„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Ankstyvas užsienio kalbos (kalbų?) mokymasis.
2009 06 19

3177377720_12fd517bf2_m

Sakoma, kad jei užsienio kalba vaikas prakalbsta iki penkerių, tai iš esmės jis yra dvikalbis:) Aišku, viena, jei tėvai su vaikus kalba kiekvienas sava kalba (na, arba kartu gyvenanti močiutė), tačiau juk dabar daugybė lietuvių gyvena ne Lietuvoje, jų vaikai eina į darželius, kuriuose kalbama ne lietuvių kalba, todėl ir prabyla vaikai abiem – namų ir aplinkos – kalbomis vos ne vienu metu.

Kadangi būtent šia tema gaunu daug klausimų, nusprendžiau – remdamasi neseniai perskaitytais straipsniais ir literatūra – padaryti šį įrašą. Šį įrašą paskatino ir tai, kad Lietuvoje yra manančių, jog dvikalbystė kenkia žmogui, stinga užsienio kalbų mokytojų, o mokymas nuo antros klasės vadinamas „ankstyvuoju” (man tai skamba gan keistai, kai Vilhelmo ir Mortos darželyje (belgų valstybinis) jau trimečiams yra olandų kalbos pamokėlės) ir valstybinė lietuvių kalbos komisija nuogąstauja, kad toks „ankstyvas” mokymasis kenks mokantis lietuvių kalbos (nors moksliniais tyrimais tai nėra įrodyta).

Na, ši tema aktuali ir dėl to, kad šių metų kovą visos savivaldybės Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė informaciją, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. visos mokyklos bus pasirengusios pereiti prie ankstyvojo kalbų mokymo nuo 2 klasės. Taigi: ar bijoti šios naujovės, ar džiaugtis ja?

Naujausi Northwestern universiteto tyrimai rodo, kad vaikas, kalbantis daugiau, nei viena kalba, geriau mokosi užsienio kalbų. Mokslininkai dirbo su grupe žmonių, kurie antrąją kalbą išmoko būdami maži vaikai. Jie tyrė dvikalbių žmonių galimybes mokantis naujos kalbos (reikėjo mokytis naujus žodžius, kurie, tiesą sakant, buvo išgalvoti). Rezultatai parodė, kad dvikalbiai per tą patį laiką išmoko dvigubai daugiau, nei tie, kurie kalbėjo tik viena kalba. Manoma, kad – kartą išmokus užsienio kalbos – tie patys principai yra pritaikomi mokantis vis naujų kalbų. Žodžiu, kuo daugiau išmokstame, tuo lengviau mokytis!

Na, manau, tokių tėvų kaip mes yra nemažai, bet man tiesiog geeeeeraaaa, kai Vilhelmas ir Morta kalba gražut gražutėle prancūzų kalba. Arba kai Augustas supranta anglišką humorą ir įvairius anglų kalbos niuansus…jau nekalbant apie tos kitos kultūros, kuri juos „pasiekia” per užsienio kalbą, supratimą: humorą, tautosaką ir t.t. ir pan. Nuostabu ir tai, kad tie vaikai kalba taip, tarytum tie žodžiai liete lietųsi…jokio akcento! Atrodo, suaugę pragyvena vienoje ar kitoje valstybėje ištisus dešimtmečius, tačiau -vos pravėrus jiems burną – jau girdi, kad „ne vietinis”. Ech…

Manau, šiandien jau dauguma mūsų žinome, kad vaikams kalbas mokytis daug lengviau, nei suaugusiems. Tačiau – kad tos kalbos mokytumėmės kuo lengviau – reikia, kad kuo labiau ji mus suptų. Ką daryti, jei norite, kad vaikas greičiau prakalbtų užsienio kalba?

1. Bendraukite su kalbančiais ta kalba. Iš tiesų vaikai geriausiai mokosi vieni iš kitų. Be to, turėsite draugų:)

2.  Skaitykite ta kalba. Pavyzdžiui, mes vakarais skaitome tik lietuviškai, bet retkarčiais visai smagiai vartome prancūziškas knygeles. Dabar jau, kaip sakant, pasiektas tas lygis, kai Vilhelmas vis mane taiso, kaip reikia tarti, tačiau man nuo to tik geriau!

3. Kompaktiniai diskai (mes nusipirkome keletą prancūziškų dainelių, kurie – pakaitomis su lietuviškais – viso groja mašinoje, kai važiuojame iš/į būrelio, parduotuvę ir t.t. ir pan.), žaidimai (ypač puikiai naujų žodžių moko „Memory”. Aš – kai dirbau su angliškai nekalbančiais vaikais – kiekvienai naujai temai pasidarydavau po naują tos temos „Memory”: ir vaikams smagu, ir plečiasi žodynas!)

4. Dainuokite ir šokite. Juk ir mes daug lengviau išmokstame, kai žodžiai liejasi ritmiškai! Jau nekalbant apie tai, kad vaikams labai patinka ir dainuoti, ir šokti.

