Šiandien – kadangi Briuselyje lyja antra diena beveik be sustojimo –  apie lauko darželį galvojau itin daug. Taip, taip – LAUKO DARŽELĮ. Jeigu nežinote, mielieji, tai toks darželis, kuriame vaikai VISĄ LAIKĄ būna lauke (Darželis atidarytas nuo 7val ryto iki 5val vakaro). Turbūt šyptelėjote ir pagalvojote: na, juk valgo vaikai tai viduje? Ot ir ne! Valgo, rengiasi, žaidžia, miega pietų miegelį – VISKAS lauke. Išimtis – metinukai. Jiems šaltuoju metų laiku galima valgyti viduje. Visi kiti vaikai į vidų eina tik į tualetą. Tokį darželį man teko įdomi laimė aplankyti kelionės į Švediją metu. Bet…apie viską nuo pradžių.

Jau važiuodama į Švediją žinojau apie šiuos ypatingus darželius. Žinojau, kad jų pradžia – Skandinavijoje, o iš ten jie persikėlė jau ir į JK. Kalbama, kad yra minčių tokius darželius atidaryti ir kitose valstybėse. Teigiama, kad lauko darželiai daro teigiamą įtaką ir fizinei, ir emocinei vaiko sveikatai: įrodyta, kad tokius darželius lankantys vaikai mažiau serga (jie ne tik labiau užsigrūdinę, bet ir infekcijas „atskiedžia” grynas oras, todėl mažesnė tikimybė užsikrėsti); tokiame darželyje vaikai auga artimesni gamtai, gyvūnams; vaikai, kurių žaidimo aikštelė – miškas (parkas) turi labai daug galimybių lavinti stambiają motoriką (ne taip, kaip vaikai įprastuose darželiuose, kur viskas padaryta, kad „būtų saugu”); vaikai, kurie daug laiko leidžia lauke, geriau koncentruoja dėmesį ir yra kūrybiškesni (nes niekas jiems neatneša jau „paruoštų” žaisti žaislų, jiems reikia sugalvoti, ką žais); augalai ir visa kita gyvoji gamta suteikia galimybes socialiai, emocinei ir kognityvinei vaiko raidai; tokiuose darželiuose būna mažiau konfliktų tarp vaikų, mažiau patyčių. Be to, miške/parke yra tyliau, kai vaikai žaidžia, nei pastato viduje. Ir taip toliau ir panašiai.

Šiandien Briuselyje pliaupė lietus. PLIAUPĖ. Taip, kad nosies kišti į lauką nesinorėjo. O vėjas buvo baisuokliškas pabaisuokliškas. Žodžiu, toks oras, kai norisi susirangyti ant sofutės, susisupti į pledą, pasiimti garuojančios kakavos puodelį ir – už lango lyjant ir siaučiant vėjui – skaityti gerą knygą. Mintis, kad Švedijoje metinukai tokiu oru būna lauke VISĄ DIENĄ atrodė tiesiog šventvagystė…

Važiavau į vieną seniausių lauko darželių visoje Švedijoje ir tikrai į patį seniausią Malmo (Malmės) mieste Švedijos pietuose. Susitarėme su direktore, kad aplankysiu grupes ir stebėsiu, kaip vaikai ir pedagogai leidžia dieną. Penktadienį kaip tik lijo. Įdomu, ką ten rasiu?

Taigi lyjant gan bjauriam lietui įšokau į Anos botus ir važiavome į Malmo. Važiavome visa šeimyna, nes tikėjomės, kad oras pagerės, ir mes dar pasivaikščiosime mieste/po parką.

Darželį radome gan lengvai, nes viena grupė yra pačiame parko pakraštyje. Įsivaizduokite: stovi a la statybininkų namelis. Ir viskas. Čia – darželis vaikams nuo metukų iki penkerių. Kai atvažiavome, vaikai miegojo pietų miegelio. Štai taip:

Šalia to tokio statybininkų namelio buvo net ne pavėsinė, o tiesiog įbestas kuolas ir sutvirtintas, kad ant jo būtų galima „užmesti” lietui nepralaidžią medžiagą. Juk, kaip minėjau, lijo. Vaikai miegojo labai šiltuose miegmaišiuose, kuriuos perka darželis, t.y., tėvams miegmaišiais rūpintis nereikia, o po apačia buvo čiužinukas, patiestas ant žemės sukaltų lentų.

