Atrodo, dar ką tik vaikas gulėjo lopšyje, o šiandien jau reikia padėti jam ruoštis į mokyklą. Laikas bėga nenumaldomai! Ruošiant vaiką į pirmąją klasę, reikia ne tik įsigyti visus būtinus mokyklai reikmenis, bet ir pagalvoti apie kišenpinigius – kiek jų skirti, tiksliau, skirti tam tikrą sumą savaitei ar kiekvienai dienai, kaip vaiką išmokyti atsakingai elgtis su kišenpinigiais ir kt. Išsiaiškinti, ką kiekvieni tėvai privalo žinoti apie kišenpinigius, padės edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Kokia kišenpinigių suma turėtų būti skiriama į mokyklą einančiam vaikui?

Suma, skiriama vaikui kišenpinigiams, yra itin individualus dalykas: viena šeima gali skirti 1 eurą, kita – 5 eurus, o trečia – gal net 10 eurų. Kišenpinigiai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių ir nuo to, kam jie yra skirti.

Ar kišenpinigiai moko vaikus, kaip elgtis su pinigais?

Kišenpinigiai atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirma, jie moko vaiką apskritai elgtis su pinigais. Jis tampa atsakingas už tai, kad pinigai neiškristų iš kišenės, nebūtų palikti ant suolo ar nebūtų pamesti darant kūlverstį. Pinigais reikia rūpintis. Jeigu pametus kepurę galima grįžti į mokyklą ir ją atgauti, pamestų pinigų galima ir nebeatgauti, tarkime, jei juos rado kažkas kitas.

Antra, kišenpinigiai ugdo savarankiškumo jausmą, o tai nepaprastai svarbu. Be to, tėvai klysta manydami, kad vaiko nuomonę apie pinigus, jo atsakomybę ir finansinį raštingumą formuoja tam tikri finansinio raštingumo kursai ar ekonomikos pamokos. Iš tiesų labiausiai už vaiko finansinį raštingumą yra atsakingi tėvai. Būtent jie formuoja vaiko požiūrį į skolas, į pinigų leidimą. Norėdami, kad vaikas pinigus leistų atsakingai, pirma, jie taip elgtis turi patys, o antra, vaikui tėvai turi skirti tam tikrą sumą, kuri leistų jam išmokti tos atsakomybės.

Kodėl svarbu mokyti vaiką, kaip elgtis su pinigais, nuo mažens?

Kai esi mažas, padarytos finansinės klaidos yra ne tokios skaudžios, pavyzdžiui, išleidus 5 eurus ne tam, kam reikėjo. Suaugus padarytų klaidų pasekmės jau visai kitokios, pavyzdžiui, kai paimama paskola ne pagal savo galimybes. Viena, kai vaikas pasiskolina iš draugų ir, nebegalėdamas pinigų grąžinti, ateina verkdamas pas tėvus, kita, kai suaugęs žmogus prasiskolina iš finansines paslaugas teikiančios bendrovės. Tiek vaikui, tiek suaugusiajam tai skaudžios pamokos, tačiau, kai įklimpstama į skolas neracionaliai skolinantis iš finansų bendrovių, dar ir patiriama pasekmių visam gyvenimui. Todėl geriau skaudžias pamokas išmokti dar pradinėje mokykloje, o ne pradedant savarankišką suaugusiojo gyvenimą.

Atminkite, kad duodami vaikui kišenpinigių, jį mokote suvokti pinigų vertę, t. y. sužinoti, kiek kas kainuoja. Teko pastebėti, kad mažiems vaikams suvokti pinigų vertę dar sunku. Todėl ir reikia pratinti vaiką, kad jis pirktų, gautų grąžą ir pradėtų skaičiuoti. Mokytis iš patirties yra itin svarbu. Kišenpinigiai moko ir racionalaus elgesio su pinigais: jei tau skirtus pinigus išleidai, daugiau jų nebeturi. Svarbu, kad tėvai neduotų kišenpinigių, jei vaikas juos išleido vienu kartu ir nepagalvodamas. Jei susitarėte su vaiku, kad savaitei bus skiriami 2 eurai, tai ir reikia skirti 2 eurus. O jei vaikas išleidžia pinigus ir apsipylęs ašaromis sako, kad dar noriu su draugais ledų nusipirkti, tėvai turi pasakyti, kad duoti daugiau pinigų, deja, negalime. Tai bus skaudi pamoka, tačiau gyvenime tokia patirtis labai pravers.

