Radau labai gražų tinklaraštį (anglų kalba), kurį rašo mama, kurios vaikas serga cerebriniu paralyžiumi. Toks, kokio, manau, labai reikia šeimoms, susidūrusioms su vaiko negalia.

Perskaičiau gan nemažai įrašų – ypač apie tai, kaip viskas atsitiko… Esmė ta, kad informacijos tokios šeimos turi nemažai. Na, bent jau rasti tai yra įmanoma. Tačiau – kiek man teko susidurti dirbant savanore ligoninėje vaikų onkologiniame skyriuje – labiausiai reikalinga žmonių parama ir šiluma. Bendrystės ir bendruomenės jausmas. Juk šie tėvai ruošėsi kelionei į Italiją, o atsidūrė…Olandijoje.

Ir dar. Tie, kurie ruošėtės į Italiją ir esate joje…nepamirškite. Ir niekada, niekada, niekada nesiliaukite dėkoję…

Nuotrauka: ehpien „White tulips”