Kiek tolėliau nuotraukoje (viršuje) matosi dviratis. Štai šiuo dviračiu viena(s) iš pedagogų važiuoja paimti pietų, susideda juos į priekabą ir parveža vaikams, kurie valgo…taip, jūs atspėjote – lauke!

Ką galima rasti „statybininkų” namelyje? Bene svarbiausia – šildomoji spinta. Joje sukabinami visi sušlapę vaikų rūbai (visi vaikai turi turėti kasdien bent dvi aprangas rūbų, tinkančių orui). Kadangi šilta ir pati spinta, prie jos pritvirtinti tokie atsikišę „pagaliai”, ant kurių sumauti guminiai batai džiūva ir šyla, kol vaikučiai miega:

Tolėliau – erdvė papildomiems vaikų rūbams. Kaip jau minėjau, reikia turėti bent tris „pasikeitimus”, todėl tų rūbų susidaro nemažai:

Kai paklausiau, kur vaikams keičia sauskelnes (juk vaikučiai lanko daržiuką nuo vienerių metų!), pasakė, kad šiaip keičia lauke (pačiai teko pamatyti, kaip keičia mažylių sauskelnes po pietų miegelio), bet jeigu vaikas labai išsitepęs arba iš tiesų itin blogas oras, tai pačius mažiausius parsineša į vidų, kur yra vystyklų keitimo stalas:

Šiame darželyje vaikai – kaip ir kituose darželiuose – dirba centruose. Tačiau šių vaikų visi centrai – parkas. Prisimenate filmuką su beždžionėlėmis (na, kur mama eina pasivaikščioti su jais, įsikibusiais į virvutę)? Taip eina pasivaikščioti ir mažieji švedukai. Kiekviena mokytoja pasiima po grupę vaikų ir keliauja tyrinėti juos supančio pasaulio. Pavyzdžiui, gauna nuotraukas ir reikia atrasti/pastebėti tas vietas, kai ko ieško, kai ką renka ir t.t. ir pan. Žodžiu, iš tiesų vyksta ugdomoji veikla. Ir taip mažieji dirba iki pietų, kurių valgyti grįžta į darželio teritoriją.

Jeigu manote, kad lauko darželių pedagogai „atsipūtę”, nes jiems reikia tik prižiūrėti vaikus, tai labai klystate: yra ugdymo programa, yra planai, yra tikslai ir uždaviniai, ką ir kaip veiks su vaikais. Taip, Švedijos ikimokyklinio ugdymo sistemai apibūdinti turbūt paskutinis žodis būtų „akademiška”, tačiau ten tikrai nėra palaida bala. Iš tiesų siūlyčiau visiems pedagogams Lietuvoje, kurie kalba apie tai, kaip svarbu vaikui žaisti, apsilankyti Švedijoje. Nes ten iš tiesų vaikai žaidžia. Tačiau šalia jų yra pedagogas, kuris yra tarsi mentorius, padedantis vaikams žaidimo metu atrasti, tobulėti, lavėti, auklėtis, mokytis ir pan. Taigi dar vienas „statybininkų” namelio atributas – planavimo lenta per beveik visą sieną, kurią gali pamatyti ir atėję aplankyti darželio, ir tėvai:

Visi vaikai, žaidžiantys lauke, vilki tokias liemenes (oranžines arba geltonas). Ant liemenės – darželio telefonas, jei vaikas kartais pasiklystų:

Kai tik atėjau, nesupratau, kodėl ant žemės driekiasi virvė. Pasirodo, tai – darželio teritorijos žyma. Vaikai negali perlipti šios virvės ir žaidžia tik vienoje jos pusėje. Paklausiau, ar vaikai nebando, kas bus, jei jie peržengs tą virvę. Žinoma, kad bando, – atsakė auklėtoja. Visur vaikai yra tokie patys. Pavyzdžiui, pasakojo apie vaikus, kurie sėdi darželio teritorijoje, o žaislus susideda jau parko teritorijoje 😀 ir vis stebi mokytoją, ar ką nors pasakys.

