Kuo reikšmingas pedagogų asistentų darbas klasėje?

Yra gausu tyrimų, parodančių asistentų svarbą sėkmingam mokinių darbui klasėje. Ir vis dėlto yra ir tyrimų, rodančių, kad asistentas – ne visada privalumas.

Apskritai esu pastebėjusi, kad net ir patys asistentai dažnai nesupranta, ko jie ateina į darbą. Atrodo, kad jie tikisi, jog viskas bus pirštu pabaksnota, o jie „atbus valandas”, pažais su vaikais ir „pasiims pinigus”. Tokiu atveju dažnai geriau asistento nebūtų, nei būtų. Ačiūdiev, tokius jau dažniausiai pajuntame per pokalbį – per penkerius metus jau žinome, kokius klausimus reikia užduoti, kad imtų vartytis akys ir pasigirstų dūsavimai, kad „kiek galima mokytis”, „noriu asmeninio gyvenimo” (aš absoliučiai nesu prieš asmeninio gyvenimo turėjimą, bet žmogus, kuris tą sako per darbo interviu, dažniausiai iš tiesų sako „realiai tai nelabai noriu dirbti, o tuo labiau atstovauti organizaciją kur nors, kur man už tai nemokės”) ir pan. Su tokiais – kai kalbame apie ugdymo įstaigas ir apie etapą, kai darbai net nepradėti – geriausia yra atsisveikinti kuo greičiau. Nes anksčiau ar vėliau tokie ima kenkti (nebūtinai tiesiogiai, bet netiesioginis nuodų į organizacijos kultūrą švirkštimas yra dar blogiau). Kaip ten ta nuostabi senoji lietuvių išmintis sako: šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina! Moralas: venkite to šaukšto deguto. Nes: a) sugadina visą statinę ir b) naudos – net mokomosios/patirtinės – mažai.

Aš asmeniškai į asistentą žiūriu kaip į stažuotoją, kuriam dar net mokama už stažuotę. Ir net ne minimumas. Kaip sakant, žmogus turi Mentorių, turi galimybę mokytis, atsiskleisti, įrodyti, kad gali, jam suteikiamas šansas ir…dar jam mokamas atlyginimas. Be to, geras asistentas visada turi galimybę tapti ir pedagogu. Be to, toks pedagogas organizacijoje yra vertinamas, nes: a) ji(s) įrodė, kad gali ir b) daug ko jau nebereikia mokyti, nes žmogus išmoko, kol buvo asistentu. Be to, ir asistentas žino, kokia organizacijos kultūra, kokios vertybės, ar ji(s) tikrai mato save šioje organizacijoje.

Per savo darbo klasėje metus esu dirbusi ir be asistento, ir su asistentu. Darbas su asistente produktyviausias buvo tais metais, kai mano asistentė buvo britė: su ja susėsdavome, planuodavome, diskutuodavome ir net keletą kartų per dieną susirašydavome. Jeigu ji pamatydavo žaidimų ar idėjų, kurios tiktų – iškart dalindavosi; žinodama, kokią temą su vaikais gliaudome, ieškojo papildomos informacijos ir papildydavo mano planus. Ji buvo tas žmogus, kuris kūrė tokius stendus, kad man dar dabar pakerta kojas prisiminus! O per šventes ji viską taip suorganizuodavo, kad man likdavo tik ugdomieji dalykai. Žodžiu, ji buvo tikroji dešinė ranka, su kuria iki pat šių dienų išlaikėme ryšį, nors dirbome drauge 2003-2004 metais. Tai buvo žmogus, su kuriuo aš galėdavau įgyvendinti 110% to, ką būdavau suplanavusi. Tai buvo žmogus, kurio dėka aš tapau geresne mokytoja, nei buvau iki jos. Tai, kad ji neprašoma išplaudavo teptukus, sutvarkydavo lentynas, surūšiuodavo darbelius, sukurdavo stendus ir papildydavo mano planus, leido man rašyti turiningesnius progreso aprašus, labiau individualizuoti ugdymo(si) procesą ir per pertraukėles ne drožti pieštukus, o skaityti profesinius straipsnius. Ji buvo lobių lobis.

Pedagogų asistentų (PA), dirbančių visą darbo dieną, skaičius JAV išaugo trigubai – nuo 79 tūkst.iki beveik 244 tūkst. – nuo 2000. Mokyklos išleidžia maždaug 4,4 milijardus dolerių personalo stiprinimui, o tai sudaro 13% viso švietimo biudžeto (toks nemenkas biudžetas, ar ne?).

