Morta dabar labai daug kalba. Ir taip kalba, kad mes laikomės nesijuokę. Todėl dabar dažniausiai girdimas žodis mūsų namuose: „Baik!” (žinoma, palydimas ITIN tūžmingu žvilgsniu!) Kad būčiau iš tiesų objektyvi, turiu pasakyti, kad dabar dažniausiai girdimi DU žodžiai: Mortos „Baik!” ir Gertrūdos „Dar!” 😀

O Morta tai kalba BE SUSTOJIMO. Žinoma, to nepamatysite, jei šiek tiek laiko nepraleisite su ja – jai BŪTINA apsiprasti, nes šiaip prie nepažįstamų žmonių ji yra iš tiesų drovi. Ji tiek kalba, kad man kartais norisi pasakyti: Mortule, tššš… Nes iš tiesų jau kartais net nebegirdžiu, ką ji sako 😀

Be to, kad ji labai daug čiauška, jos čiauškėjimas – neįsivaizduojamo įdomumo. Žinoma, mums, tėveliams 😀

a) Vakar migdau Gertrūdą. Lauke krykščia Morta, nes Gabrieliaus sesė ją supa…aukštaiiii! Gertrūda – kaskart, kai Morta sukrykščia – atsimerkia, tačiau po kelių kartų, matyt, pripranta ir jau visai minga… Ir staiga: BAM,  BAM, BAM žingsniai laiptais, atlapojamos kambario durys ir įsiveržia Mortulė, sakydama, kad jai reikia pasiimti megztuką. Aš jai sakau: pupa, juk yra megztukų apačioje. Ji tarsi manęs neišgirdusi eina link savo komodos, pasilenkia…Ir tada aš sakau: „Nelipk laiptais kaip dramblys, kai miega Gertrūda, gerai?” Morta sustingsta. Pasuka galvą į mane, primerkia akis ir piktai sako: „AŠ – NE DRAMBLYS!” Demonstratyviai apsisuka ir eina iš kambario. Pavymui (vos tramdydama juoką) sakau: „Megztuką pasiimk, juk atėjai jo”. Morta atsisuka AUKŠTAIII iškėlusi galvą, kresteli plaukus ir rėžia: „Nereikia!” Ir uždaro paskui save duris. Aš taip tramdau juoką, kad vėl pažadinu Gertrūdą 🙂

b) Šįryt kepu blynus. Mergaitės valgo kambaryje. Ateina Morta ir sako:

– Man atrodo, kad Gertrūda jau nebenori blynų.

– Kodėl?

– Nes ji tik šaukia „Dar!”, o po to ima ir į mane meta 😀 ….Bet nieko…Sutvarkysim, ane?

Ir tokių dialogų kasdien – dešimtys. Širdis dainuoja stebėti, kaip auga mažas žmogutis…