs, ir kas atsitiks, jeigu valgysi daug ledų? Priėję prie vaisių ir daržovių galite su vaiku pakalbėti apie tai, kad kai kurie jų turi kaulą, o kiti pasižymi kitokiomis savybėmis. Su vaiku galima kalbėti nuolat, ir kiekvienas tėvelių žodis gali būti edukacinis.

Kurkite pirkinių sąrašus. Vienas iš naudingiausių dalykų yra išmokyti vaiką sudaryti reikalingų pirkinių sąrašą – tai sąmoningo pirkimo esminis elementas. Kurdami pirkinių sąrašą, pamokykite vaiką skaičiuoti. Žymėdami, ko mums parduotuvėje reikia, rašome vienetą, dvejetą ar trejetą. Tai matydamas vaikas pamažu gali imti bandyti ir pats užrašyti skaičius. Vėliau galima jam pasiūlyti sužymėti skaičius, o mama ir tėtis gali surašyti pirkinius.

Nesiveskite į parduotuvę alkano ar pavargusio vaiko. Įprastai vaikas parduotuvėje netinkamai elgiasi tada, kai yra pavargęs, alkanas, emociškai išsibalansavęs, jam neaiškios taisyklės. Pavargusiam vaikučiui yra tikrai sudėtinga daug ką išaiškinti, o jam pačiam – suprasti.

Nepraleiskite progos pamokyti vaiką skaityti. Tai jums gali padėti ir būsimų pirkinių surašymas, ir etikečių skaitymas parduotuvėje, pvz., galite sustoti prie etikečių ir paskaityti pirmąsias jų raides, skaityti produktų pavadinimų raides ir pan.

Suteikite vaikui atsakomybę bei užduočių parduotuvėje. Labai dažnai tėvai nervinasi, erzinasi, dėl to, kad vaikas be jokios tvarkos visur eina, visko nori, prašo. Jeigu jam paskirsite užduotį, pvz., surasti kurį nors produktą, jis sąmoningai ir dažniausiai noriai pradeda dalyvauti pirkimo procese. Taip pat įtraukite vaiką į procesus, kuriuos jis gali atlikti, ir taip auginti pasitikėjimą savimi, pvz., įmesti į pirkinių vežimėlį išsirinktą prekę, paduoti kasininkei banko kortelę ar atsiimti grąžą.

Leiskite vaikui rinktis jo mėgstamus produktus. Jeigu vaikas išrenka tai, kas jums nepatinka, galite apie tai pasikalbėti. Tai yra gera proga vaikui išmokti argumentuoti savo pasirinkimą ir kartu aptarti, kokiais kriterijais vadovaujantis prekės perkamos.

Skatinkite vaiką abstrakčiai mąstyti. Galite pasiūlyti ką nors už eurą nusipirkti trejų metų ir vyresniam vaikui. Žinoma, pinigai yra labai didelė abstrakcija, o abstraktūs dalykai tokio amžiaus vaikams dar yra sunkiai suprantami. Abstraktusis mąstymas pasireiškia aštuntaisiais, devintaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto per žaidimą, per patyrimines veiklas viso to galima pradėti mokyti daug ankščiau. Tai darydami padėsime vaikui ugdyti konceptualųjį mąstymą. Tai jam labai pravers ateityje.

Psichologė A.JASAITYTĖ-ČEBURIAK: kaip reaguoti į vaiko pyktį parduotuvėje?

Ramiai ir supratingai reaguokite į vaiko pyktį. Jei prekybos centre vaikas nukrenta ant žemės ir triukšmingai reiškia savo nepasitenkinimą, galite jį apkabinti, kol jam praeis pirmoji didžioji pykčio banga. Legalizuokite jo emociją, sakydami: „Suprantu, kad tu pyksti, tačiau mes to šiandien nedarysime“. Tada pabandykite nukreipti vaiko dėmesį į kitus dalykus, sudominkite jį.

Galima vaiko paprašyti labiau įsitraukti į apsipirkimo procesą, pabrėžiant jo pagalbos vertę – paprašyti užimti eilę, palaikyti kurį nors daiktą. Kad išvengtumėte pykčio protrūkių, parduotuvėje laikykitės nustatytų taisyklių. Jeigu vaikui pasakėte, kad šiandien nepirksite ledų, tai ir nepirkite. Dažniausia klaida – kuo vaikas labiau šaukia, tuo tėvai labiau pasiduoda.

Galiausiai pastarieji sako: „Na gerai, bet tik šiandien“. Taip vaikui nusiunčiamas labai aiškus signalas, kad taisyklė yra rėkti pakankamai ilgai ir laukti, kol gausi, ką nori. Jeigu jaučiate, kad vaiko rėkimas kelia susierzinimą, apsipirkimą atidėkite vėlesniam laikui.

Tekstas buvo publikuotas portale verslimama.lt: http://www.verslimama.lt/kelione-i-parduotuve-su-vaiku-smagi-pamoka-ar-kosmaras-tevams/

Prasidėjus mokslo metams, miestuose suaktyvėja eismas – grįžtama į darbus, tėvai vėl ima vežti vaikus į darželius, mokyklas ir būrelius. Deja, šis suintensyvėjimas dažnai reiškia ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Nors užsegti saugos diržai ir greičio apribojimų laikymasis padeda išvengti nelaimės, tačiau eismo įvykio rizika gali iškilti ir tada, kai vairuotojas yra blaškomas mažųjų keleivių.

