Motinos dienos proga, Airidas savo mamytei padovanojo iš plastelino nulipdytą jos portretą.
Motinos dienos proga, mylimai krikštamotei Airidas pagamino ir padovanojo atviruką.
Kadangi mes buvome išvažiavę pas senelius (tiksliau- močiutes), tai vėluoju publikuoti dovanas mamytėms. Nepaprastai mielas dovanas savo mamai įteikė sūnelis Leonardas ir dukružės Gabija ir Goda.
Šį meškutį, kuris padės mokytis pažinti valandas, pasikartoti skaičių seką, Leonardui, 7-ojo gimtadienio proga, pagamino sesutė Goda.
Broliukai Justas ir Paulius su mama Inga tėveliui iškepė delniukus su širdelėmis.
Mūsų mažoji Luknė – jau septynių mėnesių! Tik pamačiusi nuotraukas iškart pastebėjau, kad Luknė per šį mėnesį labai išaugo į visas puses 😀 Aš visada sakau, kad man patys pačiausi mažulėliai nuo pusės metų…nes iki tada jie tokie gležnučiai, tokie trapučiai, o štai virš pusės metų – jau žmogutis: toks karlsoniškas ir oi-kaip-noriu-paniurkyti 😀 Šio mėnesio didžiausias įvykis – šliaužimas. Šaunuolė, Lukne, anksti Tu čia! Ką dar papasakojo Luknės mama Indrė? Paskaitykime!
VISAS LUKNĖS SMULKIOSIOS IR STAMBIOSIOS RAIDOS PROJEKTAS (su teorine medžiaga).
Štai jau antra diena galvoju, ką turi jausti esto Herman’o Simm’o mama, kuris teikdavo NATO slaptą informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms. Juk jos galvoje it sugedusi plokštelė turi suktis mintis: mano vaikas – Tėvynės išdavikas, mano vaikas – Tėvynės išdavikas…Ir jis ją išdavė už 1200 eurų per mėnesį.
Galvojau, ką čia parašius su Mamos diena… tačiau juk yra pasaulyje begalė neaprašomų dalykų. Matyt, Mamos diena – vienas tokių. Todėl pagalvojau pažvelgti šiek tiek kitomis akimis į savo dieną. Tokią dieną, kuri yra šiandien ir kuri daugiau niekada nebepasikartos. Vakar vakare atsiguliau ir pasiėmiau Gertrūdėlę į glėbį. Ji įsikniaubė man į petį, ir aš jaučiau ritmišką jos alsavimą. Atrodė, kad ji vos vos šypsosi. Ar galima nupasakoti tą jausmą? Tą norą suspausti ją iš visų jėgų? Ar galima nusakyti jausmą, kai Vilhelmas pribėga po pamokų? Kai Morta visa išdidi išeina iš savo klasės? Kai Augustas, man atvažiavus į mokyklą, pakelia akis ir sako: o, labas! Kai paverti jausmą žodžiais, dažnai nublanksta jo esmė. Todėl pagalvojau „dokumentuoti” vieną dieną Briuselyje.
Broliukas Aurimas su sesute Greta padarė nuostabias gėles mamai.