Vakar Vaikystės Soduose iškėlėme trispalvę (šiandien jau tik švenčiame): tikrai stengėmės, kad ir kotai, ir visos vėliavos atkeliautų iki vakar. O tada…tada atvėrėme vartus, išėjome į kiemą, užtraukėme tautinę giesmę ir iškėlėme vėliavą. Nuo  vakar Sodeliuose kasdien plėvesuos ir Lietuvos, ir Vaikystės Sodo vėliavos. Gražiausia, kad giesmę giedojo visi. Net tie, kurie dar visai mažai kalba. Tikiu, kad auga nauja karta. Karta, kuri ne lauks, kol kas nors sukurs Lietuvą, bet patys ją kurs.

Man patiko perskaitytas Laimono Tallat-Kelpšos vasario 16ai parašytas straipsnis. Juk tikrai: daugiakalbystė nemenkina ir nemažina mūsų, lietuvių, vertės, o-bet-tačiau vaikus pradedame mokyti užsienio kalbos tik jau pradėjus lankyti mokyklą, o jei jau mokome, tai įsivaizduojame, kad vienintelė kalba verta mokymosi yra…anglų. Aš esu už ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą(si). Ir,manau, vertingiausias jis yra ne tada, kai į darželį ateina sunkiai angliškai kalbant persona ir dainuoja su vaikais „tvynkl tvynkl lytl starrrrr” :D, o kai vaiką pradeda sąmoningai supti ta aplinka. Taip, pavyzdžiui, mūsų vaikai (ir ypač Morta!) išmoko kalbėti angliškai. Manau, kad jei šešerių metų vaikas, kuris nebuvo nė viename anglų kalbos užsiėmime, geba susikalbėti ta kalba, tai yra visai neblogai 🙂 Ir aš visiškai, absoliučiai, nė lašelio nebijau, kad mūsų vaikai dėl daugiakalbystės užaugs prastesniais lietuviais. Arba dėl tolerancijos. Žinote, tie komentarai prie Laimono straipsnio… Suprantu, kad delfi komentatoriai yra tam tikri žmonės, bet vis vien. Tikiuosi, kad mūsų vaikai niekada neparašys nieko panašaus. Nes pagarba sau susideda ir iš pagarbos aplinkai.

Dabar gali būti Lietuvos aukso amžius. Tai, kad rašoma daug negatyvių straipsnių, visiškai nereiškia, kad yra blogai. Yra gerai. Mes galime daug. Mes turime daug. Suprantu, kad visada norisi daugiau – turbūt tai yra pagrindinis variklis apskritai judėti į priekį. Ir suprantu, kad dažnai atrodo: „O KĄ AŠ GALIU PADARYTI?” Kiekvienas mūsų galime padaryti be galo daug. Būkime kaitos agentais. Būkime tokie, kurie myli Lietuvą, kurie išdidžiai iškelia trispalvę, kurie eina ir DARO. Nes niekas daugiau nesukurs Lietuvos. Nes niekas daugiau nesukurs geresnės Lietuvos. Jeigu burbam ant žmonių, kuriuos patys išsirinkom, tai, kaip sakant, nereikia toli ieškoti kaltų. Dar Jonas Aistis rašė, kad lietuvis verčiau skundžiasi, nei imasi veiksmo. Bet juk gali taip ir nebūti? Eik. Balsuok. Kalbėk. Stenkis. Gyvenk sąmoningai visomis prasmėmis. Ir tikėk, kad esi svarbus. Kad keiti. Kad tavo veiksmai keičia pasaulį. Ypač, kai žinome, jog nežiūrint ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos (nors aš nemanau, kad ji – tragiška, bet šiandien ne apie tai), didelė visuomenės dalis mato lietuviško valstybingumo potencialą. Tai, kaip sakant, ir kabinkimės už jo. Ir būkime tais kaitos agentais.

httpv://www.youtube.com/watch?v=hVCBrkrFrBE

Gražaus Lietuvos gimtadienio visiems mums!

P.S. Užsukite šiandien į google.lt Man taip gražu, kad net graudu.