Statistika: nukenčia daugiau nei 3 žmonės per dieną

Policijos duomenimis, praeitais metais Lietuvos keliuose buvo sužeisti net 1254 keleiviai. Žuvo 24 nepilnamečiai, iš jų – 12 vaikų buvo keleiviai. „Eismo įvykiai, kuomet nukenčia vaikai, yra ypač skaudūs. Jų išvengti padeda prevencinės priemonės – saugos diržai, greičio nurodymų laikymasis, susikoncentravęs vairuotojas. Tikime, jog saugumo puoselėjimas yra vertybė, kurią vaikams reikia skiepyti nuo mažumės“, – kalba „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi. Draudikai taip pat pastebi, jog daugėja eismo įvykių, padaromų, kai kartu keliavę vaikai blaškė vairuotoją – tai nelaimės kurių galima išvengti, tinkamai elgiantis su mažaisiais keleiviais, rašoma draudimo bendrovės „Gjensidige“ pranešime spaudai.

Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė atkreipia tėvų dėmesį: „Jau 2,5–3 metų vaikai yra pakankamai protingi, kad su jais būtų galima susitarti, jiems draugiškai paaiškinant ir argumentuojant. Tinkamiausias metas skiepyti vaikui pagrindinius saugaus elgesio principus yra nuo mažumės iki ikimokyklinio amžiaus – būtent tuo periodu tai daryti yra efektyviausia.“

Specialistai pataria, kaip elgtis, kad mažieji keleiviai neblaškytų vairuotojo:

1. Kalbėkitės su vaiku. Jei vaikas mašinoje ėmė išdykauti, galbūt atsisegė saugos diržą ar pradėjo mėtyti daiktus į jus – sustokite. Išlipkite iš mašinos, prisekite vaiką ir kalbėkite su mažyliu atvirai: „Aš suprantu, kad tau nepatinka sėdėti kėdutėje, bet tu privalai tai padaryti, nes kitaip mes negalėsime niekur važiuoti.“

2. Parinkite tinkamą kėdutės aukštį. Pasistenkite, kad kėdutė būtų tokio aukščio, kad vaikas galėtų matyti pro langą. Kai kurių gamintojų kėdučių modeliai labai žemi, tad vaikas jaučiasi tarsi įkalintas automobilyje – nenuostabu, kad taip būti keliasdešimt minučių vaikui atsibosta. Patikrinkite kėdutės aukštį, pritūpkite ir žiūrėkite iš vaiko perspektyvos, ar galite matyti pro langą.

3. Turėkite automobilio žaislų. Tai tokie žaislai, kuriuos vaikas gali rasti tik automobilyje, o parsinešti namo negali. Kodėl? Nes žaislai vaikui greitai atsibosta, tad jei su jais galės žaisti tik automobilyje, jie jį domins labiau. Taip pat ir knygelės. Priekinės sėdynės kišenėje galite turėti kelias knygutes vaikams, tarsi nedidelę kišeninę biblioteką, iš kurios vaikas galėtų rinktis.

4. Pasirūpinkite gėrimais ir užkandžiais. Mašinoje visada reikia turėti ko atsigerti – ne saldžių ar pieniškų gėrimų, bet paprasto vandens. Taip pat pravartu turėti specialią gertuvę arba naudoti buteliukus su sportiniu kamšteliu, nes vaikas gali nemokėti atsukti buteliuko su kamšteliu pats, todėl prašytų jūsų, o tai gali išblaškyti ir kiltų autoįvykio rizika. Alkanas vaikas neretai tampa labai irzlus, tad užkandžiai, tokie kaip duoniukai, trapučiai ir kitokie – padės išlaukti kelią iki namų.

5. Planšete leiskite naudotis tik automobilyje. Šiuolaikinius vaikus visada labai traukia technologijos – išmanieji telefonai ir planšetės, tad įveskite taisyklę, kad jais vaikai galės naudotis tik mašinoje. Pamatysite, kelionės vaikams taps tikru džiaugsmu, o jų dėmesys bus sutelktas į smagius edukacininkus žaidimus.

Tekstas buvo publikuotas portale „Lietuvos žinios”: http://lzinios.lt/lzinios/Trasa/specialistai-pataria-kaip-saugiai-vezti-vaikus/209284

Šis darbelis lavina matematinius įgūdžius ir supažindina su >, <, = matematiniais simboliais. Lego kaladėlės patinka daugumai vaikų, tad jų pagalba matematikos mokymasis taps žaismingesnis.

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Rašiklio;

* Lego kaladėlių;

* Lipnių lapelių.

DARBO EIGA:

Ant lapelių surašome daugiau, mažiau, lygu matematinius simbolius (>, <, =). Tuomet iš Lego kaladėlių sudedame du bokštelius ir suskaičiuojame, kiek kaladėlių juos sudaro. Palyginame ir tarp jų priklijuojame teisingą ženklą. Kartojame, kol vaikams tampa aiški šių matematinių simbolių reikšmė.

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!

Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė šią savaitę dalyvavo tarptautinėje švietimo konferencijoje „Forum 2000“. Rugsėjo 13–16 dienomis Čekijoje (Prahoje) vykusioje tarptautinės konferencijoje, kurios tema šiemet – „Demokratija ir švietimas“, A. Landsbergienė kalbėjo apie švietimo sistemos kaitą.

