Tėvai ir taip žino, kad paprastai kūdikiai nurimsta paimti ant rankų ir nešiojami, bet nežino, kodėl taip yra. Neseniai žurnale Current Biology publikuotame RIKEN Brain Science Institute tyrime atskleidžiama, kodėl tiek žmonių kūdikiai, tiek pelių jaunikliai automatiškiai giliai atsipalaiduoja nešiojami.
Tai pirmasis tyrimas, įrodantis, jog raminanti reakcija į motinos nešiojimą yra koordinuotas nervų, širdies bei motorinės sistemų veiklos derinys. Tyrėjai spėja, jog tai gali būti evoliucijos bėgyje išsaugotas ir svarbus motinos-kūdikio sąveikos komponentas. Toks kūdikio atsakas palengvina mamai nešiojimo naštą ir yra naudingas tiek jai, tiek mažyliui.
Atliekant visą eilę tyrimų, taip pat ir EKG, tyrėjų komanda patvirtino, jog kūdikių pulsas iškart žymiai sulėtėja juos paėmus ir nešiojant. Beje, tam nepakanka juos paprasčiausiai laikyti, reikia nešioti.
Panaudoję labai mažą elektrokardiogramos matavimo aparatūrą su pelių jaunikliais, mokslininkai užfiksavo tą patį reiškinį. Peliukai nurimo, liovėsi judėję bei skleidę ultragarsinius „verksmus“, o taip pat įsitaisė į būdingą kompaktišką pozą sulenktomis galūnėmis, dažną kitiems žinduoliams, pvz., katėms ir liūtams. Pasak mokslininkų, pelėms šis nusiraminimas susijes su lytėjimo pojūčiu bei propriocepcija – gebėjimu įvertinti kūno dalių padėtį erdvėje. Jį valdo parasimpatinė nervų sistema bei smegenų dalis, vadinama smegenėlėmis.
Šie duomenys reikšmingi tėvystės kelyje ir netgi gali prisidėti užkertant kelią smurtui prieš vaikus. Mat teisingas kūdikių poreikių suvokimas sumažina tėvų frustraciją, o nenuraminamas verksmas – didžiausias rizikos veiksnys imtis smurto prieš vaikus, teigia mokslininkai. Ir nors tyrimas atliktas su motinomis, jie mano, jog tai galioja ir kitiems artimiausiems globėjams.