Prieš savaitę dalyvavau „Vaikų linijos” 18 gimtadienio šventėje! 18!

Kiek jau daug… Man – kai „Vaikystės Sodui” dar tik penkeri, o Karalienės Mortos mokyklai treji – atrodo, kad  18 metų – visa amžinybė. Todėl nepaprastai džiaugiuosi drauge su „Vaikų linija” ir linkiu jiems dar daug daug daug kartų tiek.

Į šventę važiavome su merginomis, mat jas pasiėmiau iš teniso ir važiavome drauge. Diena buvo ilga: mokykla, darbas, būreliai…Važiuojant merginos sako: ar sustosime pavalgyti?! Teko atsakyti, kad nespėsime, nes per spūstis ir taip šiek tiek vėlavome. Sutarėme, kad – jeigu ten nebus užkandžių – aš tik pasveikinsiu ir važiuosime namo. Merginos, pamačiusios užkandžius, sako: super, gali būti! 🙂 Taip ir likome, o vėliau merginas net sunku buvo ištraukti. Mane irgi 🙂

Robertui paėmus palaikyti mano kuprinę, net sveikinimo kalbą pasakiau su daug valio 🙂 ir buvau prigauta (visos nuotraukos – Vaikų linijos!):

Prisimenu, dar studijavau, kai kalbėjome apie tai, kaip žmonės pasirenka, kokios organizacijos veiklą jie palaikys. Mane mokė, kad reikia išsirinkti vieną ir visą dėmesį, laiką ir finansus, kuriuos gali ir apsisprendi skirti, skirti tai organizacijai. Žinoma, būna ir spontaniškų sprendimų, ir tai irgi yra ok, bet koncentracija yra būtina. Kadangi kitaip niekas nemokė, o ir neįrodė, kad kitaip būtų geriau, aš ieškojau kažko, kur galėtų tęstis mano tam tikra prasme savanorystė. Be galo norėjosi, kad ir komanda taip jaustųsi. Kai su „Vaikystės Sodo” komanda diskutavome ir nusprendėme, kad norime tapti kurios nors organizacijos draugais, galvojome, kokios organizacijos veikla yra artima mūsų veiklai. Ir vertybine, ir turinio prasme. Ir beveik vienbalsiai nusprendėme, kad – jei tik  jie norės – mes labai (!) norėtumėme bendradarbiauti, draugauti ir organizuoti bendrus projektus bei visaip kitaip kaip tik galime padėti „Vaikų linijai”. Mūsų didžiam džiaugsmui, jie norėjo 🙂 Ir taip gimė, gimsta ir, tikiuosi, gims dar daug gražių iniciatyvų: ir bendrų, ir „Vaikystės Sodo” bei Karalienės Mortos mokyklos bendruomenėse.

Tad šiandien su dideliu džiaugsmu pristatau mūsų tinklaraščio rubrikos svečią: psichologą, psichologinės pagalbos vaikams telefonu tarnybos („Vaikų linijos”) vadovą, aktyviai propaguojantį smurto ir patyčių mažinimo Lietuvos mokyklose idėją, 2006-ųjų “Lietuvos tolerancijos žmogų” ir mūsų draugą – ROBERTĄ POVILAITĮ.