Konferencija „Forum 2000“, šiais metais dalyvius į Prahą sukvietusi jau devynioliktą kartą, pagrindinį dėmesį nuosekliai skyrė humanistinėms temoms. Todėl, pasak Lietuvos ambasadoriaus Čekijoje Edvilo Raudonikio, šiandieniniame pasaulyje, kuriame žiniasklaidos, politikų, plačiosios visuomenės dėmesys šokinėja nuo vienos aktualijos ir problemos prie kitos, yra labai svarbu diskutuoti pamatiniais visuomenės, demokratijos klausimais.

„Labai džiugu, kad konferencijoje ir šiais metais yra girdimas Lietuvos balsas, nes tai yra puiki proga pristatyti mūsų šalies sukauptą patirtį šioje srityje tiek Čekijos atstovams, tiek iš viso pasaulio susirinkusiems konferencijos dalyviams“, – sakė E. Raudonikis.

Plačiau apie konferenciją ir švietimo pokyčius – pokalbyje su A. Landsbergiene.

– Kuo dalyvavimas šioje konferencijoje svarbus Lietuvai? Lietuvos švietimui?

– Tai yra didelė tarptautinė konferencija, į kurią susirenka ne tik švietimo srities atstovai. Čia yra puiki galimybė būti išgirstiems ir parodyti, kad Lietuvoje vyksta diskusijos, atliekami moksliniai tyrimai ir inicijuojamos naujovės. Vien tai, kad buvome pakviesti, rodo, kad mūsų darbas ir patirtis yra vertinami. Tam tikra prasme mūsų dalyvavimas parodo, kad esame švietimo žemėlapyje ir turime, kuo pasidalinti.

– Kuo tai svarbu jums asmeniškai?

– Aš buvau kviesta kaip švietimo kaitos iniciatorė. Be jokios abejonės, ta iniciatyva yra „Vaikystės Sodas” ir Karalienės Mortos mokykla Lietuvoje bei jų plėtra ir už Lietuvos ribų. Man tai – didžiulis įvertinimas, kuris parodo, kad lietuvišką iniciatyvą vertina ne tik Lietuvoje, mano, kad mūsų pavyzdys yra įkvepiantis ir keičiantis įsisenėjusią švietimo sistemą.

Kadangi visoje konferencijoje skambėjo žodžiai, kad turime atsižvelgti į XXI amžiaus realijas ir privalome atsižvelgti į naujausius mokslinius tyrimus, nepaprastai džiaugiausi, kad turėjau tikrai daug kuo pasidalinti ir su kitais pranešėjais, ir su klausytojais, kurie net ir po pranešimų turėdavo klausimų.

– Konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas švietimo ir demokratijos santykio klausimams. Apie ką buvo jūsų pranešimas?

– Aš dalyvavau net trijuose paneliuose: „Democracy and Education in changing world“, „New Schools for a Changing Society“ ir “Can Citizenship Be Taught?“ Nenuostabu, kad man teko diskutuoti šiomis temomis, nes tai yra temos, kurios man yra svarbios ir asmeniškai, ir profesiškai. Kaip matote, net dvi temos – apie kaitą. „Vaikystės Sode“ ir Karalienės Mortos mokykloje daug kalbame apie vertybes, pilietiškumą, atsakomybę, savarankiškumą, mokome vaikus ne atkartoti informaciją, o užduoti klausimus, ne aklai vykdyti nurodymus, o kurti, tobulinti ir kritiškai mąstyti. Apie tai, kodėl būtinai kitaip žvelgti į ugdymą, nei buvo žvelgiama prieš, tarkim, 50 metų, ir kalbėjome.

– Kaip Lietuvos patirtis atrodo kitų šalių kontekste?

– Kaip ir minėjau, daugiau kalbėjau apie savo patirtį, apie savo projektus. Žinoma, Lietuvos ir pasaulio kontekste. Visada yra erdvės tobulėti, bet, pavyzdžiui, kai po pranešimo sulaukiau palaikymo iš Carl Hahn, kuris yra „Volkswagen“ grupės garbės pirmininkas, taip pat pasikeičiau kontaktais su buvusiu Čekijos švietimo ministru, kuris dabar dirba vienoje nevyriausybinėje organizacijoje ir, sakė, kad ieško tokių išskirtinių iniciatyvų kaip mūsų – buvo labai malonu.

Manau, kad šiandien dauguma valstybių kelia tuos pačius klausimus kaip Lietuva. Kaita pasaulyje yra neįtikėtinai greita, nenuostabu, kad švietimo sistemai, kuri šiaip yra atspari kaitai, sunku kalbėti apie pokyčius. Juk tai reiškia, kad reikės išeiti iš komforto zonos, reikės mokytis naujų dalykų, o kai kurių dalykų, kuriuose reikės mokytis, mes… net neįsivaizduojame! Tai baugina. Baugina lietuvius, čekus, suomius, brazilus ir amerikiečius – visus. Net nelabai svarbu, kokie yra rezultatai – net patys suomiai sako, kad galėtų būti ir geriau! Žodžiu, esame ir šiek tiek pasimetę, ir visi ieškome, kaip rasti atsakymus į tuos klausimus, kurie kyla.