Mums bekalbant, kai kurie vaikai atsibudo. Jiems pakeitė sauskelnes, aprengė, užvilko liemenes ir…vaikai ėmė žaisti: tai su vežimėliais, tai su DUPLO rinkiniais, tai su mašinėlėmis. Iš keturių auklėtojų vienas – vyras.

Kaip jau minėjau, darželį lanko vaikai nuo vienerių iki penkerių metų. Grupės – mišrios, t.y. jose įvairaus amžiaus vaikai. Jeigu vaikai iš vienos šeimos, jie pakliūva į tą pačią grupę. Ant auklėtojos, tai suteikia vaikams saugumo, mažyliams lengviau adaptuotis. Apie mišrias grupes esu rašiusi įrašą (punktas c). Tuo metu, kai buvau, sesutė sėdėjo apsikabinusi savo mažą, tik ką atsibudusį broliuką. Auklėtoja pasakė: o ir ryšys tarp vaikų užsimezga gražus ir tvirtas…

Štai taip atrodė pirmoji darželio grupė, kurioje apsilankiau:

Šita – antroji to paties darželio grupė. Grupė vadinasi „Raganos namelis”. Kodėl raganos? Todėl, kad kurį laiką namelis, kuriame ši grupė laiko savo daiktus, buvo užrakintas namelis parke, ir vaikai – gąsdindami vienas kitą – vis sakydavo, kad jame gyvena ragana. Todėl, namelį atidavus darželiui, pavadinimas toks ir liko 😀 Namelis – mažulytis mažulytis, jame yra tik tualetas ir viena patalpa. Mokytojos džiaugiasi, kad joms pasisekė, nes namelis ir šildomas, ir turi šiltą vandenėlį.

Man ši grupė labiau patiko, nes jau iš tiesų buvo parke, medžių apsuptyje. Grupės teritoriją žymėjo ne tik virvė, bet ir ant žemės padėtos didelės medžių šakos, patys medžiai, krūmeliai ir pan. Auklėtojos sakė, kad išnaudoja gamtą: pavyzdžiui, per Halloween’o šventę ant šakų buvo prikabinusios daug voratinklių ir pan.

Šioje grupėje mažesni vaikai miegojo ne ant žemės, o vežimėliuose. Didesni – taip pat, kaip ir anoje grupėje:

Namelio grindys – kad neišsiteptų – buvo dengtos tokia plastmasinės „žolės” danga, kurios kilimėliai paprastai būna prie durų kojoms nusivalyti:

Štai taip kūrybingai auklėtojos pa(si)žymėjusios, kada kokio vaiko gimimo diena:

Štai taip džiūva guminiai šioje grupėje:

Mūsų vaikai irgi įsijungė: praėjus vos kelioms minutėms nuo atėjimo jau rado grėblius ir grėbė lapus, po to žaidė su pagaliais ir pan. Bėda buvo tik ta, kad jie visiškai nebuvo apsirengę taip, kaip reikia: ir labai išsitepė, ir sušlapo (juk lijo!). Vaikai, kurie lanko darželį, tai tikri murziukai 😀 Tačiau ko kito ir tikėtis!?!? Bet, žinoma, tai visai nebaisu, kai rūbai būtent tam ir pritaikyti. Juk sakoma: nėra blogo oro, yra bloga apranga. Mūsų vaikai iš tiesų buvo blogai aprengti…

Šioje grupėje radau tikrą lobį: mokytoją, kuri dirba seniausiai iš visų ir gali labai daug papasakoti apie šiuos lauko darželius. Ir iš tiesų ji labai daug papasakojo. Ar žinote, kad Švedijoje magistrantūroje (Linkoping meiste) galima studijuoti lauko pedagogiką? Du iš šio darželio pedagogų dabar tai studijuoja. Žinoma, daug kas labai panašu su tradicine pedagogika, tačiau yra ir specifinių dalykų.

