Kadangi vis kyla klausimų, noriu paaiškinti, kokia yra krepšelio, Savivaldybės kompensacijų bei kainų dinamikos „Vaikystės Sode” tvarka.

Visų pirma, „Vaikystės Sodo” ugdymo paslaugų kaina nuo 2011 metų kilo kasmet. Kartais kaina kildavo tik seniems klientams, kartais – tik naujiems. Pagal „Vaikystės Sodo” ugdymo paslaugų teikimo sutartį kainos keičiasi TIK nuo naujų mokslo metų. Tad ši naujovė – kaip buvo pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės, kad darželiai pasirašys, jog metus nekels kainų – „Vaikystės Sode” nėra jokia naujovė, tą darėme ir darome, nes puikiai suprantame, kad tėvams būtų itin sudėtinga keisti (jeigu jų netenkintų nauja kaina) ugdymo įstaigą mokslo metų metu.

Tad šis – memorandumo pasirašymo – žingsnis buvo gražus reklaminis žingsnis, tačiau visiškai neaktualus „Vaikystės Sodui”, nes mes ir taip įgyvendiname memorandumo tikslus jau šešti metai: kasmet sukuriame vis daugiau vietų darželiuose, veikiame sąžiningai bei skaidriai.

Kadangi birželio mėnesį baigiasi mokslo metai, būtent birželio mėnesį informuojame tėvus apie ateinančių metų pokyčius. Lygiai taip pat ir 2015 metų birželio mėnesį informavome tėvus apie būsimus pokyčius nuo naujų mokslo metų, t.y. nuo 2015 metų rugsėjo pirmosios.

2015-2016 mokslo metais kito TIK senų klientų ugdymo mokestis, t.y. jis tapo toks pats, koks jau buvo visiems, pradėjusiems lankyti „Vaikystės Sodą” 2014-2015 mokslo metais. Taigi nemažai daliai klientų ugdymo mokestis  2015-2016  mokslo metais nekito.

„Vaikystės Sodas” – nuolat auganti organizacija. Vaikų skaičius auga, nes mes vadovaujamės tvarios plėtros strategija ir kasmet sukuriame naujų vietų savo darželiuose. Mūsų tikslas – teikti modernią, XXI amžiaus vaikų ir jų tėvų poreikius atitinkančią, išskirtinai kokybišką ugdymo paslaugą.

„Vaikystės Sodas” buvo įsteigtas, nes tikiu, kad Lietuvoje be galo trūksta ugdymo įstaigų, kurios akcentuotų emocinio intelekto ugdymo svarbą (ir ne tik akcentuotų, bet ir ugdytų vaikų emocinį intelektą!), kurios turėtų aukštus lūkesčius ne tik vaikams, bet ir pedagogams bei įgyvendintų tarptautines ugdymo programas, kurios yra pripažintos geriausiomis pasaulyje. Neabejoju, kad būtent tai atsispindi ir šioje lentelėje – šiandien esame didžiausias ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Baltijos valstybėse.

„Vaikystės Sodo” statusas Lietuvoje – toks pats, kaip ir visų kitų privačių ugdymo įstaigų: visoms registruotoms ir atitinkančioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms keliamus reikalavimus Lietuvos valstybė skiria DALĮ ikimokyklinio ugdymo krepšelio. Krepšelis yra skiriamas atsižvelgiant į ugdymo įstaigą lankančių vaikų skaičių, tačiau aplinkos lėšos, kurios yra skiriamos valstybinėms ugdymo įstaigoms pagal jas lankančių vaikų skaičių, privačias ugdymo įstaigas aplenkia.

Šių mokslo metų naujovė („Vaikystės Sodą” lankančių vaikų tėvai šia naujove gali pasinaudoti tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mat Panevėžio miesto savivaldybė tokios tvarkos neįsivedė) – savivaldybės 100 EUR kompensacija privačius darželius lankančių vaikų tėvams. Ši kompensacija yra skiriama ne visiems tėvams, o tik tiems, kurie pasirašo sutartį IR su savivaldybe. Pavyzdžiui, „Vaikystės Sode” ne visi tėvai pasirašė trišales sutartis, tad ne visi gauna kompensaciją. Mes savo bendruomenę informavome apie galimybę ir, tėvams apsisprendus pasinaudoti šia galimybe, atliekame visus administravimo darbus, kas 2015-2016 mokslo metais išaugino mūsų administracinius kaštus.

Manau, kad svarbiausia – visiems gerai dirbti savo darbą. Nuoširdžiai tikiu profesionalumu ir tuo, kad geriausia investicija – investicija į švietimą. Galiausiai, Lietuvoje neturime daugiau turto, nei mūsų žmonės, o mūsų ateitis – šiandienos vaikų rankose. Todėl „Vaikystės Sode” turime ilgalaikę strategiją, o mūsų kainų dinamika bei investicijos žvelgiant į ateitį sukuria daugiau vertės, nei vienkartinės pastangos spręsti įsisenėjusias švietimo sistemos problemas.

Sukurdami vietas „Vaikystės Sode” mes atveriame duris šeimoms, kurios pageidauja, kad jų vaikai lankytų privačią ugdymo įstaigą.

Kai kuriems vaikams perėjus iš valstybinės ugdymo įstaigos į privačią, atsiranda galimybė į valstybinę ugdymo įstaigą patekti tiems, kurie šiandien šios galimybės neturi dėl vietų stygiaus.

Taikydami kitokius ugdymo modelius ir įgyvendindami alternatyvias programas, suteikiame tėvams galimybę rinktis. Neabejoju, kad Lietuvoje žmonės puikiai supranta, kad įvairovė ir konkurencija sukuria tai, ko labiausiai reikia mūsų vaikams – ugdymo įstaigas, kuriose vaikai yra ne tik prižiūrimi, bet ir ugdomi!