Apskritai buvo itin naudinga pasitikrinti, kad tai, ką darome, ir tai, apie ką galvojame, yra teisingame kelyje. Kartais, kai inicijuoji kaitą, jautiesi vienišas, sulauki daugiau puolimo, nei palaikymo. Mano dėstytojas sakė, kad reikia džiaugtis, jei sulauki puolimo – tai reiškia, kad iš tiesų inicijuoji kaitą. Kita vertus, kaip ir kiekvienam žmogui, reikia ir palaikymo. Reikia turiningų diskusijų. Reikia įkvėpimo. Aš jaučiuosi jo gavusi: ir sau, ir Lietuvai.

– Kas konferencijoje jums paliko didžiausią įspūdį?

– Didžiausią įspūdį paliko tai, kad tokio dydžio konferencijos pagrindinė tema – švietimas. Tai reiškia, kad galiausiai ne tik pavieniai žmonės supranta, kad kaita yra būtina ir neišvengiama. Patiko pranešimai apie integraciją (ypač šiandien aktuali tema), apie smegenų nutekėjimą, apie informacines technologijas ugdyme bei apie tai, ar iš tiesų ugdymas tampa vis labiau demokratinis. Klausimai, pokalbiai, naujos idėjos, kurių keletą parsivežu į Lietuvą – visa tai labai naudinga, kad plėstume akiratį, kad matytume daugiau, nei savo kiemą, ir kad nestovėtume vietoje.

– Kas šiandieną jus labiausiai džiugina ar liūdina Lietuvos švietime?

– Džiugina tai, kad turime daug iniciatyvų: ir valstybinių, ir privačių, kurioms rūpi Lietuvos švietimas. Bene labiausiai džiugina tai, kad tėvai tampa vis labiau aktyvūs, kai kalbame apie ugdymą. Vis daugiau tėvų dalyvauja vaiko ugdymo(si) procese ir ne kaip tėvai-malūnsparniai, o kaip atsakingi to proceso dalyviai. Juk puikiai žinome, kad šeimos įtaka žmogaus gyvenime yra didžiausia, tad, kad ir kokia puiki būtų švietimo sistema, be tėvų įsitraukimo ir bendradarbiavimo būtų labai sunku ko nors pasiekti.

Liūdina tai, kad mes be galo sunkiai paleidžiame XIX amžių. Net, atrodo, tos pačios švietimo sistemos atstovai kartais pakalba taip, kad, tikiuosi, jog tų jų kalbų niekas neišverčia į kitas kalbas, nes tada tiesiog būna, na, žinote, tas jausmas, kai jauti svetimą gėdą. Ypatingai skaudu ir dėl to, kad tų kalbų klausosi ir / arba girdi tėvai, kurie, manydami, jog tas žmogus išmano tai, apie ką kalba (juk turi išsilavinimą!), įtiki tomis idėjomis. Liūdina, kad mes vis dar koncentruojamės į tai, kaip vaikus paruošti egzaminams, o mokytojo profesija nėra gerbiama. Štai ir vakar diskusijos ambasadoje metu viena mama papasakojo, kai tėvai rugsėjo pirmąją bendravo su jauna mokytoja taip, kad jai tikrai turėjo dingti noras ne tik dirbti su ta klase, bet ir apskritai dirbti pedagoginį darbą. Tikiuosi, kad mes suprasime, kad esame sąjungininkai, kad turime palaikyti vieni kitus ir drauge dirbti vardan mūsų vaikų. Apie tai taip pat daug kalbėjome konferencijoje.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos švietimo atstovams, pedagogams?

– Neprarasti tikėjimo, kad tai, ką darome, yra labai svarbu. Neprarasti vilties, kad vieną dieną tai bus įvertinta (nes tikrai būna įvertinta, tik tiek, kad tai – ilgas procesas). Nuolat tobulėti, nes mes turime būti pavyzdžiu savo mokiniams, o kartais – ir jų tėvams.

Kitais metais didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ darželinukai į užsiėmimus žengs kartu su verslininkais. Nauja praktika – ikimokyklinukų ugdymas prie pat jų tėvų darbo – mūsų šalyje bus taikoma „Quadrum“ verslo centre.

„Šia integracija „Quadrum“ erdvėse stipriname verslo miesto mieste idėją. Ja siekiame, kad įvairias paslaugas šalia darbo vietos gaunantys nuomininkai su namais ir buitimi susijusius rūpesčius galėtų išspręsti daug patogiau ir greičiau“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Schage Real Estate“ direktorius Kjetil T. Hanssen.

Daugiau tokios iniciatyvos privalumų pastebi ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. „Pastebėta, kad netoli vaikų galintys būti tėvai išgyvena mažiau streso, o mažieji lengviau adaptuojasi. Tėvai, dirbdami šalia vaikų, gali daug lengviau įsitraukti į įvairias veiklas su atžalomis, daug dažniau su jais pasimatyti. Be to, verslo centrai dažnai yra patogioje miesto dalyje, tad su vaikais galima efektyviai įgyvendinti ugdymo programą: keliauti į miesto centrą, muziejus, parkus“, – sakė A. Landsbergienė.

