Štai ir praūžė dar viena didžiulė metų šventė. Iš tiesų – viena didžiausių mokslo metų švenčių. Taip jau susiklostė, kad Augusto mokykloje tai nepaprastai didelė ir graži šventė su begale pramogų ir fejerverkais. Man ši šventė labai patinka. Net nežinau, kodėl… Gal dėl to, kad nuo mažens mėgau visokias baisuokliškas pasakas – ypač, kai kokį vėjuotą vakarą prie nedidelės švieselės pasakodavom vieni kitiems įvairias pabaisuokliškas istorijas…

Man ši šventė „nesikerta” su artėjančiais visais šventais ir Vėlinėmis. Net atvirkščiai – kažkaip man būtent Halloween’as atrodo kaip puiki įžanga į visus šventus. Žinau, kad kai kam gali tai pasirodyti šventvagiška, bet man taip visai neatrodo 😀 Vėlinės – jau kitas reikalas. Bet juk data – ne ta pati! Ir nereikia „suplakti”, kad va čia yra šventė per Vėlines. Bet kuriuo atveju, man ši šventė patiko dar tada, kai vienuoliktoje klasėje mokiausi JAV. Dar labiau su ja „susigyvenau” dirbdama amerikietiškoje tarptautinėje mokykloje, todėl Augusto mokyklos šventė – jau tradicija tapusios mūsų namuose šventės graži tąsa. Beje, Lietuvoje mes organizuodavome Halloween’ą ir savo namuose – vaikams būdavo visada smagu!

Šeštadienio rytą atsibudome ir…už lango pamatėme lietų. Po šeštadieninės mokyklėlės jis aprimo, tačiau vis dar nesiliovė. Ir po karate nesiliovė. Šventė prasidėjo 17val ir iki tada lietus aprimo, tačiau vis dar debesys tai užplaukdavo, tai nuplaukdavo ir, žinoma, visur buvo šlapia. Kadangi šventė didele dalimi vyksta lauke, apsirengėme kaip reikalas! Tačiau tai nereiškia, kad važiavome be kostiumų.

Augustas jau senokai kalbėjo apie tai, kad norėtų būti vampyru su raudona skraiste. Kai pamatė giltinės kaukę, užsidėjo ir ją. Vilhelmas visą savaitę kalbėjo, kad bus policininkas (nes jam nepatinka judesius varžantys ir žmogų pakeičiantys kostiumai), o Morta visą savaitę kalbėjo, kad bus fėja, tačiau paskutinę akimirką persigalvojo: bus juodoji princesė!

 

Morta vis prašė,kad ją nufotografuočiau, nes jai labai patiko būti Juodąja princese. Vilhelmas keletą kartų bandė ją erzinti sakydamas, kad – jei jau Juodoji, tai turi būti pikta, tačiau Morta provokacijai nepasidavė! Ji – Geroji Juodoji Princesė!

 

Augustas labai džiaugėsi savo kostiumu, sakė, kad GERAS 🙂

 

 

Vilhelmas – kaip visada 99 kartus iš 100 – slepiasi nuo objektyvo.

 

Matote, kokia Morta tiesiog iš koto verčianti Geroji Juodoji Princesė???

 

 

Gertrūdos kostiumas – minimalistinis velniūkščio, o aš prie palto prisisegiau šikšnosparnį.

 

Ši šventė – dar vienas „fund-raising”. Ta prasme, kad šventės metu renkamos ir lėšos mokyklai. Be to, viskas paruošta ir vyksta tėvų-savanorių dėka. Mudu su Gabrieliumi irgi užsirašėme savanoriauti: kadangi žinojau, jog šeštadienį per šventę nelabai pasavanoriausiu (nes būsiu su Gertrūda), tai užsirašiau penktadienį dekoruoti mokyklą nuo 9.00 iki 12.00. Gabrielius užsirašė – jau tradiciškai – savanoriauti prie griliaus.

Šventės metu už visas atrakcijas reikia mokėti: perki 10 bilietėlių už 5eu ir eini sau pramogauti. Karšto vyno taurė (tėvų gaminto) – 3 bilietėliai, tėvų kepamas mėsainis – 4 bilietėliai, tėvų kepti Halloween’o keksiukai (buvo fantastinių!) – 2 bilietėliai, dauguma atrakcionų – 1-3 bilietėliai ir pan. Surinktos lėšos naudojamos šventės išlaidoms padengti ir įvairioms mokyklinėms reikmėms. Tai – šventė bendruomenei, bet tuo pačiu ir mokyklos papildomų lėšų paieška.Visuose atrakcionuose savanoriavo tėvai, kurie dirbo pasikeisdami, po pusvalandį arba valandą – tiek, kiek buvo užsirašę, kad galėtų savanoriauti šventės metu.

Štai čia – baisusis labirintas:

 

 

Čia – laimės šulinys. Vilhelmas ištraukė tamsoje žybsintį čiulptuką, o Morta – kardą. Tai po to jie tai keisdavosi, tai atsikeisdavo…vis negalėjo apsispręsti, kuris kurio nori.

 

 

Penktadienį vaikai galėjo sunešti ir pjaustytus moliūgus – vyko geriausiai išpjaustyto moliūgo konkursas. Mes nesudalyvavome, nors moliūgą ir buvome nusipirkę, nes ketvirtadienį – kai būtų reikėję jį pjaustyti penktadieniui – apsinuodijo Vilhelmas ir Augustas, tai popietė buvo, kaip sakant, smagi…ir vakaras…ir dalis nakties. Ir penktadienį abu bičai nėjo į mokyklą… Ačiūdiev, viskas tuo ir baigėsi, tačiau konkurse nebesudalyvavom.

