http://www.alfa.lt/straipsnis/165901
Kai kurie tėveliai labai jaudinasi, kad jų vaikas nedrąsus. Ar iš tiesų yra ko jaudintis? Visų pirma jei jūsų vaikas intravertas ir labiau rezervuotas nei jo draugai – nieko tokio. Tiesiog tokiam vaikui reikia truputėlio daugiau laiko, kad prisitaikytų darželyje ar mokykloje. Jei žinote, kad jūsų vaikas nedrąsus – būkite jo parama tol, kol pasijus saugus naujoje aplinkoje. Gali būti, kad reikės paskatinti naujas draugystes (pavyzdžiui, pasikviesti vaiką, apie kurį sūnus ar dukra daugiausiai kalba, pas save į svečius, kad jie galėtų artimiau susipažinti). Paprastai nedrąsiems vaikams yra lengviau iš pradžių bendrauti su keletu vaikų. Jei jie tuos vaikus išvysta ir kolektyve, jaučiasi daug saugiau nei visiškai nepažįstamų apsuptyje.
Net jeigu vaikas lankė lopšelį, dar nereiškia, kad perėjimas iš jo į darželį ir iš darželio į mokyklą bus lengvas. Paprastai užtrunka, kol tokio temperamento vaikas apsipranta ir prisitaiko prie bet kokio pokyčio, tarp jų ir perėjimo iš vienos aplinkos į kitą. Jei galite, į naują darželį ar mokyklą nuvažiuokite kartu su vaiku, apeikite grupę, sporto salę, užeikite į virtuvę, pasivaikščiokite kieme. Labai gerai tokiu atveju perspėti ir mokytoją, kad jūsų vaikas nėra pats drąsiausias (geriausia tai daryti negirdint nei pačiam vaikui, nei jo būsimiems draugams). Gali būti, kad ir mokytoja turės minčių, kaip padėti jūsų vaikui lengviau integruotis.
Kai kurių darželių administracija ne tik leidžia, bet ir skatina pirmą dieną (ar net kelias) pasilikti kartu su vaiku. Jei vaikas nedrąsus – visai neprasta mintis. Jeigu darželio tvarka kitokia (geriausia būtų išsiaiškinti iš anksto), pasirenkite šiek tiek ilgesniam ir gal net skausmingam atsisveikinimui. Svarbiausia, ką galite padaryti – kartu su vaiku pasisveikinkite su auklėtoja ar mokytoja, padėkite jam susipažinti su keliais vaikais (arba nuveskite prie tų, kuriuos jis jau pažįsta).
Jei jūsų vaikas nors viena akimi žvilgčioja į naujuosius draugus, pasiūlykite jiems kartu pažaisti kokį nors konkretų žaidimą (gal norite kartu papiešti?). Jei sūnui ar dukrai kiti vaikai neįdomūs, pasiūlykite, ką ji (jis) galėtų veikti vienas. Kai bus laikas išeiti, BŪTINAI atsisveikinkite. Tėvai, kurie sprunka nuo vaikų, nes nenori jų liūdinti, virkdyti ir pan., elgiasi labai neprotingai. Visų pirma vaikui bus tikrai liūdna, kad jūs išeidama (-as) jo neapkabinote, nepabučiavote, galų gale nepamojavote IR – sudie pasitikėjimui jumis.
Vyresniems nei trejų metų vaikams išsiskirti kur kas lengviau, jei jie žino, kada atvažiuosite. Pavyzdžiui, kai atsibus po pietų miegelio, kai pavalgys vakarienę ir t. t. Jei jau atsisveikinote, išeikite. Jei abejosite, neatsiplėšite nuo vaiko, jis gali pamanyti, kad vyksta kažkas negera. Jei vaikas įsikabina į jus ar ima nepaliaujamai šaukti, pakvieskite auklėtoją, kuri paimtų jį ant rankų ir švelniai užkalbintų.
Tačiau netgi kai vaikas apsipras ir į darželį keliaus ne tik be didelio entuziazmo, bet ir be didelio susierzinimo, nepamirškite vis pasiteirauti auklėtojos, kaip jam sekasi. Ji yra tarsi jūsų ausys ir akys grupėje, todėl tik bendraudami ir bendradarbiaudami su ja padėsite vaikui įveikti jo nedrąsumą. Auklėtoja taip pat gali pasakyti, su kuo vaikas mielai žaidžia, ką jis mėgsta veikti (paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikai, paklausti, ką veikė darželyje, sako, kad nieko).
Galbūt esate girdėję ar net skaitę apie tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko nereikia „stumti“, reikia leisti jam pačiam apsiprasti ir viską daryti savo tempu. Iš dalies tam galima pritarti, bet, mano galva, tėvai ir pedagogai tam ir yra, kad šiek tiek stumtelėtų, jog vaikas neįstrigtų visą dieną (ar net savaitę ir mėnesį) vienoje vietoje jausdamasis NEDRĄSIAI.
Jeigu susitaikysite su tuo, kad jūsų vaikas dienas leidžia vienišas, darysite jam meškos paslaugą. Vaikai vienas iš kito be galo daug išmoksta ir sužino, bendravimas būtinas jų socialinei raidai. Taigi tiesiog stebėkite savo vaiką: jei matote, kad galite jį paraginti, taip ir padarykite. Jei matote, kad vaikui šiuo metu tikrai nereikia padrąsinimo, palaukite tinkamo momento, bet per ilgai „neužsisėdėkite“.
Nedrąsiems vaikams po darželio ar mokyklos geriausia ramiai leisti laiką namuose: aplinkoje ir tarp žmonių, kuriuos gerai pažįsta. Tiesiog tegul jis ramiai žaidžia – nereikėtų tikėtis, kad tokį vaiką „išdrąsinsite“ vesdami į tuntą papildomų būrelių.
Kad ir koks nedrąsus jūsų vaikas, patikėkite, jis tikrai jus nustebins gan greitai susidraugaudamas su pedagogais ir kitais vaikais (bent jau keliais). Suprantama, nėra lengva susitaikyti, kad jūsų vaikas darželyje ne toks kaip bendradarbės – tikra žvaigždė. Betgi žvaigždės ir krinta, ir gęsta. Didžiuokitės savo ramiu, lyrišku ir jausmingu vaiku – juk šiam išprotėjusiam pasauliui tikrai reikia ir poetų, ir mąstytojų.