Nuo pat pirmųjų „Quadrum“ ir „Vaikystės sodo“ atstovų susitikimų tapo aišku, kad bendra vizija turi daug sąlyčio taškų. „Itin modernus ir atitinkantis aukščiausius standartus verslo centras bus puiki vieta įgyvendinti „Vaikystės sodo“ ugdymo programą. Tikimės bendradarbiavimo su šiame centre įsikursiančiomis įmonėmis – juk vaikai geriausiai mokosi aktyviai tyrinėdami juos supantį pasaulį, tad, manau, vieni kitiems galėsime pasiūlyti daug bendradarbiavimo galimybių“, – neabejojo A. Landsbergienė.

Pasak Kjetil T. Hanssen, nors tokia bendradarbiavimo patirtis šalyje analogų dar neturi, tikimasi sėkmės.

„Manome, jog galimybė „Quadrum“ nuomininkams būti arčiau vaikų bus paranki, o ir patiems vaikams verslo centras – tai saugi, įdomi, nors ir netradicinė, aplinka. Tad išsakę vieni kitiems lūkesčius džiaugiamės, jog pavyko susitarti ir įgyvendinti šią modernią, Lietuvoje naują bei drąsią idėją“, – teigė Kjetil T. Hanssen.

A. Landsbergienė neabejoja, kad dauguma „Vaikystės sodo“ auklėtinių bus „Quadrum“ nuomininkų vaikai.

„Žinia, kartais tenka užtrukti darbe – tokiu atveju nereikės jaudintis, kur tuo metu bus vaikas – bus galima jį pasiimti ir atsivesti į darbą. Jeigu vaikas netikėtai apsirgtų, bus nesudėtinga juo pasirūpinti. „Vaikystės sodas“ jau nuo 2010 metų kuriasi ten, kur žmonės dirba, nes tikime, kad dirbančių XXI amžiaus profesionalų šeimoms parankiau yra tuomet, kai darželis – netoli darbo“, – įsitikinusi socialinių mokslų daktarė.

Tuo tarpu aukščiausiai biurų klasei priskiriamas verslo centras „Quadrum“ išsiskirs ne tik netradiciniu požiūriu į verslo aplinką, bet ir novatoriškais techniniais sprendimais. Jis taps pirmuoju naujai statomu verslo centru Baltijos šalyse, turėsiančiu tarptautinį poveikio aplinkai vertinimo sertifikatą BREEAM. Tai – aukštos statinio kokybės garantija, kuri suteikiama įvertinus pastatų konstrukcijų tvarumą, poveikį sveikatai, energijos taupymą, vandens kokybę, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimo efektyvumą.

Naująjį verslo miestą mieste sudaro trys pasaulio šalių vardais vadinami pastatai, kartu su kitomis erdvėmis užimantys bendrą 70 tūkst. kv. m. plotą. „Quadrum“ apima ne tik biuro patalpas, bet ir rekreacinę zoną – apželdintą miesto gyventojams ir svečiams atvirą kiemą, 700 vietų požeminį garažą, taip pat – atskiras kultūrines bei paslaugų zonas. Bendra „Schage“ investicijų vertė į projektą – 75 mln. eurų.

„Schage“ plėtojamame verslo pastatų ansamblyje įsikurs prancūzų investicijų įmonės valdoma aviakompanija „Avion Express“, informacinių technologijų įmonė „Tervezo“, būstinę įsteigs ir „DNB“ bankas.

„Quadrum“ verslo centras duris atvers kitų metų pavasarį.

Kai norisi daug spalvų ir garso, nieko nėra geriau už linksmąjį kaleidoskopą!

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Nupjautas plastikinis butelis;

* Dangtelis;

* Įvairūs smulkūs daiktai (skalbinių segtukai, kankorėžiai, sagos, vėrimo karoliukai ir t.t.);

* Ryžiai.

DARBO EIGA:

Į plastikinį butelį beriame ryžius ir turimus smulkius daiktus. Viską sumaišome.

Butelio nereikia užpildyti iki pat viršaus. Palikite šiek tiek vietos, kad ryžiai ir smulkūs daiktai galėtų laisvai judėti butelyje.

Uždenkite butelį dangteliu (jei reikia pritvirtinkite jį lipnia juosta) ir tyrinėkite, kas gi ten slepiasi.

PASTABA! Ryžius galima keisti kitomis kruopomis ar smėliu.

Suaugusiųjų priežiūra/pagalba Būtina!

2015.09.11 – prieš vienuolika dienų prasidėjo nauji mokslo metai. Mieli kolegos, ar jau atsikvėpėte? Mes – dar ne. Adaptacijos (ir vaikams, ir tėvams) vis dar vyksta, srautai vis dar “nesusigulėjo”. Ir – nors žinome, kad taip bus kasmet ir kasmet esame tam pasiruošę – vis vien išgyvename daug nerimo ir jaudulio.

Viena įdomiausių šių dienų naujienų – tai, kad Facebook kuria individualizuoto ugdymo programą. Man ir džiugu, ir liūdna. Džiugu, nes jau nepaprastai daug kas supranta, kad XXI amžiuje individualizavimo neišvengsime. Liūdna, nes dar daug reikės dirbti būtent Lietuvoje, kol suprasime ir tai, kad individualizuoti būtina, ir tai, kad individualizavimas nereiškia individualaus darbo su vaiku.

Straipsnyje gerai įvardinta – daug kas turi būti atiduota į mokinio rankas. Tačiau tuomet mes pripažįstame, kad mokiniu reikia pasitikėti (ir tikėti), ar ne? Ar taip yra? Ar taip gali būti? Jei ne šiandien, tai kada?