Kitas svarbus dalykas – būtina pabrėžti, kad pinigai ne šiaip sau išimami iš bankomato, o uždirbami sunkiu darbu. Tai, kad jie yra uždirbami, vaikui iš tiesų gana sunku suprasti. Todėl reikia sakyti, kad pinigai reiškia darbą.  Vaikas turi tai pajusti, tai bus didelė dovana ateičiai. Kitas dalykas – taupymas. Galiausiai, kišenpinigiai padeda vaikui suprasti, kas yra skolinimasis, tiksliau, kaip viskas vyksta: klasės draugas paskolino, vaikas grąžino ir pan. Itin svarbu, kad tėvai pabrėžtų, jog jei vaikas nusipirks norimų ledų, tai kitą savaitę pinigų gaus mažiau, todėl jis turėtų apsispręsti, ar nori ledų, ar gauti didesnę sumą kišenpinigių kitai savaitei. Taip bus suteikta teisė rinktis ir kartu ugdomas sąmoningumas.

Kada vaikui galima pradėti duoti kišenpinigių?

Rekomenduotina jų duoti, kai vaikas supranta, kad, norint ką nors nusipirkti parduotuvėje, reikia pinigų. Mažesnieji mano, kad pinigai tiesiog šiaip sau gaunami. Taip pat vaikas turi suprasti, kad, jei pinigus išleidai, jų nebeturėsi iki kito karto, kol vėl bus duodama tam tikra suma kišenpinigių. Pavyzdžiui, jei vaikas kišenpinigių gavo pirmadienį ir visus juos išleido, jis turi suprasti, kad teks laukti iki kito pirmadienio. Visiškai gali pasitaikyti ir pykčio, ir ašarų, tačiau jei tėvai užsiima finansine edukacija, tam turi pasiruošti.

Kokia kišenpinigių suma turėtų būti skiriama?

Kišenpinigių suma priklauso nuo šeimos finansinių pajėgumų, taip pat nuo to, ką vaikas nori pirkti. Jei vaikas pats turi nusipirkti nuolatinį autobuso bilietą, mokėti už pietus ir kita, suma turėtų būti skiriama vienokia, o jei už tai sumoka tėvai, ji bus kitokia. Reikia atskirai vertinti kiekvieną situaciją, tačiau kartu nereikia pamiršti aplinkos. Vaikui svarbu, kiek pinigų gauna artimiausi draugai. Vaikas arba turi gauti panašiai, arba su juo reikia pasikalbėti, kodėl negalite skirti tokios pačios sumos kišenpinigių. Tarkime, jei Jūs skiriate 5 eurus per savaitę, o kita šeima – 10 eurų, vaikui bus skaudu ir jis nesupras, kodėl gauna 5 eurais mažiau. Reikėtų susėsti ir apie tai pasikalbėti.

Kišenpinigiai moko Jūsų vaiką išmokti elgtis su pinigais atsakingai ir padeda jį apsaugoti jį nuo neracionalių finansinių sprendimų ateityje. Be to, gaudamas kišenpinigių, vaikas išmoks būti savarankiškas. Vis dėlto kad būtų „įskiepyti“ finansiniai pagrindai, neužtenka vien tik duoti kišenpinigių – reikia su vaiku apie pinigus kalbėtis, diskutuoti, vaikui pinigų klausimais patarti.

Tekstas buvo publikuotas portale pinigubite.lt: http://www.pinigubite.lt/naujienos-ir-renginiai/naujienos/5141-austeja-landsbergiene-ka-tevams-reikia-zinoti-apie-kisenpinigius