Tyrimo, kuris analizavo PA pagalbos panaudojimą klasėse, metu išryškėjo problema: nepaisant išlaidų, dažnai nėra pasiekiama norimo rezultato, atsispindinčio mokinių pasiekimuose. Detaliausias PA darbo mokyklose tyrimas, pavadinimu „Asistuojančio personalo paskirstymas ir reikšmė“, parodė, jog mokiniai, kuriems nuolat padėjo PA, padarė kur kas mažesnį progresą, nei tokių pačių gebėjimų mokiniai, kurie pagalbos sulaukė labai mažai arba iš viso jos nesulaukė.Ar jūs suprantate, ką perskaitėte?! Jūs tik ką perskaitėte, kad asistentai dažniau pridaro daugiau bėdos, nei naudos!

Kas dar labiau kelią nerimą? Tokia tendencija labiausiai atsispindėjo tarp specialiųjų poreikių turinčių vaikų, kurie dažniausiai ir sulaukia PA dėmesio. Problema ta, kad mokiniai, kuriems sekasi sunkiau, praleidžia kur kas mažiau laiko, dalyvaudami bendrose klasės veiklose, drauge su klasės draugais ir pagrindiniu klasės mokytoju.

Mokytoja Gabrielė: “Mes Karalienės Mortos mokykloje taip pat dažnai kviečiame asistentus į klases, kur jie padeda mokymosi sunkumų turintiems vaikams. Tačiau asistentai lieka klasėje ir dalyvauja kartu bendroje veikloje, tiesiog matydami, kad anksčiau mokytojo įvardintiems mokiniams reikia pagalbos, prie jų prieina ir jiems padeda. Jų funkcija yra ne nuolat sėdėti prie vieno vaiko visų užduočių metu ar būti tarsi atsakymų mašina, kuri tik pateikia teisingus atsakymus. Asistentai tampa mentoriais, kurie padeda nenukrypti nuo užduoties, užveda ant kelio ar kelia vaikams klausimus, kad jie patys atrastų atsakymus ar būdus užduočiai atlikti. Vaikai yra be galo protingi ir visuomet išbando ribas, visuomet pasinaudoja proga iškart gauti teisingą atsakymą, todėl PA labai svarbu aiškiai suprasti savo funkciją ir, be abejo, labai gerai išmanyti amžiaus tarpsnių ypatumus. Pagalba dažnai nėra susijusi vien tik su akademine veikla – asistentas dažnai yra tas žmogus, kuris padeda mokiniui, kuriam tą akimirką tai sekasis sunkiau, lengviau socializuotis, dalyvauti komandiniame darbe, atrasti būdą, kaip galėtų prisidėti prie grupės darbo, padrąsinti, papasakoti ar sugalvoti alternatyvią veiklą, jei tądien ji tiesiog nėra priimtina mokiniui.”

Yra labai daug įrodymų, kad darbas klasėje su PA gali turėti reikšmingų skirtumų ugdymo procese. Klasių mokytojai atskleidė kiek labiau pozityvią pagalbos pusę. Pasak jų, PA pagalba padėjo sumažinti stresą, darbo krūvį bei trukdžius klasėje.

Taigi, kaip tikslingiausiai paskirstyti PA darbą klasėje? Paskutinio pranešimo, „Geriausias pedagogų asistentų darbo jėgos paskirstymas“, metu Švietimo labdaros fondas pasiruošė atsakyti į šį klausimą. Ekspertai, remdamiesi jau esančio tyrimo analize, sugalvojo septynias rekomendacijas. Kol kas rekomendacijos skirtos tik mokyklos vadovams ir mokytojų lyderių komandoms, tačiau strategijos taip pat būtų naudingos ir klasių mokytojams bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų koordinatoriams. Autoriai pabrėžia, jog PA darbo nuodugni analizė būtų sėkmingesnė, jei vadovai patys imtųsi iniciatyvos.

Rekomendacijos yra skirstomos į tris kategorijas: PA darbas klasėje, PA įsitraukimas už klasės ribų ir ryšys su klasių mokytojais, darbų pasiskirstymas.

Pedagogų asistentų darbas klasėje

Mokyklos lyderiai turėtų labai atidžiai apsvarstyti PA vaidmenį mokykloje ir labai aiškiai charakterizuoti tinkamiausią jų – asistentų – veikimo principą drauge su mokiniais bei mokytojais. Ekspertai siūlo vykdyti kontrolinį patikrinimą – atsižvelgiant į dabartinius susitarimus, mokinių poreikius ir mokyklos tikslus bei viziją.

Siūloma, jog PA ir mokytojai klasėje papildytų vieni kitus. Svarbu, kad PA nebūtų tik klasių mokytojų pavaduojantieji ar laikomi neformalaus ugdymo priemonėmis, kurių tikslas padėti tik tiems vaikams, kuriems sekasi sunkiau.