 

Visa mokykla buvo išpuošta, tvyrojo „rūkas”, prieblanda…ach, tikra Halloween’o dvasia!

 

Kiekviena klasė paruošė po savo atrakcioną. Augusto klasėje – jutiminės dėžės. T.y., kiekvienoje dėžėje yra kokia nors bjaurastis, kurią, įkišęs ranką ir nežiūrėdamas, palieti ir turi atspėti, kas tai. Augustas žinojo, kas tose dėžėse, tačiau labai norėjo atspėti, kas kurioje. Vilhelmas tik pamatė ir atsisakė bandyti, o Morta viską bandė drąsiai nė nemirktelėjusi 😀

 

Augustas su savo mokytoja Mrs.S iš Kalifornijos. Ji juokavo, kad dabar Augustas galės visiems siųsti šią nuotrauką ir sakyti, kad jo mokytoja – iš tiesų ragana!

 

 

Dar vienas moliūgų konkurso dalyvis. Man patiko jo pavadinimas: ekologiška slėptuvė 😀

 

Visa mokykla buvo išraizgyta „voratinkliais”:

 

Vaikščiodama po klases, prisižiūrėjau įvairiausių nuostabiausių darbelių. Pavyzdžiui, iš servetėlių skiaučių padaryti vaiduokliukai…

 

…iš makaronų – skeletai (šitą ir aš su vaikais labai mėgdavau daryti)…

 

…raganų girliandos.

 

Dar vienas atrakcionas: meti kamuoliuką, kuris gali (turi) prilipti prie vaiduokliuko.

 

Sudalyvavę atrakcione, vaikai galėdavo rinktis po prizą: prisirinko pilnas kišenes lipdukų, saldainiukų, trintukų ir pan.

 

Man labai patiko ši – M&M apsirengusi – šeima:

 

Patenkinta Morta:

 

Štai čia – magnetukais žvejojami šikšnosparniai:

 

 

Čia reikia mesti kamuoliuką-akį (brrrrrr….) ir surinkti kuo daugiau taškų (apačioje yra skyreliai, į kuriuos kamuoliukas gali nukristi):

 

O čia – visaip „iškraipytos” mokytojų nuotraukos. Vaikams reikėjo užsimerkus prilipinti karpą ant kurios nors nuotraukos:

 

Čia, kaip sakant, valtyje sėdi skeletas, o tu į tą valtį mėtai 5 kaukoles:

 

O čia – lazeriu šaudai visaip judančius vorus, šikšnosparnius ir kitus mielus gyvūnėlius:

 

Mūsų mieloji dukrelė 😀 irgi neatsisakė ir iš peties darbavosi lazeriu:

 

Ką nors sakėt? Iš tiesų tai daug kas stebėjosi, nes Gertrūda NIEKO nebijojo. Koks nors vampyras prie jos pasilenkdavo, o ji čiupdavo rauti jo kaukės 😀 Žodžiu, mergina „kieta” kaip reikalas.

 

Čia – žaidimas su lazdomis. Prisimenate, kai reikia lenkiantis atgal pralįsti pro lazdą, o ta lazda po to vis dedama žemiau ir žemiau? Geriausiai čia pasielgė Morta: pabandė lenktis atgal, nelabai patiko, tai pasilenkė į priekį ir sau greitai viską apėjo ir…prisistatė prizo. Žinoma, gavo 😀

 

Už šios užuolaidos – baisusis kambarys. Pernai Vilhelmas ten nėjo, todėl buvo įdomu, kaip bus šiemet. Be to, Augustas jau pirmosiomis minutėmis nubėgo su draugais ir ateidavo pas mus tik tada, kai baigdavosi bilietėliai – paprašyti naujų. Taigi į kambarį teko eiti Vilhelmui su Morta. Galvojau, kad Vilhelmas išsigąs ir dar paliks ten Mortą, tačiau jie susikibo, viską abu apėjo, o grįžę sakė, kad visai nebuvo baisu.

 

Šiemet su kostiumu (nors ir minimalistiniu) buvo ir tėtė:

 

 

Po daugybės atrakcionų vaikai išalko, tad ėjome ragauti tėvelių keptų skanėstų ir tik ką „išgrilintų” bio (rimtai, taip buvo parašyta!)  mėsainių ir dešrainių.

 

Savanoriaujantis tėtė:

 

Augustas su savo klasiokais ir, žinoma, broliu bei sese:

 

Kai prasidėjo fejerverkai, lynojo. Be to, jau buvo gan vėlu, ir vaikai jau buvo pavargę. Morta fejerverkus stebėjo tėtei ant rankų. Gertrūdai fejerverkai irgi labai patiko: vis rodė pirštuku, atsisukdavo į mane ir sakydavo „oooo! ten! oooo!” Žodžiu, galvojau, kad ją daug kas galės išgąsdinti per šią šventę, tačiau jai – nė motais. Absoliučiai dzen mergina. Kadangi lašnojo, šiemet fejerverkų nefotografavau ir nefilmavau, tačiau jie – kaip ir anais metais – buvo nuostabūs!

 

Po šventės grįžome namo ir…į lovas. Praėjo dar viena graži metų šventė mokykloje…