Vis daugiau ir dažniau prabylama apie tikrąjį kūrybiškumą. Na, ne tik apie įprastą kūrybiškumą (dailė, muzika, šokis), bet ir apie kūrybiškumą sprendžiant problemas, apie kūrybiškumą mokant(is) gamtos mokslų, apie kritinio mąstymo ugdymą. Apmaudu, kad – kaip ir teigia seras K.Robinson’as – visa tai dažnai taip ir lieka kalbomis. Teisybę pasakius, jau beveik visi kalba teisingai. Bet, visi žinome, kalbėti ir veikti nėra vienas ir tas pats. Bene lygiai taip pat dažnai tenka išgirsti frazę: man gerai buvo, bus gerai ir dabartiniams vaikams. As if.

Kritinis mąstymas, deja, nėra įgimtas, o yra (iš)ugdomas. Moksliniai tyrimai jau ne kartą įrodė, kad vaikai, kurie gali paaiškinti, KAIP jie išsprendė vieną ar kitą problemą, supranta užduotis ir dėstomą dalyką daug geriau, nei tie, kurie rutiniškai išmoksta spręsti problemas. Bet yra ir dar vienas niuansas – tyrimai rodo (pavyzdžiui, Abrami ir kt 2008 atliktas mokslinis tyrimas), kad daug kas priklauso ir nuo to, KAIP vaikas yra ugdomas. BINGO! Pasirodo, tie vaikai, kurie mokomi…

– ieškoti ir analizuoti panašias situacijas

– kategorizuoti ir klasifikuoti

– identifikuoti aktualią informaciją

– argumentuoti

– tikrinti hipotezes

– atpažinti/rasti klaidas

– identifikuoti (ir skirti) įrodymus ir interpretacijas

…daug geriau sprendžia problemas. Kaip pasakytų Augustas, no ship (čia iš serijos ship happens). Kai kurie XXI amžiaus tėvai ir pedagogai jaudinasi: o kaip kūrybiškumas?! Esmė ta: kritinis mąstymas ir YRA kūrybiškumas, lankstumas ir atvirumas idėjoms. Žodžiu, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas žengia koja kojon. Aš apskritai neabejoju, kad kritinio mąstymo ugdymas sąlygoja, kad vaikai tampa intelektualesni, savarankiškesni ir kūrybingesni. Ir tai – ne šakėmis ant vandens rašyta. R.Herrnstein atliko tyrimą su 400 moksleivių, kuriems sąmoningai ugdė kritinį mąstymą ir po to – drauge su kontrolinės grupės vaikais – davė atlikti įvairius testus. Po 60ies 45 min trukusių pamokų kalbos, išradingumo ir net IQ rodikliai buvo ženkliai geresni, nei tų vaikų, kuriems kritinis mąstymas nebuvo ugdytas. A.Zohar atliko tyrimą su 678 moksleiviais, kuriems per biologijos pamokas buvo dėstoma kritinį mąstymą skatinančiais metodais. Ir ką jūs manote? Jie ne tik geriau išmanė biologiją, bet ir geriau sprendė kasdieninės problemas!

Ką galime daryti mes?

– pradėkite kuo anksčiau; tegul vaikai pagrindžia savo norus; tegul įvertina kitų nuomonę. Raskite ugdymo įstaigą, kuri ugdys kritinį mąstymą.

– jeigu norite, kad vaikas kažką padarytų pagal jūsų instrukciją, pagrįskite, kodėl jis turi daryti būtent taip. Jei negalite pagrįsti, leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus.

– visais įmanomais būdais skatinkite smalsumą. Tegul vaikas prieštarauja. Tegul abejoja. Tegul drąsiai pasako, jei jam kas nors yra sudėtinga/nesuprantama. Tegul ieško SAVO atsakymų.

– tegul ieško kelių įmanomų problemos sprendimų būdų. Teisingas atsakymas yra saldus (ypač, jei patys augome sistemoje, kurioje teisingas atsakymas ir vienintelis būdas jį rasti buvo vertybė), tačiau juk dažnai būna daugiau, nei vienas teisingas atsakymas. Randant juos vaiko mąstymas taps daug lankstesnis.

– tegul pasakoja savo žodžiais. Tegul iš tiesų supranta, o ne atkartoja. Tegul moko jaunesnį/nesuprantantį.

– net maži vaikai supranta, kad emocijos ir norai gali daryti įtaką mūsų elgesiui/sprendimams/nuomonės susiformavimui – kalbėkite apie tai ir, žinoma, kaip to išvengti ir gebėti net ir labai emocingose situacijose išlikti sveiko proto.

– niekada negalvokite, kad kritinis mąstymas – tai faktai ir akademiniai dalykai. Kritinis mąstymas būtinas ir diskutuojant etiniais, moraliniais ir visais kitais klausimais.

– tegul vaikai kuria istorijas. Kurie dar nemoka rašyti, tegul papasakoja (o jūs užrašykite). Kurie jau moka – tegul rašo. Rašymas padeda išgryninti argumentus.

Ir, žinoma, skatinkite tikrąjį susidomėjimą gamtos mokslais. Ypač dabar, XXI amžiuje, kai mokslas nebėra tik išrinktiesiems, kurie stengiasi išaiškinti pasaulio paslaptis. Man atrodo, kad per pastaruosius porą šimtų metų įvyko tam tikra mokslo revoliucija – apie gamtos mokslus prakalbo ne tik mokslininkai, bet ir politikai, visuomenės veikėjai. Grožių grožis. Lankykitės su vaiku ne tik dailės parodose, bet ir technologijos muziejuose. Žinia, pasaulyje jų yra nepaprastai nuostabių, ir vaikai juose gali išbandyti fantastiškų dalykų ir įgyti žinių bei gebėjimų, kurie dar labiau skatins susidomėjimą gamtos/tiksliaisiais mokslais, bet – mano dideliam džiaugsmui – tokie muziejai (na, ne tokie, bet vis į tą pusę) atveria duris ir Lietuvoje.

Prieš keletą dienų radau šią gražią istoriją apie mokslą. Tikrai nenoriu, kad ji įžiebtų diskusiją apie homeopatiją, ekstrasensus ir /arba religiją. Juk šįkart kalbame apie gamtos mokslus ir apie kritinį mąstymą! Aš – nors per pastaruosius porą metų išmokau nesigraudinti taip lengvai, kaip anksčiau – tikrai pajutau gniužulą gerklėje ir net keletą kartų peržvelgiau/skaičiau. Nes aš esu mokslininkė, visa širdimi tikinti, kad mokslas veda žmoniją į priekį, o švietimas gali išgelbėti pasaulį. Tiesa, šiandien viena mokslininkė, pakvietusi mane rudenį dalyvauti dideliame švietimo projekte, pasakė, kad aš – mokslininkė-praktikė, o teorija, anot jos, visada turi žengti koja kojon su praktika. Prisimenu, kad dar doktorantūros posėdžiuose man vis kolegos mokslininkai sakydavo: na, praktike, ką pasakysi?! Šįkart noriu pasakyti: skatinkite (ir mokykite!) vaikus mąstyti. Patikėkite, jie tikrai jums už tai padėkos.

Nuotrauka: our little mad scientist by Rice and D