5. Atkreipkite dėmesį į tai, kas patinka Jūsų vaikui. Tarkim…mes pastebėjome, kad Mortai patinka Doros filmukai. Taigi dabar žiūrime juos prancūziškai ir…Morta mokosi anglų kalbos! Vilhelmas – žiūrėdamas jam patinkančius filmukus angliškai – išlaiko ir tobulina savo anglų kalbos žinias. Žodžiu, pas mus namuose net ir tie televizijos „trupiniai”, kurie vaikams nubyra…yra prancūziški arba angliški 😀

6. Būkite kūrybingi. Kai kurie tėvai atranda įvairiausius kultūros centrus, kur lankosi su vaikais; kai kurie veda į ta kalba kalbančių vaikų darželius; kai kurie samdo kita kalba kalbančią auklę; kai kurie leidžia vaikui žiūrėti televizorių tik ta kalba (teko sutikti berniuką, kuris taip buvo pramokęs vokiškai); su vyresniu vaiku galima ten keliauti, siųsti jį į stovyklas (paprastai labai efektyvu, jei kalbama tik ta kalba ir važiuojama be draugų) ir t.t. ir pan.

Ir, žinoma, jei vaikas jau mokosi, tai reikia…jį skatinti ir pagirti! Kai Augusto mokytoja pasakė, kad jis nuostabiai kalba prancūziškai, mūsų vaikinui išaugo sparnai! Ir iš tiesų: jis visur drąsiai kalba prancūziškai, bando prisiminti žodžius, dėlioja frazes, skaito knygeles…kaip tik prieš keletą dienų kalbėjau su jo mokytoja, tai vėl gyrė, kad viską išmoksta tiesiog neįtikėtinu greičiu. Manau, būtent dėl tų pagyrimų ir paskatinimų jis labai stengiasi…ir, žinoma, aplinka, kurioje gali naujas žinias išbandyti, irgi ne pro šalį!

O KAIP YRA, JEI TĖVAI KALBA SKIRTINGOMIS KALBOMIS?

Sakoma, kad jei norite, jog vaikas kalbėtų abiejų tėvų kalbomis, kiekvienam tėvui su vaiku reikia kalbėti sava kalba. Žinia, kartais sutuoktinis jaučiasi tarsi išstumtas iš „artimųjų rato”, kai kitas sutuoktinis kalba su vaiku kalba, kurios jis nesupranta, tačiau iš tiesų reikėtų ieškoti kompromiso. Ar tikrai nėra blogai, jei mama kalba lietuviškai, tėtė – rusiškai, o močiutė – lenkiškai? Sakoma, kad vienu  metu kalbėti su vaiku galima net keturiomis kalbomis, tačiau…mokslinių tyrimų duomenimis vaikas turi girdėti kalbą 30proc to laiko, kurį yra atsibudęs, kad ją gerai išmoktų. Kadangi laikas yra, kaip sakant ribotas (juk vaikas nebus atsibudęs 24 val per parą), tai yra ir riba, kiek jis kalbų iš tiesų gali „sugerti”. Logiškai mąstant, riba turėtų būti trys kalbos. Jeigu matote, kad kuri nors kalba pradeda „atsilikti”, pasinaudokite patarimais, kurie skirti ir užssienio kalbos besimokantiems: bendraukite su kalbančiais ta kalba, klausykitės dainų ta kalba, žiūrėkite filmukus ta kalba, skaitykite, pasamdykite ta kalba kalbančią auklę ir pan.

Kai kurie tėvai…išsigąsta: ką daryti, jei vaikas beveik nekalba lietuviškai, nors aš su juo visada taip kalbu (kai gyvena ne Lietuvoje)? Jeigu norite, kad vaikas kalbėtų gerai keliomis kalbomis, prireiks kantrybės ir, žinoma, kaip ir visose vaikų auginimo srityse – neišvengsite abejonių. Nepamirškite, kad kiekvienas vaikas yra…nepakartojamas! Tarkim, mūsų Morta prancūziškai neprakalbo iki pat šių metų. Taip, sakė žodį kitą, bet iš tiesų kalbėti pradėjo tik šiemet, nors gyvename prancūziškoje aplinkoje. Tuo tarpu teko  kalbėtis su vienmečių vaikų mamomis Danijoje ir JAV, kurios sakė, kad jų vaikams daug lengviau pavyksta kalbėti daniškai ir angliškai, o ne lietuviškai! Tiesiog koncentruokitės į tai, kas pavyksta, o ne į tai, kas nepavyksta. Jei neprarasite kantrybės, jei nenuleisite rankų, vaikas tikrai puikiai kalbės abiem kalbom!