Štai DB kalbama apie pradinių klasių mokytojų paruošimą. Galėčiau apie tai kalbėti valandų valandas. Jie kalba apie tai, kad pradinių klasių mokytojai yra nepakankamai paruošti gamtos mokslų dėstymui. Gamtos mokslų! Kai susiduri su studijas baigusiu žmogumi, kuris motyvaciniame laiške rašo “gryšti”, kartais svyra rankos. Nes, kaip sakant, įsidėmėtinos rašybos žodžiais – pradinių klasių kursas…kur jau ten gamtos mokslai! Ir vis dėlto aš esu linkusi mąstyti optimistiškai. Ką mes galime padaryti, kad būtų kitaip? Ką AŠ galiu padaryti, kad būtų kitaip? Štai aš, pavyzdžiui, įsteigiau stipendiją studentui/studentei, kuri(s) rašys darbą Emocinio intelekto ugdymo arba Gamtos mokslų pradinėje mokykloje tema. Gal tai paskatins daugiau žmonių susidomėti tuo, be ko, mano manymu, pradinėje mokykloje jau nebeįmanoma?!

Ir dar. Mieli tėvai, ar visi po vasaros patikrinote vaikų galveles? J Nes, kaip sakant, būna visko! O apie super utėles JAV skaitykite toliau 😉

BBC: Lack of science and maths skills ‘can hamper adults’

Suaugusieji, kuriems trūksta bazinių gamtos mokslų ir matematikos žinių, rizikuoja labiau pasikliauti mitais, mistika ir priimti netinkamus sprendimus.. Matematikos ir gamtos mokslų mokymasis iki 18 metų užaugintų išmintingesnę žmonių populiaciją, teigia Britų mokslų asociacijos prezidentė Dame Athene Donald. Kitą savaitę vyksiančiame Britų mokslo festivalyje profesorė Donald planuoja paskatinti didelius pokyčius JK švietimo sistemoje. Ji teigia, kad mokiniai per anksti yra profiliuojami. Piliečiai turi galėti priimti tinkamus sprendimus dėl jų pačių asmeninių gyvenimų – skiepų, mobiliųjų telefonų, klimato pokyčių ir pan. Tam, kad šie pokyčiai įvyktų, vis daugiau jaunų žmonių turi domėtis ir būti suinteresuoti mokslu. Problemos kyla anksti, kai per daug mokytojų pradinėse klasėse nėra pasiruošę dėstyti gamtos mokslus arba nėra pakankamai geri specialistai, kad mokytų pagrindinio lygio gamtos mokslus. Būdami 14-os metų, vaikai turi priimti sprendimą, kuriuo remiantis jie paprasčiausiai suskirstomi į “tiksliukus”, menininkus ir pan. Taip pat ji pabrėžia lyčių stereotipų problemą ir teigia, kad moterų moksle yra per mažai. “Mums reikia keisti mokytojų, tėvų mąstymą, kad užtikrintume, jog abi lytys gauna vienodai laiko pamokose, kad berniukai neužgrobia prietaisų.” Mokslas yra integruojamas į kasdienį mūsų gyvenimą, todėl požiūris, kad jis yra bjaurus, baisus ir pavojingas nepaprastai trukdo. Mes turime sunkiai dirbti, kad tėvai nemistifikuotų pagrindinių faktų. Anglijos švietimo departamento atstovas pritaria, kad matemtikos bei gamtos mokslų žinios yra gyvybiškai svarbios kasdieniame gyvenime. Vis daugiau mokinių atsisako mokytis net turėdami aukštus GCSE matematikos ir gamtos mokslų įvertinimus. Tačiau mokinių, kurie renkasi mokytis šiuos dalykus A lygiu, skaičius pakilo daugiau nei 38000 nuo 2010 m.

NY TIMES: Facebook Takes a Step Into Education Software

Facebook, kuris visiškai transformavo bendravimą su savo socialinių tinklų paslauga, dabar nori padaryti panašų poveikį ir švietimui. Silikono Slėnio kompanija pranešė, kad dirba su vietinių mokyklų tinklu, kad sukurtų programą, kuri padėtų vaikams mokytis jiems priimtinu tempu. Projektas buvo remiamas Mark Zuckerberg ir vieno iš jų svarbiausių darbuotojų Chris Cox. “Mes pamatėme, kad galime padėti ateities švietimui, pritaikydami savo įgūdžius, ir labiausiai norėjome surasti būdą daryti poveikį, darydami tai, ką mes gebame geriausiai – kurdami programas”. Aštuoni Facebook darbuotojai buvo paskirti dirbti prie šio projekto, kuris tyliai prasidėjo praėjusiais metais. Šis projektas yra vedamas idėjos, kad tiek mokymasis, tiek kontrolė turėtų būti atiduodami mokiniui į rankas. Programa padeda vaikams dirbti kartu su mokytojais, kartu kurti pritaikytas pamokas ir projektus. Mokytojai taip pat gali administruoti individualizuotas apklausas, kurias programa gali vertinti ir stebėti. Dabar programa naudojasi apie 20 mokyklų, tačiau yra siekiama, kad ji būtų nemokama ir prieinama visiems vartotojams. Skeptikai teigia, kad Facebook turi ne pačią geriausią reputaciją, kai kalbama apie vartotojų privatumą, tačiau programos atstovai teigia, kad įmonė nenaudos privačių mokinių duomenų marketingui ir jie bus saugomi. Nors pastangų dar įdėta mažai, Facebook teigia prisiimantys ilgalaikį įsipareigojimą švietimui. Švietimo atstovai vis dažniau kalba apie individualiems mokinių poreikiams pritaikytų pamokų svarbą, dažnai pabrėždami, kad technologijos gali būti potenciali pokyčių jėga. Tačiau net ir palaikantieji programą pabrėžia mokytojams reikalingos pagalbos svarbą, kad nauja programa būtų panaudojama efektyviai.

