Kai laukiausi, gimė ir augo pirmasis sūnus, labiausiai dėkinga buvau savo draugams Švedijoje ir JAV, kurie prisiuntė begalę profesionalios literatūros vaikų auginimo klausimais, kurios labai pasigedau Lietuvoje. Tą literatūrą drįsčiau pavadinti mokslo populiarinimo, nes rašė žmonės, kurie studijavo vaiko psichologiją, edukologiją, rėmėsi tyrimais, kitais mokslininkais ir…savo patirtimi auginant vaikus. Skaitant jaučiau, kad tie žmonės žino, apie ką kalba. Kartais aš tai nuomonei nepritariau, ieškojau kitos ir supratau tai, kad vienos tiesos tikriausiai ir nėra, tačiau žinios atpalaiduoja vaizduotę ir… leidžia pačiam atrasti „SAVO” tiesą. Esmė ta, kad kitų mamų: draugės, mamos, tetos ir pan. nuomonė yra svarbi ir kartais jų patarimais tikrai verta pasinaudoti, tačiau aš tikiu mokslu, tikiu tyrimais, tikiu, kad profesionalai, na, žino, kodėl ir apie ką jie kalba. Ir tikiu, kad bent jau kartais verta jų klausyti. Todėl – jeigu informacija dalinasi žmogus, kuriam tai yra darbas, hobis, aistra ir laisvalaikis – aš pasitikiu labiau, nei tuo, kuris kažką išbandė vieną kartą ir su vienu (ar dviem) vaiku.
Šio tinklaraščio tikslas – pasidalinti žiniomis, kurias praktiškai (dirbu su vaikais nuo 1994 metų) ir teoriškai (studijuoju edukologiją jau, atrodo, amžinybę, o perskaitytų knygų skaičių pamečiau dar seniau, nes tai – ir mano aistra bei hobis) sukaupiau per ne vienerius metus. Na, ir auginu 4 vaikus, kurie irgi duoda daug peno pamąstymams, idėjų temoms ir…leidžia geriau suprasti kitus tėvus. Gimus ketvirtajai, mažai kas nustebina, o parduotuvėje verkiantis kitų žmonių vaikas sukelia…norą nuimti stresą dar labiau susijaudinusiems jo tėvams. Taip ir norisi prieiti ir pasakyti: nesijaudinkite, viskas iš tiesų yra gerai… Taigi norėtųsi, kad žmogus, atėjęs čia, rastų bent vieną atsakymą į neraminantį klausimą. Norėtųsi, kad kažkam palengvėtų, kad kažkas apsidžiaugtų, kad kažkas pasijustų ne vienišas ir ne vienas, susiduriantis su viena ar kita problema…ir žinoma, kad pajustų, jog viskas įveikiama!
Tinklaraščio priešistorė – gan trumpa. Daryti kažką panašaus norėjau visada, tačiau niekaip nesugalvojau, kokią formą tai turėtų turėti. Vyrui pasiūlius rašyti, reikėjo apsispręsti, kiek „savęs” norėsiu čia atiduoti. Tačiau daug apie tai negalvojau – juk dienoraštį rašysiu taip ir tiek, kiek pati norėsiu, o straipsniai – visiems.
Jeigu ieškote ko nors pagal temą – spaudžiate ant temos ir jums „išmes” visus straipsnius, pažymėtus šia tema. Pavyzdžiui, tema „straipsniai” pateiks visus iki šiol mano rašytus straipsnius (alfa.lt, „Mažyliui”, „Žvirblių takui” ir pan. Naujausi straipsniai tinklaraštyje atsiranda kiek vėliau.) ir pan. Dienoraštis – mūsų šeimos kasdienybės akimirkos, kurios skirtos Lietuvoje gyvenantiems artimiesiems, tačiau jį rašyti taipogi stengiuosi „į temą”: pasidalinu, kaip mes šį bei tą darome, kaip sprendžiame su vaikų auginimu: lavinimu, auklėjimu, mokymu ir ugdymu susijusias problemas ir pan.
„Žymos” – raktinis žodis. Ten galite rasti straipsnius tam tikra tema. Stengsiuosi žymėti kuo daugiau raktinių žodžių, kad būtų lengva atsisekti ne tik pagal bendrą temą, bet ir pagal konkretesnius poreikius.
Archyvas – kaip ir aišku, ar ne?
