Šiandien už lango pliaupė lietus, kai vaikai rinkosi į šeštadieninę mokyklėlę. Jau iš tiesų į Briuselį atkeliavo RUDUO. Todėl ir šiandienos tema – RUDENĖLIS.
Ryto Rate skaitėme apie Triušelę Mortelę ir Katytę Tabytę. Vaikai, kurie lanko ir Europinę mokyklą, sakė, kad tokia knygelė yra ir jų mokykloje 🙂 Skaitėme apie Mortelės ir Tabytės miško Rudenėlio šventę ir apie tai, kaip jos ruošiasi žiemai. Kalbėjome, kad šąla; kaip reikia rengtis, kai spusteli šaltukas; kalbėjome apie tai, kad rudenį daug lyja; apžiūrėjome paveikslėlius, pakalbėjome apie tai, kokias rudens gėrybes renka gyvūnėliai ir kodėl. Parodžiau vaikams sieną, ant kurios esu suklijavusi įvairiausių rudeninių lapų, kalbėjome apie tai, kokių spalvų būna rudeniniai lapai. Žinote, kad rudeniniai lapai gali būti ir MĖLYNI? Ogi, pasirodo, gali! 😀
Po Ryto Rato skirstėmės į centriukus. Šiandien – kaip visada – jų buvo trys.
1) Rudeninių lapų centras. Šiame centriuke vaikai darė įvairius rudeninių lapų atspaudus: kreidelėmis (padedi rudeninį lapą po popieriaus lapu ir braukai per popierių kreidelės šonu) ir guašu (ištepi rudeninį lapą (tą pusę, kur gerai matosi „gyslos”) guašu (geriausia rudeninėmis spalvomis, vaikai spalvino geltonai, raudonai ir žaliai – labai jau lietuviški rudeniniai lapai šįkart buvo šeštadieninėje mokyklėlėje!) ir spaudi jį ant popieriaus lapo).
2) Rudeninių lapų šokio centras. Šiame centriuke vaikai ant spiralės klijavo rudeninių lapų iškarpas. Aš iš anksto buvau paruošusi spirales, o K – rudeninius lapus. Vaikai rinkosi lapus ir klijavo juos ant spiralės. Spiralę iškėlus atrodo, kad rudeniniai lapai sukasi ir krenta žemyn… Iš tiesų labai mėgstu šį darbelį, kasmet su vaikais jį darydavome. Trimečiams lapus reikia paruošti, keturmečiams galima paruošti, bet jie patys iškerpa, o penkiamečiams jau galima ir patiems duoti nupiešti lapus. Kadangi negalėjome skirti daug laiko, tai visus lapus buvome paruošę. Iš tiesų spiralės puikiai pavyko!
3) Rudeninio eilėraščio ir knygelių centras. Šiame centriuke mokėmės J.Marcinkevičiaus eilėraštuką „Rudens skundas”:
– U ti ti ti, šalta, –
Skundžiasi ruduo:
– Kas pasiūs man paltą,
Kas kepurę duos?
Kojos jau sušlapo,
Permerkė lietus.
Kas iš klevo lapų
Man pasiūs batus?
httpv://www.youtube.com/watch?v=LCwF2qDVUCU
Vaikai juokėsi, kad kažkas žada siūti batus iš klevo lapų 😀 Jeigu galite, paaiškinkite vaikams, ką reiškia eilėraštuko žodžiai (ypač jei vaikai ne nuolat kalba lietuviškai). Aš stengiuosi ieškoti dainelių/eilėraštukų, kur žodeliai būtų ganėtinai paprasti, tačiau dainuojamoji ir eiliuota kalba vis dėlto skiriasi nuo kasdieninės šnekamosios, todėl būtų puiku, jei su vaikučiais ir namuose pasikalbėtumėte apie tai, apie ką mes kalbame ir šeštadieninėje mokyklėlėje! Taip plėsis vaikų žodynas, vaikai giliau supras žodelių (o tuo pačiu ir viso teksto) prasmę.
Šiandien po pasakos ir po vieno centriuko darėme užkandėlės pertraukėlę. Iš tiesų labai vykęs tas variantas, kad mes darome 15min pertraukėlę, kurios metu užkandame ir atsigeriame visi kartu sėdėdami bei kalbėdami lietuviškai apie šį bei apie tą. Tačiau pagalvojau, kad gera mintis yra visiems vaikams duoti vieną užkandėlę. Pavyzdžiui, šiandien viena mergaitė turėjo sausainiukų, kurių užsinorėjo…beveik visi vaikai! Ji, šaunuolė, nepaprastai gražiai dalinosi, tačiau iš esmės pagalvojau, kad juk galima susitarti, kad vieną šeštadienį vieni tėvai atneša sausainiukų ir pan., o kitą šeštadienį – kiti. Taip ir keistumėmės! Kai po mokyklėlės keletas mamų pasiūlė tą patį, pagalvojau, kad iš tiesų tai būtų gera mintis… Taigi pasiūlysiu tai rašydama laišką tėveliams!
Po užkandėlės – kiti du centriukai. Šiandien trečiajame centriuke sugalvojau dar vieną „naujieną”: ne bet kada siūliau vaikams eiti į tualetą, bet būtent to trečiojo centriuko metu: pasimokome eilėraštuką, tada vaikai skaito (varto) knygeles. Kol vaikai varto knygeles, aš paklausiu kiekvieno vaiko, ar nenori į tualetą. Jei nori – palydžiu (nes tualetas – šalia trečiojo centriuko). Kai visi „susitvarko”, pasikartojame naują eilėraštuką ir – jei būna likę laiko – jau tai, ką mokame. Labai veiksminga!
Per Pabaigos Ratą visi kartu prisiminėme eilėraštuką, sudainavome atsisveikinimo dainelę.
Labai gera, kad vaikai jau žino, kad yra trys centrai, žino, kur jie yra (ir, pasibaigus vienam, jau keliauja į kitą), žino, ko iš jų tikimasi. Dar nepaprastai smagu, kad tėvai sako, jog vaikai tai pradėjo daugiau kalbėti lietuviškai, tai niūniuoja daineles, tai laukia šeštadienio…puiku! Man visada nepaprastai smagu pamatyti kai vaikas, kuris iš pradžių vengė dalyvauti, pradeda dalyvauti…arba nedrąsus vaikas staiga prapliumpa juoku ir įnirtingai deklamuoja eilėraštį… Tai – nepakartojamo saldumo akimirkos!
Kitą šeštadienį MOKYKLĖLĖS NEBUS – atostogausime. Vėl susitiksime LAPKRIČIO 7 dieną. Iki!