Prieš kelias dienas alfoje perskaičiau straipsnį apie Belgijos verslininką, mokslininką, leidėją, filantropą, „One Laptop per Child Europe“ vadovą Walterį de Brouwerį, jo vizitą į Lietuvą ir išsakytas mintis. Straipsnyje radau nemažai gerų minčių:

Na, visų pirma tai, kad didžiausias šalies išteklius – vaikai. Iš tiesų čia jam pritariu: tik investuodami į vaikus, į švietimą judėsime į priekį, tobulėsime ir rytdiena bus gražesnė už vakardieną. Taip pat pritariu, kad maži vaikai yra kupini idėjų ir galvoja kitaip, nei suaugusieji. Dar pridurčiau, kad jie – visavertė visuomenės dalis. Ir turi būti ne kažkam nuolat „ruošiami” (mokyklai, gyvenimui ir pan.), o būti gyvenimo ir visuomenės dalimi!

Pritariu ir tam, kad pedagogai turi suprasti ir naudotis naujausiomis technologijomis. Na, gal ne iki tokio lygmens kaip jis teigia (kad padėtų moksleiviui taisyti neveikiantį muzikos grotuvą), bet bent jau internetu mokytojas turėtų laisvai ir dažnai naudotis!

Bet dar labiau norėjau rašyti apie tai, kas man nepatiko (cituoju):

– Vaikams negalime liepti, kad jie skaitytų daugiau knygų, nes kompiuteriniai žaidimai yra begalę kartų naudingesni už popierinę literatūrą (galima pagalvoti, kad šis mokslininkas nėra susipažinęs su begale tyrimų, kurie rodo, kad vis dėlto knygos yra naudingesnės už kompiuterinius žaidimus!)

– Žaidimai vaikus skatina bendrauti, bendradarbiauti, dirbti komandoje, o knygos izoliuoja (o vaizduotė? diskusijos perskaičius knygą? scaffolding? ir t.t. ir pan.)

– Žaisdami kompiuterinius žaidimus, vaikai juda, o skaitydami knygą, guli ar sėdi (hmmm…Na, gal šiek tiek daugiau, bet gal įveskime naują kintamąjį – žaidimus lauke?)

– Knygos ramina ar netgi migdo, o žaidimai „užveda“, nes suteikia apdovanojimo galimybę (juk negalima gyvenime visko „suvesti” į „užvedimus” ir „apdovanojimus”!!!)

– Jeigu palygintume, kaip veikia žmogaus smegenys žaidžiant žaidimus ir skaitant knygą, pamatytume, kad pirmuoju atveju dirba daug daugiau smegenų dalių (?????)

Užrašiau tik keletą savo minčių, nes noriu, kad pagalvotumėme apie tai, kodėl knyga yra geriau už kompiuterinius žaidimus. Kodėl, paėmus gerą knygą, širdis suspurda, o kompiuterinį žaidimą – ne? Ir kodėl daug skaitantys – begalės tyrimų duomenimis – vis dėlto turi daugiau svertų savo pusėje nei tie, kurie neskaito arba skaito labai mažai?

Atsakymai tikrai neturi būti vien moksliniais tyrimais įrodyti ir pagrįsti teiginiai! Kaip tik – būtent jūsų nuomonė yra įdomiausia! O gal visgi jūs esate kitoje barikadų pusėje ir manote, kad Walteris de Brouweris teisus? Išsakykite savo nuomonę!

Nuotrauka: „Computer books” Sibi