Kadangi reikia erdvės atsakyti į užduodamus klausimus, yra rubrika, kurią pavadinau Vieni Kitiems. Jos “gyvavimas” priklausys nuo to, kiek bus jums rūpinčių klausimų/temų. Šios rubrikos esmė – kartu ieškoti atsakymo. Kaip sakant, vienos tiesos nėra – reikia atrasti SAVĄJĄ. Kiekviena šeima unikali, kiekvienas vaikas – nepakartojamas. Dalindamiesi žiniomis ir patirtimi galbūt kažkam padėsime, o gal ir patys atrasime tą savąją tiesą… Tiesa, dauguma jūsų prašote, kad atsakyčiau asmeniškai. Taip ir yra – kiekvieną savaitę tenka atsakyti bent keletą laiškų, kurių jūs prašote neskelbti. Suprantu jūsų norą…tačiau, manau, viešas atsakymas juk būtų naudingas ne tik jums! Juk galima kai ko neviešinti, pakeisti vardus ir t.t. ir pan. Ir dar: norėčiau pabrėžti, kad šie patarimai – bendro pobūdžio: tai yra informacija ir nuomonė, o ne profesionali konsultacija. Ją gali suteikti tik tas specialistas (edukologas, pedagogas, psichologas, psichiatras, pediatras ir pan.), kuris įsigilina į situaciją, bendrauja su vaiku/tėvais bei užmezga individualų kontaktą.
Tinklaraštis nebūtų toks, koks jis yra, jei nebūtų DARBELIŲ rubrikos. Iš tiesų darbeliai – labai svarbi tinklaraščio dalis. Jie – tarsi mažas priminimas, kad vaikai užauga labai greitai ir BŪTENT dabar, ŠIANDIEN, ŠIĄ AKIMIRKĄ jie nori AUGTI KARTU su mumis!!! Darbelių rubriką prižiūri dviejų nuostabių berniukų – Benedikto ir Vincento – mama Renata.
Esu jai nepaprastai dėkinga už visą jos nuoširdų ir aktyvų darbą ir dalyvavimą. Renata, tu – nepakartojama!
Jei norite, visus naujus tinklaraščio įrašus galite patogiai užsiprenumeruoti. Tinklaraščio dešinėje, pačiame viršuje, yra PRENUMERATA. Užsiprenumeruoti įrašus galite elektroniniu paštu arba per RSS skaitytuvą (pavyzdžiui, Google Reader ).
1) Jei norite užsiprenumeruoti el paštu, jums tereikia spausti nuorodą “elektronini paštu”, tada įvesti savo el pašto adresą ir suvesti nurodytą kodą. Tai padarę, el paštu gausite laiškelį, kuriame paprašys patvirtinti jūsų norą užsiprenumeruoti blog’o įrašus. Kai paspausite ant nuorodos, procesas bus baigtas. Pranešimas apie naują įrašą atkeliaus tiesiai į jūsų el pašto dėžutę.
2) Jeigu spausite RSS (arba oranžinę RSS ikonėlę), jums “išmes” langą, kuriame galėsite pasirinkti programą, į kurią gausite mano puslapio naujienas (naudodamiesi ta pačia programa, galite gauti naujienas – jeigu norite – ir iš daugelio kitų puslapių). Dešinėje išsirenkate programą (pavyzdžiui, google reader), spaudžiate ant to mygtuko ir naujame lange jūsų jau paprašo patvirtinti, kad jūs norite matyti naujienas.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad – nors straipsniai yra mano rašyti, tačiau – jeigu norite juos kopijuoti ir perspausdinti – kreipkitės ten, kur jie buvo originaliai išspausdinti (užrašau prie straipsnio antraštės). Jeigu straipsnis nebuvo niekur spausdintas, jį kopijuoti ir publikuoti DRAUDŽIAMA be raštiško sutikimo.
Nuotraukas taip pat draudžiama kopijuoti ir publikuoti be raštiško sutikimo. AČIŪ!
Norėčiau, kad drąsiai rašytumėte komentarus ir klausimus – taip žinosiu, ko labiausiai reikia, ko pasigendate. Jei norite susisiekti, irgi rašykite komentarą – į klausimus galėsiu atsakyti ir privačiai. Jeigu norite konkrečios temos – irgi rašykite, pasistengsiu kuo greičiau susirinkti medžiagą ir parašyti ta tema. Manau, kad vaikus auginančioms šeimoms labai svarbu ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti. Tad…iki susitikimo!