Jau Belgijoje mūsų Gertrūdėlės krikštatėviai vis ragino susigundyti pirkti Colruyt parduotuvėje iš namų: užsisakai viską internetu, reikia tik nuvažiuoti ir pasiimti viską. Ruošėmės ruošėmės, bet taip ir neprisiruošėme – gal dėl to, kad visai šalia namų turėjome nuostabią parduotuvėlę, kurioje visos pardavėjos pažinojo ir kalbindavo mūsų vaikus, mes mintinai žinojome visas lentynas, na, ir šiaip ten užsukti būdavo tarsi ritualas. Grįžus į Lietuvą tas ėjimo į parduotuvę ritualas ėmė atrodyti ne ritualas, o varginantis procesas, kurio mielai atsisakytumėme.
Be to, mus iš tiesų vargina didelių pakuočių nebuvimas. Tenka pamiršti, pavyzdžiui, 5kg šeimynines mėsos pakuotes, 12l pieno pakuotes (net ir mūsų mažytėje parduotuvėlėje) ir pan. Kadangi pieno savaitei perkame apie 10 litrų, jogurtėlio – ne ką mažiau (vaikai nešasi užkandėlei, tai tenka dėti po 4 indelius, vadinasi, savaitei – 20 indelių. Vien užkandėlei. O jei dar nori šiaip jogurto:)), tai norisi, kad būtų pakuotės. Kol kas taip patogiai galėdavome apsipirkti tik Žirmūnų RIMI arba Akropolio Maximoje (ten imdavome jogurto indelių pakuotę, pieno pakuotę ir pan.), bet važiavimas ten su keturiais vaikais nėra smagus potyris. Todėl dažniausiai važiuodavo vienas mūsų, kai jau vaikai užmigdyti. Irgi nėra smagu.
Ir štai G vieną dieną sako: gi skaičiau straipsnį apie e-maximą, gal bandom??? Taigi šeštadienį apie pietus sėdom prie kompo ir…užsisakėm viską, ko reikia kitai savaitei. (Na, gal ne viską, bet užmirštom smulkmėms tikrai galima sustoti parduotuvėlėje prie mūsų – tada aš/G paprasčiausiai įbėgu į parduotuvę, kol vaikai su tėčiu/manim palaukia mašinoje). Gėrių gėris. 20min – ir viskas užsakyta! Per tiek laiko mes su savo ketveriuke išsiruošdavome vykti į parduotuvę 😀 Jau nekalbant apie tai, kad nuvažiavus nuolat būdavo derybos su kiekvienu: o aš noriu to, o aš – ano, o aš – trečio. Dabar gi susipirkom tai, ko reikia. Taškas. Vaikai užsisakė besėklių vynuogių 🙂 Aš norėjau užsisakyti vyno butelaitį, bet, atrodo, ten negalima užsisakyti alkoholio.
Šiandien ryte (apie dešimtą valandą) viską pristatė į mūsų namus. Net užnešė 🙂 Noriu pagirti – viskas buvo gražiai supakuota, sudėliota (aš pati esu ne tik ne pedantiška, aš esu anti-pedantė, bet vat parduotuvėje į maišą viską turiu sudėti tam tikra tvarka, o ne bet kaip sumesti:)) Vienintelis priekaištas, kurį pagalvojau, buvo tas, kad viskas galėjo būti sukrauta arba į kartonines dėžes (ne naujas, o tas, kur lieka), arba į plastmasines-daugkartines, iš kurių mums reikėtų tuoj pat viską iškraustyti, o atvežę žmonės jas pasiimtų. Tiesiog mes Belgijoje jau labai labai labai labai labai labai 🙂 retai pirkdavome maišiukus – visada arba a) turėdavome savo arba b) su vežimėliu nusiveždavome viską iki mašinos, o ten jau susikraudavome į bagažinę (grįžę visi čiupdavome šį-bei-tą į rankas ir užnešdavome iki virtuvės).
Mes viską išsidėliojome ir – parduotuvėje nebūta, o savaitei pasiruošta. Pasikartosiu – gėrių gėris 🙂 G sako, kad dabar bus tik lengviau, nes sistema išsaugo, ką mes jau pirkę ir nebereikia iš naujo ieškoti.
Žodžiu, mažais žingsneliais lengviname savo gyvenimą Lietuvoje.
Gal kas nors esate išbandę – kokie jūsų įspūdžiai? Gal dar ką nors esate išbandę? Mano viena draugė sakė, kad ji taip perka mėsą ir daržoves iš ūkininkų (pristato nemokamai,o dar ir pigiau, nei parduotuvėje). Manau, kad pasiaiškinsiu, kaip ji tai daro ir taip pat išbandysiu.
Dar pagalvojau. Šiandien visa šeima nuėjome į Keistuolių teatro spektaklį „Geltonų plytų kelias”.PIRMĄ KARTĄ VISA ŠEIMA buvome spektaklyje. Pasaka. Smagu buvo žiūrėti, kokią didelę eilės dalį užimame vien tik mes 😀 Po spektaklio būtų reikėję važiuoti į parduotuvę, o dabar…važiavome į Vaikystės Sodą, o po to – namo. Namuose žaidžiau su vaikais (tai – dabar taip pat prabanga, be galo brangus laikas). Su G iš pagrindų sutvarkėme virtuvę (to nebuvome padarę irgi nuo grįžimo!). Ir neatsidariau nei el pašto dėžutės, nei tinklaraščio. So there.
Ai, dar. Vakar vakare ėjome į svečius. Toks pusiau darbinis susitikimas, į kurį nešėmės sūrio. Tai vat noriu pasidalinti, kad atradau absoliučiai nerealų sūrį (pirkom Žirmūnų RIMI) – su imbieru ir mango – galima liežuvį praryti!