THE GUARDIAN: Schools tighten grip on restrictive dress codes – and students are fed up

JAV vaikai sugrįžta į mokyklas ir čia jų laukia ilgesnis taisyklių sąrašas. Namų darbai nėra pagrindinis rūpestis, dėl ko vaikai jaudinasi grįždami į mokyklas. Sugrįždami mokiniai turi naują rūpestį: jogos kelnes, palaidines, kurios apnuogina pečius, sijonus, kurie neišlaiko “pirštų testo”. Mokyklose draudžiamų drabužių sąrašas kasmet vis ilgėja – jam ilgėjant, mokinių nepasitenkinimas auga. Mokyklos, kurioje buvo uždraustos jogos kelnės bei tamprės, mokiniai sukūrė įvyki Facebook socialiniame tinkle ir pakvietė visus mokinius rugsėjo pirmąją į mokyklą atvykti apsirengus būtent šiais drabužiais. Prie tokio protesto prisijungė daugiau nei 200 mokinių. Griežtos aprangos taisyklės yra kritikuojamos internetinėje erdvėje ir pačiose mokyklose. Praėjusiais metais New York’e daugiau nei 200 Staten Island mokinių, iš kurių beveik visos mergaitės, buvo nušalintos nuo pamokų dėl aprangos kodo nesilaikymo. Kritikai teigia, kad aprangos kodas mokyklose yra seksistinis ir nukreiptas tiesiogiai prieš mergaites.

EDWEEK: ‘Super Lice’ Shouldn’t Keep Students Out of School, Experts Say

Daugeliui tėvų naujausios antraštės apie įprastam gydymui atsparias utėles kelia baimę, nes dabar atsikratyti šiais mažais kenkėjais taps dar sudėtingiau. Jų nerimą sustiprina tai, kad žiniasklaida šią naują rūšį praminė “super utėlėmis”. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijomis, mokiniams, kurių plaukuose randama utėlių arba jų kiaušinėlių, buvo leidžiama likti mokykloje ir dalyvauti pamokose, tačiau tėvų primygtinai buvo prašoma jas naikinti, kai vaikai grįžta namo po pamokų. Daugelis mokyklų atsisakė masinių vaikų patikrinimų mokyklose. Vietoje to, siekiama išmokyti pačius tėvus patikrinti vaikų plaukus ir atpažinti utėles bei jų kiaušinėlius.

Pasak didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos įkūrėjos, socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, jeigu mokyklos išliks tokios pat atsparios kaitai kaip dabar, gali prireikti dar 50 metų, kol jos taps tokios, kokių reikia šiuolaikiniams žmonėms. Tačiau švietimo ekspertė išlieka optimistiška ir neatmeta galimybės, kad kaitos procesui mokyklose užteks vos penkmečio. Pašnekovės teigimu, dabar svarbiausia apskritai pradėti diskusiją apie tai, kokia turėtų būti gera mokykla.

Virtuali realybė ir dirbtinis intelektas

„Pabandykite įsivaizduoti biurą prieš 20 metų ir šiandien. Kaita yra neįtikėtina. Dabar įsivaizduokite mokyklą prieš 50 metų ir šiandien. Suolai, lenta, mokytojas, skambutis – mažai kas pasikeitė! Todėl drąsiai teigiu, kad kaita neišvengiama“, – sako A. Landsbergienė.

Jos manymu, didelė dalis į mokyklas ateinančių pokyčių yra tvirtai susiję su naujosiomis technologijomis. „Jau yra sprendimų, leidžiančių vaikams pasinerti į aplinką, apie kurią mokosi. Manau, kad to mokyklose daugės, ir vaikai iš tiesų turės galimybę dalyvauti Žalgirio mūšyje arba vaikščioti po virtualų mišką ir aptarti visų rūšių grybus, kuriuos mato“, – ateities klasės viziją piešia edukologijos mokslų daktarė.

A. Landsbergienė tiki, kad gimnazijos lygmenyje taip pat vis daugiau pamokų kelsis į virtualią erdvę. „Nors šiuo metu vis dar nustebina virtualios pamokos, o kai kurie mokytojai apie tokias net nėra girdėję, po penkerių metų tokios pamokos vyks beveik kiekvienoje mokykloje“, – įsitikinusi pašnekovė.

Anot jos, ateityje pamokose bus naudojamas ir dirbtinis intelektas, leidžiantis nustatyti, kokie yra kiekvieno vaiko ugdymo(si) poreikiai. Tai leis individualizuoti švietimo procesą ir pritaikyti jį kiekvienam vaikui.