Ypatingai svarbu, kad asistentų vaidmuo klasėje nebūtų vien mokytojo dėmesio stokos mokiniams, kuriems sekasi sunkiau ar mokiniams su specialiaisiais ugdymo poreikiais, užpildytojai. Būtų kur kas naudingiau, jei asistentų pagalba klasėje būtent ir leistų pagrindiniams klasių mokytojams skirti daugiau laiko mokymosi sunkumų turintiems mokiniams.

Mokytojos Gabrielės komentaras: “Pavyzdžiui, buvome nusistatę grafikus, kada asistentai ateina dirbti į mūsų klases. Tai reiškia padėti pagrindiniam klasės mokytojui, tačiau pastebėjome, kad tik šis būdas nėra pats prasmingiausias, todėl darėme kiek kitaip. Prieš kiekvieną temą parašome tam tikram asistentui, kokia yra mūsų tema, koks jos tikslas, kokią žinutę norime išsiųsti vaikams ir jis/ji sugalvoja po vieną ar dvi veiklas per savaitę. Dažnai tai būna, pavyzdžiui, eksperimentai. Tokiu būdu asistentas dirba su visa klase, o pagrindinis klasės mokytojas tampa pagalbininku ir žiūri, kam reikėtų pagalbos, duoda užuominas. Kartais nutinka, jog atėjęs asistentas yra mažesnis autoritetas už pagrindinį klasės mokytoją, tad pastarasis, pastebėjęs netinkamą mokinių elgesį, gali apie tai tyliai pasikalbėti su mokiniu ir galbūt išvengti nereikalingo konflikto.”

Tai jokiu būdu nereiškia, kad asistentai gali atlikti tik administracinį vaidmenį klasėje. Asistentai gali kuo puikiausiai padėti mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, skatinti juos kelti klausimus bei rizikuoti. Mokyklos turi užtikrinti, kad asistentai būtų tinkamai apmokyti ir gerai išmanytų įvairius ugdymo metodus bei gebėtų juos taikyti. Tai turėtų užtikrinti, kad kai kurie pavojai – pavyzdžiui, pernelyg didelis skubėjimas, noras vaikams suteikti kuo daugiau žinių, tačiau labai paviršutiniškai, ar per didelė koncentracija į atliktas užduotis – nepakenktų jų pagalbos potencialui.

Visuomet yra ir laiko problema. Yra neįmanoma PA ir mokytojams tinkamai bendradarbiauti ir papildyti vieniems kitų darbo, jei nėra laiko susitikti, diskutuoti ir pasiruošti veikloms. Tačiau yra tikrai daug būdų, kaip tai sėkmingai padaryti – išnaudoti susirinkimų laiką, prisijungti prie mokytojų per jų planavimo, pasiruošimo ir vaikų atsiskaitymų laiką. Svarbu, kad asistentai veiklų planus būtų pasiruošę iš anksto. Taigi čia pasiūlytos tik kelios įmanomos strategijos, kurių yra be galo daug. Šiais technologijų laikais, tikriausiai nebėra nieko neįmanomo, tad neradus laiko fiziškai susitikti ugdymo įstaigoje, galima tai padaryti virtualioje erdvėje. Pokalbiai ir planavimas vyksta kur kas turiningiau, kai abi pusės jau ateina pasiruošę. Tad skyrus laiko planavimui internetu, kitą kartą susitikus jau lieka tik sudėlioti paskutinius akcentus. Būtent taip tenka dažnai dirbti, tačiau tai tikrai nesukelia problemų ir darbas vyksta sėkmingai.

Pedagogų asistentų struktūruotas ir sąmoningas įsitraukimas

Tyrimas rodo, jog asistentų indėlis turi labai teigiamą efektą vaikų ugdymo(si) procese –  trijų ar keturių mėnesių vertės papildomo akademinio progreso per metus – jei jų įsitraukimas yra formalus ir dirbama mažomis grupėmis.

Mokytoja Gabrielė: “Dažnai pasiskirstome mažomis grupelėmis tam tikroms veikloms, pavyzdžiui, skaitymo ir tekstų nagrinėjimo veikloms. Šiuo konkrečiu atveju labai padeda asistentai, kuriems galima patikėti stipresniąją vaikų grupę, o pačiam kryptingai padirbėti su tais, kuriems yra sunkiau. Nors dažnai kyla pagunda dirbti su tais, kurie jau turi labai tvirtus mokymosi pagrindus, tačiau yra daug prasmingiau, jei mokytojas kryptingai dirba su tais, kuriems tuos pagrindus dar reikia padėti. Būtų išties sunku tiek visų pirma mokiniui, tiek mokytojui, jei vieną dieną ta pačia veikla jis užsiima su pagrindiniu mokytoju, o kitą kartą su nieko nežinančiu apie šią veiklą asistentu.”

