http://www.alfa.lt/straipsnis/180595

Mokslininkai analizavo duomenis, kuriuos pateikė JAV statistikos departamentas. Remiantis šiais duomenimis, metę mokyklą pirmieji šeimos vaikai, kaip ir besilaukiančios paauglės, daug rečiau gyveno su tėvais ar buvo jų remiami, nei į analogišką situaciją patekę jaunyliai, kurie apskritai yra labiau linkę rizikuoti ir vaikščioti ašmenimis nei jų vyresnieji broliai bei seserys.

Manoma, kad tėvai, auginantys paskutinį vaiką, jau būna matę ir šilta, ir šalta, todėl niekam nieko nesistengia įrodyti. Be to, jiems jau neberūpi jų kaip tėvų reputacija ir jie nebetrokšta, kad apie juos kalbėtų kaip apie labai „tvarkingus“ ir „disciplinuotus“ tėvus – tokio pripažinimo paprastai siekia pirmą vaiką auginantys arba jauni tėvai. Taigi galima kelti hipotezę, kad jaunėliai ir vienturčiai sąmoningai ar nesąmoningai, bet jaučia, kad yra mažiau disciplinuojami nei kiti, todėl leidžia sau daug daugiau.

Be to, jau daugybė prieš tai atliktų tyrimų įrodė, kad aplinka, kurioje vaikas auga, daro didžiulę įtaką jo asmenybės vystymuisi. Nenuostabu, kad įtakos turi ir tai, kelintas vaikas gimė šeimoje. Žinoma, tai, kad vaikui buvo lemta gimti pirmam, dar nereiškia, kad jis pasižymės visomis ar bent jau puse tų savybių, kurios paprastai priskiriamos pirmagimiams, bet gimimo eiliškumas padeda pasireikšti ir išryškėti tam tikriems charakterio ypatumams. Be to, nereikia pamiršti, kad didelis skirtumas tarp vaikų (didesnis nei šešeri metai) ar tai, kad turite vienintelį sūnų ir tris dukras, gali daryti didžiulę įtaką (didesnę nei gimimo eiliškumas) vaiko vystymuisi ir jo charakteriui bei jūsų elgesiui su juo. Pavyzdžiui, jaunėlis sūnus, turintis tris vyresnes seseris, gali pasižymėti charakterio savybėmis, būdingomis pirmagimiams (kartu su savo pirmagime seserimi).

Ši lentelė rodo keletą (bet dar kartą noriu pabrėžti, kad nebūtinai taip yra) charakterio bruožų, kurie yra siejami su gimimo eiliškumu:

Pirmagimiai veržiasi vadovauti, todėl jie dažnai tampa globėjais arba aktyviais pasaulio pertvarkytojais. Bet kuriuo atveju tėvams reikia išmokti nereikalauti iš šių vaikų per daug. Be to, tokiems vaikams labai svarbu, kad tėvai jais didžiuotųsi, todėl aiškiai pasakykite, ko iš jų tikitės. Šis vaikas paprastai puikiausiai laikysis taisyklių ir visose srityse sieks geriausių rezultatų. Be to, jie gali įkyrėti kitiems vaikams, nes nuolat nurodinėja jiems, ką daryti. Jiems vis reikia priminti, kad jaunesnieji broliai ir seserys negali atlikti to, ką gali padaryti jis, todėl jiems keliami kiti – atitinkantys JŲ amžių – reikalavimai.

Vidurinieji paprastai būna patys įdomiausi vaikai. Be to, dažniausiai jie būna visiška pirmagimio priešingybė. Vidurinėliai paprastai stengiasi atrasti savąjį „aš“, todėl labai svarbu, kad padėtumėte išsiskleisti jų talentams. Jokiu būdu nelyginkite vidurinio vaiko su pirmuoju. Kartais jie jaučiasi „prispausti“ iš abiejų pusių, todėl svarbu jiems skirti dėmesio. Juk jie nėra toks stebuklas, kaip pirmagimis, ir nemoka kaip pagrandukai išsireikalauti meilės ir dėmesio, todėl tėvams teks netgi sąmoningai skirti jiems dėmesio. Leiskite jiems kuo daugiau sprendimų priimti savarankiškai ir pasakyti savo nuomonę, kai spręsite, pavyzdžiui, į kokį kino filmą eis šeima, ką valgysite pietums – taip „vidurinėliai“ pajus, kad valdžia – ne tik vyresnėlių ir mažylių rankose!

Jaunyliai – vėlgi labai savitos asmenybės. Dažniausiai jie – komunikabiliausi ir juokingiausi. Jie turi mažiausiai prievolių ir jų gyvenimas – nerūpestingiausias iš visų vaikų. Tačiau vis vien viduje jie trokšta „pasivyti“ brolius ir seseris ir būti tokie pat šaunūs, kaip ir jie. Labai svarbu, kad tos pačios taisyklės galiotų ir jaunėliams. Tėvams labai maga nuolaidžiauti mielam mažyliui, bet kartą nusileidus bus sunku susigrąžinti tvarką. Dažnai tėvai – žinodami, kad tai jų paskutinis vaikas, linkę jį palepinti. Tačiau ir šį vaiką svarbu mokyti atsakomybės bei savarankiškumo. Nepamirškite ir pasidžiaugti tuo, ką jis išmoksta – žinoma, vyresnėlis jau prieš keletą (o gal ir keliolika) metų išmoko važiuoti dviračiu, bet jaunėliui tai didžiulis laimėjimas, ir jis tikisi, kad pasidžiaugsite kartu.

Vienturčiai dažnai pasižymi panašiomis savybėmis kaip pirmagimiai, bet jos yra labiau išreikštos. Svarbu, kad vienturėliai turėtų kuo daugiau galimybių bendrauti su kitais vaikais. Nors vienturčiai paprastai būna labai brandūs, nepamirškite, kad jis – vaikas, ir neužkraukite jam suaugusiųjų problemų. Vienturčiai taip pat yra linkę į perfekcionizmą, todėl pasistenkite, kad jie neabejotų, jog visi daro klaidų, ir jūs jį mylite tokį, koks jis yra.

Nors ir manoma bei įrodyta, kad gimimo eiliškumas turi įtakos, tai nesuformuoja vaiko. Jo raida priklauso ir nuo begalės kitų veiksnių. Todėl tokia informacija jums gali tiesiog padėti geriau pažinti vaiką, bet nebus jo auginimo ir jo supratimo vadovėlis. Nes kiekvienas vaikas – kitoks. Ir kiekvienas iš jų, kad ir kiek pasišausite, bus nauja mįslė, kurią reikės „perkrimsti“.