Didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų vaikai geriau supranta kaip taupomi pinigai ir ką veikia bankas, atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas sociologinis vaikų finansinio suvokimo tyrimas. DNB banko tyrimas taip pat parodė, kad paprastesnių piniginių klausimų, tokių kaip pinigų šaltiniai ir kur pinigai išleidžiami, supratimas priklauso nuo vaiko amžiaus.

„Jaunos šeimos susiduria su daug reikšmingų finansinių iššūkių ir sprendimų: nuo pirmųjų namų iki užtikrintos vaikų finansinės ateities. Svarbu, kad tėvai priimtų teisingus finansinius sprendimus, o vaikai suprastų, kokie ir kodėl finansiniai sprendimai šeimoje priimami.  Todėl norėjome pažvelgti, kas turi didžiausią įtaką vaikų finansiniam suvokimui, kaip bankas galėtų prisidėti auginant finansiškai raštingą kartą. Pamatėme, kad vaikų supratimui apie finansus didžiausią įtaką daro tėvai ir jų elgesys su pinigais. Skirtingose šeimose vaikai į tuos pačius kasdienius finansus žiūri kitaip: kitaip supranta taupymą, kitaip įsivaizduoja banko veiklą,“ – teigia DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas dr. Šarūnas Nedzinskas.

Finansų valdymo suvokimą lemia šeimos finansai

Kaip parodė DNB vaikų finansinio suvokimo tyrimas, 57 proc. vaikų taupymą sieja su trumpalaikiu veiksmu – norimo daikto nepirkimu. 22 proc. teigia, kad taupymas – tai pinigų saugojimas banke, 17 proc. – pinigų saugojimas namuose, 4 proc. nežinojo arba neatsakė.

DNB tyrimas atskleidė, kad ilgalaikį taupymą banke ar namuose geriau suvokia vaikai iš didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų. Maždaug penktadalis (23 proc.) jų taupymą sieja su pinigų saugojimu banke, dar tiek pat – saugojimu namuose. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunačiose šeimose taupymą banke paminėjo 18 proc. vaikų,  o taupymą namuose – 16 proc.

Bankas, vaikų akimis, skolina (29 proc.) ir taupo (31 proc.) pinigus. Banką kaip elgesio su pinigais patarėją mato tik 12 proc. apklaustųjų. Po 8 proc. vaikų mano, kad banke suaugusieji keičia valiutą arba pasiima pinigų iš savo sąskaitos. Kas dešimtas 5-9 m. vaikas (11 proc.) nežino, ką veikia bankas.

Vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai dažniau rinkosi atsakymą, kad banke galima taupyti pinigus (30 proc.). Mažesnių pajamų šeimų vaikai prioritetą teikia pinigų skolinimuisi iš banko (31 proc.). Didesnių pajamų šeimose vaikai taip pat geriau supranta, kad banke galima tiesiog pasikonsultuoti, kaip elgtis su pinigais (18 proc.) arba pasikeisti valiutą (12 proc.)

DNB šeimos bankininkė Jurgita Pažūsė teigia, kad kai kurios šeimos į konsultaciją banke atsiveda ir vaikus, tačiau tokių šeimų dar reta. „Padėti suprasti vaikams banko veiklą, kasdienių finansų tvarkymą padėtų tiesioginė patirtis. Jeigu tėvai aktyviau įtrauktų vaikus į šiuos procesus, atsivestų į konsultacijas, vaikai geriau suprastų, kaip valdomi finansai, kad bankas pirmiausia – šeimos patarėjas,“ – sako DNB šeimos bankininkė.

Amžius lemia pajamų ir išlaidų supratimą

DNB vaikų finansinio suvokimo tyrimas parodė, kad paprastesnių finansinių klausimų supratimą lemia vaiko amžius.

8 iš 10 vaikų (83 proc.) supranta, kad pinigus suaugusieji uždirba. 7 proc. teigė, kad pinigus kas nors padovanoja, 6 proc. – duoda bankomatas, 3 proc. – paskolina bankas, 1 proc. neatsakė. Tačiau kas devintas 5 m. amžiaus vaikas (13 proc.)  mano, kad pinigus suaugusiesiems dalina bankomatai. Bankomatą, kaip pagrindinį pinigų šaltinį nurodo tik 4 proc. devynmečių.

Vaikai mano, kad daugiausiai pinigų suaugusieji „pravalgo“ – 63 proc., didžiausias išlaidas namams (vandeniui, elektrai, šildymui, kt.) priskyrė 19 proc. mažamečių. 7 proc. vaikų mano, kad brangiausiai kainuoja transportas, po 4 proc. – darbužiai ir laisvalaikis bei pramogos, 3 proc. nežinojo.

DNB tyrimas parodė, kad skirtingo amžiaus vaikai skirtingai supranta ir pagrindines išlaidas. Septyni iš dešimties 5-7 m. vaikų  įsitikinę, kad daugiausiai kainuoja maistas. 8-9 m. vaikai maistui teikia mažesnę reikšmę. Kad daugiausiai išleidžiama maistui, mano 46 proc. 8 m. ir 52 proc. 9 m. vaikų. 28 proc. aštuonmečių ir 31 proc. devynmečių teigia, kad daugiausiai suaugusieji sumoka už vandenį, elektrą, šildymą, kt. Beveik penktadalis 8 m. vaikų (17 proc.) įsitikinę, kad brangiausiai kainuoja transportas. O kas dešimtas devynmetis (10 proc.) mano, kad suaugusieji daugiausiai išleidžia laisvalaikiui ir pramogoms.

DNB užsakymu „Spinter tyrimai“ 5-9 m. vaikų sociologinį tyrimą atliko kovo 15-22 d. reprezentatyvios visos šalies gyventojų apklausos metu.

Dr. A. Landsbergienė: kalbėti apie finansus niekada nėra per anksti

Tėvų įtaką vaikų finansiniam suvokimui pabrėžia ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

„Vaikams suaugusieji yra pirmasis ir pagrindinis aplinkinio pasaulio suvokimo šaltinis. Todėl labai svarbu, kad tėvai tinkamai ugdytų vaikų finansinį raštingumą, nes nuo to priklauso, kaip vaikai užaugę gebės valdyti savo finansus ir savarankiškai priimti finansinius sprendimus,“ – teigia dr. A. Landsbergienė.

Pasak jos, kalbėti apie finansus su vaikais niekada nėra per anksti. A. Landsbergienės teigimu, 4 m. vaikas jau pradeda aktyviai dalyvauti šeimos gyvenime, tad tada jis turėtų būti įtraukiamas į finansinius šeimos procesus.

„Svarbiausia, kad tėvai nuo vaiko neslėptų iškylančių finansinių problemų ir bėdų. Vaikas visapusiškai turėtų dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai klaidingai manoma, kad vaikai dar per maži ir nieko nesupranta. Rekomenduočiau drąsiai vestis vaiką į banką kad ir imant paskolą ir – jau ūgtelėjusiam vaikui – leisti pačiam valdyti savo asmeninius finansus,“ – pataria dr. A. Landsbergienė.

Ji pabrėžia, kad tėvai turėtų atlaidžiau žiūrėti į vaikų finansines klaidas. Juk vaikystėje padarytos neskaudžios klaidos padės ateityje išvengti skaudžių finansinių paslydimų.

Tekstas buvo publikuotas portale spinter.lt: http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/NzEzOzk7OzA=