Pranešimas teigia: „Esminis dalykas: šis pozityvus efektas yra pasiektas, kai PA dirba struktūruotai ir gauna vertingą pagalbą bei yra apmokomi.“ Kas turi apmokyti? Ogi pedagogai! Pedagogas turi suprasti, kad asistentas pats savaime nesupras – jam reikia paaiškinti (kodėl yra daroma vienaip ar kitaip; kokie yra jūsų tikslai, uždaviniai; ko siekiate; kokie yra amžiaus tarpsnių ypatumai; kokie yra darbo konkrečioje mokykloje – ir tuo pačiu jūsų klasėje – ypatumai ir t.t.). Taip, tą reikia daryti sąmoningai. Taip, tam reikia laiko. Bet – patikėkite – atsiperka šimtatūkstanteriopai!

Viena kebliausių problemų yra užtikrinimas, kad įsitraukimas yra profesionalus, pavyzdžiui, vadovaujantis jau patvirtintais efektyviais būdais, remiantis ekspertų patarimais. Tai yra gyvybiškai svarbu, kad asistentų darbas būtų nuoseklus ir kokybiškas. Deja, yra tik keletas programų, kurios tiksliai nurodo, kaip asistentai turėtų kokybiškai panaudoti savo potencialą, tačiau yra keletas charakteristikų, kurios padeda asistentams efektyviai įsitraukti. Tai yra ir trumpi, reguliarūs ir nuoseklūs susitikimai, PA mokymai bei kitos pagalbinės priemonės, kaip pamokų planai, kur yra labai aiškūs veiklos tikslai bei norimi pasiekti rezultatai. PA turėtų nenukrypti nuo to, kaip vykdoma programa ir jie turėtų nuolat vertinti mokinius, jog išsiaiškintų, kuriems mokiniams reikia pagalbos ir pakreipti progresą tinkama linkme.

Integracija

Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus dalykas yra tai, jog mokyklos turi užtikrinti, kad mokiniai supranta, kaip PA įsitraukimas yra susijęs su jų pagrindinėmis veiklomis klasėje. Įsitraukimas dažniausiai vykdomas už klasės ribų. Kol mokytojai ir asistentai vargiai randa laiko bendradarbiati, daug mokinių yra palikti patys savarankiškai išsiaiškinti, ką veikla su PA turi bendro su pagrindinėmis veiklomis klasėje. Pradinėje mokykloje yra geriausia, jog mokytojai patys paskirsto PA įsitraukimą, tačiau vidurinėje mokykloje asistentų vaidmenį turėtų koordinuoti vadovai, kad mokytojai galėtų visiškai kontroliuoti ir planuoti veiklas.

Svarbu ir tai, kad nei mokiniai, nei pedagogai nemanytų, kad asistentai yra antrarūšiai. Nieko panašaus. Kaip jau rašiau, geras asistentas – lobių lobis. Pedagogui. Mokyklai. Bendruomenei.

Mylėkime asistentus, bet ne tiek, kad leistumėme jiems neprofesionaliai dirbti – neleiskite „atbūti”, reikalaukite profesionalumo ir tikėkitės nuolatinio tobulėjimo. Auginkime iš jų mokytojus, bet gerbkime ir norą netapti mokytoju, o būti asistentu ir galbūt net palikti ugdymo įstaigą (garbingas asistentas nepalieka ugdymo įstaigos vidury mokslo metų). Nepamirškime, kad dažnai asistentu ateina dirbti jaunas, savęs ieškantis žmogus, kuris nežino, kur jis bus po mėnesio – ką jau ten po penkerių metų (dėl to reikia mylėti vyresnio amžiaus asistentus – su jais viskas paprasčiau. Dievulėliau, kaip man patikdavo asistentės-filipinietės Briuselyje: laimingos, patenkintos, darbščios kaip bitės!).

Ir taip pat tikiu, kad – žengus į ugdymo įstaigą – jau yra vilties čia ir „užkibti”. O juk mes norime tų, pašauktųjų! Tad rizikuokime. Priimkime norinčius. Paleiskime nebenorinčius. Kalbinkime tuos, kuriuos matome ir po penkerių metų mokykloje. Man labai patiko kartą ištarti mūsų vienos mokytojos žodžiai (netiksli citata:)): „Kai atėjau, nežinojau, kiek čia būsiu. Jau esu treji metai ir, atrodo, būsiu ir dar ilgiau”.  Ir, žinote, ką? Tokių asistenčių, tapusių nuostabiomis mokytojomis, turime ne vieną ir net ne penkias. Ir tai yra jauni, keičiantys Lietuvą žmonės. Ir tokių mums Lietuvoje švietimo sistemoje šiandien labai reikia.

P.S. Ačiū Gabrielei: už vertimą, diskusiją (visada vertinga išgirsti, kaip PA darbą mato ir komentuoja šiandien klasėje dirbantis pedagogas) ir komentarus.