Vadovėliai, bibliotekos, rašymas ir internetas

„Mūsų įsivaizduojamų vadovėlių nebeliks“, – tvirtina A. Landsbergienė. Jos manymu, bibliotekos neišnyks, tačiau vis mažiau mokytojų, turinčių technologinių galimybių, laikysis įsikibę vieno vadovėlio. Pedagogai turės vadovėlius virtualiuose serveriuose ir galės naudotis mokyklos bei viešąja biblioteka – to bus daugiau nei pakankamai.

Beje, bibliotekoje dirbantis žmogus bus ne tas, kuris nuolat tildo vaikus, o tas, kuris stengiasi juos prakalbinti. Norėdami paskatinti vaikus skaityti, mokytojai turės ne tempti vaikus prie knygų, o knygas priartinti prie vaikų.

A. Landsbergienės teigimu, mokykla nebegali būti vieta, kur vaikas ateina tik gauti žinių. Tai vieta, kur vaikas ateina bendrauti, diskutuoti ir kurti. Todėl išsitrina darbo valandų, atostogų ir pamokų ribos.

Prie to prisideda ir auganti interneto bei technologijų skverbtis. Pastarosios, anot pašnekovės, turi būti ne pamoka, o priemonė kiekvienoje pamokoje.

Ne išimtis ir rašymo pamokos. Nors dar pasirodo straipsnių, teigiančių, kad privalu mokyti vaikus rašyti ranka, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Suomija, jau atsisako dailyraščio pamokų.

„Manau, kad toks pat likimas laukia visų mokyklų. Rašysime gražiai tik todėl, kad gerbsime tą, kuris skaitys mūsų raštą, o dailyraščio vaikai mokysis per pasirenkamąsias kaligrafijos pamokas“, – aiškina pašnekovė.

Mokyklos ten, kur jų reikia

Lietuvoje vis dar neleidžiama statyti laikinų mokyklų pastatų, tačiau, A. Landsbergienės manymu, tai laiko klausimas.

„Jos statomos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Švedijoje, net kaimyninėje Latvijoje! Tokios mokyklos atliepia bendruomenės poreikius, atsiranda per trumpą laiką ten, kur labiausiai reikia, ir taupo valstybės lėšas, kurios, pavyzdžiui, galėtų būti panaudotos mokytojų atlyginimams kelti“, – sako pašnekovė.

Nors įvardyti tikslius ateities mokyklos pokyčius gana sudėtinga, A. Landsbergienė neabejoja, kad mokyklos jau po kelerių metų bus geresnės.

„XXI a. keičia mokyklas. Jose dėmesys sutelkiamas į mokinį, o ne į sistemą. Tai sudaro sąlygas ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams – kiekvienas gali pasijusti it startuolis, kuriantis ateities mokyklą“, – ateities mokyklos viziją apibendrina pašnekovė.

Tekstas buvo išspausdintas portale seb.lt: https://www.seb.lt/infobankas/kuriantiems-versla/svarbiausi-ateities-mokyklos-aspektai

Kviečiame susipažinti su linksmosiomis varlytėmis! Jos gaudo museles kas dieną ir linksmai kvarksėdamos atsisveikina su vasara.

DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:

* Popierinės baltos vienkartinės lėkštės;

* Žalios spalvos dažai;

* Raudonos spalvos dažai;

* Du teptukai;

* Žirklės;

* Žalios, juodos ir baltos spalvos popierius;

* Pieštukas;

* Klijai (tinka ir popieriniai, ir lipalas – jei naudosite lipalą, pasiruoškite ir indelį jam bei atskirus teptukus);

* Šventinė atributika – švilpynės.

DARBO EIGA:

Popierinę lėkštę perlenkiame pusiau.

Atvertę lėkštę, vidų nuspalviname raudonai (naudojame teptuką ir raudonus dažus) – tai bus varlės burna. O išorę nuspalviname žalia spalva (naudojame teptuką ir žalius dažus) – tai varlės išorė. Laukti kol nudžius – nebūtina. Nenaudokite vandens ir gerai ištepkite dažais, kol neliks itin drėgnų vietų, o po to drąsiai apverskite ir dažykite kitą pusę.

Dabar leiskite lėkštei gerai nudžiūti (galite pratęsti darbelį kitą dieną, nes visas gamybos procesas trunka gana ilgai). Kai lėkštė gerai išdžiūvo, vėl sulenkite ją per lenkimo liniją.

Dabar pasiruoškite trafaretus: varlės kojų, akių obuolių ir akių viduriukų (tam naudokite žalios, baltos ir juodos popieriaus lapus ir pieštuką).

Pasiruoštus trafaretus iškirpkite (naudojame žirkles).

Pasiruošiame klijus (jei varlytes gamina grupelė vaikų, naudokite lipalą, pasiruoškite dar indelį klijams ir naujus teptukus). Pirmiausiai užklijuojame 4 kojytės ant žalios pusės lėkštelės (neįklijuokite kojų į burną!).

Ant priešingos žaliosios pusės, užklijuokite pirmiausiai 2 baltus akies obuolius, o vėliau įklijuokite 2 juodus akių viduriukus.

Tuomet, su mokytojo pagalba, iškirpkite trikampio formos nedidelę skylutę varlytės viduryje.

Ir paskutinis akcentas – švilpynę įkišame pro iškirptą skylutę taip, kad liežuvėlis būtų varlės burnytėje, o švilpynės galiukas išlindęs kitoje pusėje.

Varlytės jau gali linksmai kvaksėti!

PASTABA: Suaugusiųjų priežiūra/pagalba būtina!