O DABAR…KELETAS MITŲ ir TIESŲ

„Jūsų vaikas normaliai nekalbės nė viena kalba”. – MITAS

Šis mitas labai gajus uždarose visuomenėse, kur „politikai” daro daug didesnę įtaką, nei mokslinių tyrimų duomenys. Jau šįvakar galite eiti ramiai miegoti, nes jūsų vaiko smegenys yra daugiau, nei pajėgios susidoroti su dviem kalbom iš karto. Per pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta begalė tyrimų, ir visi jie rodo, kad  normaliems vaikams kelių kalbų mokymasis/mokėjimas yra tik privalumas. Be to, juk yra valstybių, kuriose vaikai auga nuo pat mažens mokydamiesi kelių kalbų. Nepasakyčiau, kad Kanadoje, Belgijoje, Šveicarijoje ar Suomijoje gyvena „normaliai nekalbantys” ir „susimaišę kalbose” žmonės 😀

„Viena papildoma kalba dar normalu, bet dvi – tikrai ne” – MITAS

Jeigutaip atsisėstumėte ir pagalvotumėte, kiek mažas vaikas turi  išmokti per pirmuosius savo gyvenimo metus, tai suprastumėte, kad papildoma kalba tikrai milžiniško skirtumo jau nebepadaro 😀 Tik – kaip jau minėjau anksčiau – ta kalba turi būti bendraujama reguliariai ir bent jau 30proc laiko, kai vaikas yra atsibudęs. Kaip sakant, ne be priežasties dvimečiai turi 50proc daugiau sinapsių (sinapsė – jungtis tarp dviejų neuronų), nei suaugusieji! Ir dar. Jeigu jūsų vaikas kalba viena kalba, o kita, atrodo, visai nekalba, nenuvertinkite pasyvaus kalbos išmokimo (kai vaikas dar nekalba ta kalba, bet puikiai viską supranta).

„Kalbos maišysis” – DAŽNIAUSIAI TIESA, TAČIAU TAI – LAIKINA.

Kodėl šis mitas gajus? Todėl, kad pražioj iš tiesų kai kada įvyksta šioks toks maišymasis, kuris – jau įrodyta – yra laikinas ir nekenksmingas. Plečiantis žodynui, tai išnyksta. Tik pagalvokite: ar jūsų vaikas taisyklingai kalba viena kalba? Juk daugybė vaikų sako „esa”, o ne „yra”, maišo gimines ir t.t. ir pan. Ir visa tai – LAIKINA. Tobulėjant kalbai net nepajuntame kaip tai išnyksta. Paprastai maišymasis išnyksta, kai vaikui būna 4-5 metai. Ir dar. Pagalvokite:  juk kartais ir jums būna sunku rasti žodžių…ką jau kalbėti apie mažą vaiką! Tačiau dvikalbis vaikas – kai mes atsiduriame situacijoje „be žodžių” – galės save išreikšti…kita kalba! Lyrinis nukrypimas: turėjau tokį mokinuką, kurio mama su juo kalbėjo vokiškai, o tėtė – angliškai. Trejų metų pyplys su visais VYRAIS kalbėjo angliškai, o su MOTERIMIS – vokiškai 😀 Kaip sakant, man nepasisekė… Tačiau priešmokyklinėje klasėje (ir anksčiau) jau idealiai kalbėjo abiem kalbos tada, kada reikia:)

„Kam mokyti mažiukus? Daug lengviau išmoks, kai jau bus tam pasiruošęs” – MITAS

Kiekvienam, galvojančiam, kad vaikui mokytis kitą kalbą yra sunku, atsiras bent keletas tai patyrusių, kurie pasakys, kad tai buvo lengva! Svarbiausia – kuo daugiau ją girdėti.

„Skaityti ir rašyti keliomis kalbomis? Juk jis dar normaliai nei skaito, nei rašo sava kalba!”- IR MITAS, IR TIESA

Tiesa, kad kai kuriems vaikams sunku ir skaityti, ir rašyti. TAČIAU skaitymas ir rašymas NĖRA susiję su tuo, KIEK kalbų vaikas moka/mokosi. Atvirkščiai, pastebėta, kad kelias kalbas mokantys vaikai geriau ir greičiau supranta kalbos niuansus bei struktūrą, todėl jų raštingumas yra aukštesnio lygio, nei  tų vaikų, kurie kalba tik viena kalba. Tyrimai patvirtina tai, ką keliomis kalbomis kalbančių vaikų tėvai jau seniai žinojo: šių vaikų labiau išsivystę lingvistiniai gebėjimai.

„Keliomis kalbomis kalbantys vaikai pradeda vėliau kalbėti” – DAŽNIAUSIAI TIESA.

Nors nėra šį teiginį pagrindžiančių mokslinių įrodymų, tačiau iš esmės pastebėta, kad šie vaikai paprastai pradeda kalbėti maždaug pusmečiu vėliau. Kai pagalvoji, tai kaip ir viskas suprantama – juk tokiam vaikui reikėjo išmokti dvigubai daugiau žodžių! Be to, juk ir vaikščioti ne visi pradeda dešimties mėnesių! Tačiau…visi pradeda!

Be to, neatrodo, kad Einšteinas būtų nukentėjęs dėl to, jog kalbėjo italų ir vokiečių kalbomis, o kalbėti pradėjo tik sulaukęs trejų…

Norite žinoti daugiau? Keliaukite į KELIOMIS KALBOMIS KALBANČIŲ VAIKŲ ASOCIACIJOS TINKLALAPĮ.

Nuotrauka: Newton Free Library „Tell Me More”