Mokytoja parodė priemones, su kuriomis dirba. Pavyzdžiui, nuotraukoje rodo kaip seka vaikams pasakas: ant lentos, aptrauktos velta vilna, deda iš vilnos padarytus herojus, apie kuriuos skaito pasaką (jie „prilimpa” prie lentos), kad vaikai matytų – ne tik girdėtų – pasaką. Taip pat rodė, kad prie kiekvienos knygos turi maišelį, kur sudėtos priemonės (dažniausiai – pačios gamintos) pasakai iliustruoti.

Man patikęs „aksesuaras” – mažylių čiulptukai 😀

Mums išeinant iš šios grupės viena auklėtoja atsisėdo ant lentų pagrindo, ją aptūpė gal 10 mažylių, ir ji visiems skaitė knygelę. Tai – knygelių centras. Jame – kelios plastmasinės dėžės su lipnia juosta apklijuotais/įlaminuotais lapais (kad neišsiteptų) knygelėmis, kurias vaikai – mūsų pokalbio metu – vis pavartydavo.

Trečia grupė, kuri yra šiame parke, neturi nei „statybininkų”, nei „raganos” namelio. Ji – visiškai, absoliučiai lauke. Vienintelė patalpa, kuria jie naudojasi – viešasis (!) parko tualetas. Tiesa, kad būtų švaru, savivaldybė atitvėrė vieną tualetą ir padarė jį užrakinamą, kad vaikai galėtų juo naudotis, tačiau patalpa – viešojo tualeto. Ir viskas. Visa kita vyksta absoliučiai, totaliai lauke. Šios grupės nepafotografavau, nes jau labai įsilijo. Bet…atrodo tai tiesiog grupelė vaikų lauke. Na, išėjusi pasivaikščioti. Sunku patikėti, kad tie vaikai išėjo ne pasivaikščioti, o tiesiog taip leidžia visas savo dienas. Paklausiau: nejaugi jie NIEKADA neina į vidų? Pasirodo, jei būna audra ar šiaip siaubingas oras, tai netoliese yra butas (anksčiau buvęs darželis), kur jie eina pabūti, kol oras bent truputį pagerės. Auklėtojos sakė, kad – vos tik pagerėjus – lekia į lauką, nes vaikai pripratę būti lauke ir sunku būti suvaržytiems bute. Ir dar. Tas „pagerėjęs” oras mums gali atrodyti toks, kai nesinori nė nosies kišti į lauką!

Keletas faktų:

– darželis priklauso savivaldybei, į jį užrašomi rajono vaikai

– jeigu lieka vietų, į darželį gali prašytis šeimos iš kitų rajonų

– darželis – labai populiarus, kasmet yra laukimo sąrašai

– šį darželį lanko 107 vaikai

– dažniausiai į šį darželį pageidauja savo vaikus vesti aukštesniojo socio-ekonominio sluoksnio tėvai

– 2 kartus metuose pedagogai susitinka su tėvais, aptaria vaiko raidą ir progresą

– auklėtojos teigia, kad šiuose darželiuose auga vaikai nevaržomi lytinių stereotipų, nes nėra „stereotipinių” žaislų

– smulkioji motorika lavinama ir darželyje, ir namuose: tėvai skatinami dalyvauti vaiko ugdyme, todėl tose srityse, kur lauko darželis negali optimaliai lavinti vaikų, pasitelkiami tėvai, kurie, anot visų kalbintų pedagogų, labai aktyviai dalyvauja. Tiesa, vyriausioji mokytoja teigė, kad mitas, jog jei vaikas nedėlioja dėlionių, mažiau piešia, veria ir pan., tai jo motorika prasčiau vystosi. Jos nuomone, vaikai, imdami mažus pagaliukus, kaišiodami virveles, rinkdami už kotelių lapus, kapstydamiesi darželio darže (kur vaikai sodina gėles, daržoves) lavina smulkiąją motoriką ne ką ne mažiau. Be to, daug tyrimų teigia, kad stambioji motorika susijusi su kalbos raida, o lauko darželiuose veiklos, skirtos stambiajai motorikai, apstu.

Ir dar. Darželis lauke Norvegijoje:

httpv://www.youtube.com/watch?v=Fp4Nny_rIiw

O jūs…ar leistumėte į tokį darželį savo vaikutį??? Kaip manote, ar toks darželis Lietuvoje būtų pasmerktas??? O gal kaip tik – labai populiarus???