Šiandien Monrealio (Kanada) universiteto mokslininkai jau gali patvirtinti: jei 29 mėnesių amžiaus vaikui leidžiama žiūrėti kasdien valanda daugiau televizoriaus, skursta jo žodynas ir prastėja matematikos įgūdžiai, mąžta susidomėjimas ugdomąja veikla (o tai susiję su gebėjimu sutelkti dėmesį), fizinis aktyvumas darželyje.
Pirmą kartą griežtai kontroliuojamas jungtinis kūdikių nuo gimimo tyrimas aptiko ir patvirtino ryšį tarp per ilgo sėdėjimo prie televizoriaus bei suprastėjusių darželinuko motorinių įgūdžių, atsiradusių psichosocialinių sunkumų, tokių kaip grupės draugų patyčios. Pasak tyrimo išvadų, tėvams būtina daugiau žinoti ir laikytis Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijų, kiek laiko vaikui galima praleisti prie ekrano. Ši akademija siūlo patiems mažiausiems išvis neleisti žiūrėti televizoriaus, o nuo dvejų metų rekomenduoja ne daugiau dviejų valandų per dieną. Kiekviena papildoma valanda turi itin neigiamos įtakos vaiko vystymuisi.
Šis tyrimas turėjo atskleisti televizijos poveikį būtent darželinukams. Tyrimo vadovė prof. Linda Pagani teigia: „Daugelis tyrimų, skirtų vaiko pasiruošimui mokyklai vertinti, nagrinėjo, kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigų charakteristikose jau gali būti numatomi tolesni vaiko pasiekimai gyvenime, pavyzdžiui, ilgalaikis psichosocialinis prisitaikymas visuomenėje, būsimos pajamos, akademiniai pasiekimai. Mes pasidomėjome, kas gi lemia pačias darželio charakteristikas. Dėmesį sutelkėme į mažai nagrinėtas, bet be galo svarbias pasirengimo mokyklai sritis – motorinius sugebėjimus (kurie vėliau lemia fizinį aktyvumą), skaitymo įgūdžius, tikimybę būti „užsisėstam“ (kuri vėliau lemia socialinio gyvenimo sunkumus) ir gebėjimą daryti tai, ką turėtum daryti sulaukęs instrukcijų (tai savo ruožtu siejama su dėmesio sistemomis, kurias reguliuoja smegenys)“.
Į klausimus apie prie televizijos praleistą laiką atsakė 991 mergaitės ir 1006 berniukų tėvai. Vaikai dalyvavo platesniame ilgalaikiame vaikų raidos tyrime.
Standartinis nuokrypis (deviacija) – tai įprastai naudojamas statistikos įrankis, nusakantis atsitiktinių reikšmių sklaidą apie vidurkį. Kitaip tariant, kas yra normos ribose palyginus su vidurkiu. Šiuo atveju, vienas standartinis nuokrypis nuo vidutiniškai dvejų metų vaikų kasdien prie ekrano praleidžiamo laiko (105 minutės) yra 72 minutės. Kai kurie tyrime dalyvavę vaikai nuo vidurkio nutolo netgi 2-3 kartus labiau – ir jų darželio rodikliai buvo atitinkamai prastesni.
Reikia pastebėti, jog tyrėjai skaičiavo tik laiką, praleidžiamą prie televizoriaus namuose. O kiek dar jo praleidžiama kitur – svečiuose, gydytojo laukiamajame ar auklės namuose?..