Vakar išvažiavo mano sesė, kuri buvo atvažiavusi nuo rugpjūčio 19, kai parvežė į Belgiją berniukus. Kažkaip šįkart labai graudu buvo atsisveikinti. Net nežinau, kodėl būtent šįkart… Gal dėl to, kad pernai ji gyveno Utrechte (pagal Erasmus programą mokėsi ten universitete), todėl atvažiavo ir rugpjūčio mėnesį, ir rudenį, ir per Kalėdas…o ir šiaip buvo jausmas, kad ji netoli… Tačiau kol ji buvo, labai smagiai leidome laiką ir beveik kiekvieną dieną kažkur keliavome. Ką aplankėme šią savaitę?
TREČIADIENIS. Tądien niekur nevažiavome, nes Medeina su berniukais atvyko jau vakarop. Nors berniukų nematėme tik dvi savaites (Gabrielius – keturias), tačiau buvo nepaprastai samgu susitikti. Aš kaip tik trečiadienį baigiau šveisti namus: laukdama berniukų išploviau patalynę (pagalves, užvalkalus), užuolaidas, kilimėlį, viską pertvarkiau, perrinkau (ne tik žaislus, knygas, bet ir rūbelius)..žodžiu, padariau „generalinę tvarką” vaikų kambariuose. Tokią visada man atostogaujant padarydavo mano mama, ir man nepaprastai smagu būdavo grįžti į švara kvepiančius namus, kuriuose jausdavau, kad manęs labai laukiama…
KETVIRTADIENIS. Tądien pranešė, kad bus labai karšta diena. Ir buvo. Karščiausia Belgijos istorijoje nuo tada, kai buvo pradėta fiksuoti temperatūra. Mes važiavome į Kessel-Lo parko baseinus. O ten…dūkome, dūkome, dūkome… Iš esmės beveik neišlindome iš vandens, nes iš tiesų buvo labai karšta – net Gertrūdėlė tupėjo varlinyke beveik visą laiką, o po to vien su sauskelnėmis išmiegojo visas dvi valandas pavėsyje. Tiesa, ten atsitiko ir nelaimė – kadangi išgėrėme visą savo gėrimą, teko pirkti. Morta išsirinko fantos. Kur buvus, kur nebuvus, prisistatė širšė, kuri įkando Mortulei, nes šioji išsigando, puolė visaip mosuoti… Rankutė labai ištino ir skaudėjo…Nabagulė…
PENKTADIENIS. Šiandien – Medeinos vardadienis. Aš esu tikrų tikriausia kvanka, nes VISĄ LAIKĄ pamirštu, kad jos vardadienis ne 22, o 21 rugpjūčio. Ir tądien ne iš ryto prisiminiau. Kadangi po vakarykščių baseinų buvome pavargę, tai iš pat ryto nelabai norėjosi kur nors lėkti. Tačiau vakarop – Medeinos vardadienio proga – nusivežėme ją į Waterloo esantį Goolfy klubą žaisti golfo. Turiu pasakyti, kad buvo labai smagu. Visų pirma, viskas vyksta tų juodų lempų šviesoje, todėl viskas, kas balta, šviečia. Yra ne tamsu, o prietema. Ir šiaip viskas neoninis: ir kamuoliukai, ir dekoracijos. Beje, apie dekoracijas: Waterloo viskas – piratų tema. Iš tiesų gan įspūdinga. Vaikams labiausiai patiko Jack’o Sparrow manekenas (ar kaip čia jį pavadinus 😀 ). O šiaip vaikai žaidė su vėjeliu – net Morta! (Gertrūda užmigo nešynėje neilgai trukus po to, kai atvažiavome ir atsibudo jau prieš pat žaidimo pabaigą…) Ir užtrukome gan ilgai, nes buvo visos 27 „skylutės”. Ir šiaip veikti buvo, ką. Medeinai irgi patiko. VALIOOO!!! Kadangi patys nuotraukų nedarėme, tai – jei įdomu – galite pažiūrėti šią jų pačių galeriją.
ŠEŠTADIENIS. Medeina norėjo nors vienos dienos pasivaikščioti po parduotuves. Kadangi pas mus atvažiavo Herkus, o vyrai važiavo į miestą, tai jie nuvežė Medeiną į parduotuvių rajoną. Mes iki pietų pažaidėme su vaikais (iš pradžių namuose, o po to – lauke) ir, vyrams grįžus, aš irgi išvažiavau pas Medeiną. Taigi, kaip sakant, šeštadienis buvo parduotuvių ir pasiruošimo krikštynoms diena, nes grįžusios ruošėmės.
SEKMADIENIS. Pirma dienos pusė – pasiruošimai ir MINI EUROPE, kur vyko Baltijos kelio 20mečio minėjimas. Antra dienos pusė ir vakaras – krikštynos.
Šitie fejerverkai – jei teisingai supratau – buvo Baltijos valstybių spalvų:
Dar daugiau šventės nuotraukų galima pažiūrėti oficialiame Mini Europe puslapyje (viena ir Gabrieliaus su Morta ant pečių pakliuvo 😀 ).
PIRMADIENIS. Jau iš vakaro susiplanavome, kad šiandien važiuosime į Olmense Zoologijos sodą. Jis iš tiesų labai smagus, nes a) gyvūnai gyvena natūraliose erdvėse, o ne dėžutėse už grotų; b) lankytojus stengiamasi pritaikyti prie sodo, o ne atvirkščiai. Todėl, pavyzdžiui, kai eini pažiūrėti vilkų ir meškų, kurie sau laisvai mauroja po TIKRĄ mišką, tu eini tokiu vos ne virš medžių iškeltu tuneliu. Tas pats, kai eini į Afriką: po tiltu laksto stručiai (kurie vis kaišioja nosį tau prie kojų) ir zebrai; c) sode didžiulė ir labai smagi žaidimų aikštelė, kur – apėję sodą – dar praleidome nemažai laiko. Tiesa, buvome ir pasirodyme: plėšriųjų paukščių ir arkliukų. Man smagu, kad viskas gražu ir draugiška, jokios prievartos. Ir visai smagu, kai sakalas prasklendžia vos ne kabindamas tavo plaukus (iš tiesų!!!). Dar buvo nepaprastai juokinga, nes Gertrūdai nepaprastai patiko vadinamasis „petting zoo”, kur galima eiti ir glostyti gyvūnus. Ji tesiog drebėjo, kaip norėjo juos užsitempti sau ant kelių į vežimėlį 😀 Glostė net drebėdama, baisiausiai ūkavo ir leido susižavėjimo kupinus šūksnius. Iš tiesų nebuvau mačiusi jos tokios susidomėjusios!!! Tuo tarpu Morta VISĄ LAIKĄ toje erdvėje slėpėsi už manęs arba Medeinos. Medeina vos vos įkalbėjo ją paliesti mažiausią ožkutį – apie jokias stirnas (kurią Gertrūda čiupo abiem rankom) negalėjo būti nė kalbos!
ANTRADIENIS. Šiandien – tinginiaujam. Atsikėlę pavartėme žurnalą, kur būtų galima eiti, tačiau kažkaip niekur neužsinorėjome… Be to, atsikėlė mano jaunimėlis jau gerai įdienojus, tai, kaip sakant, ir norėdami jau nelabai kur būtume galėję važiuoti…
TREČIADIENIS. Iš pat ryto Medeina išleido mane ir Augustą pas dantistę. Bėda ta, kad Augustui su dantuku buvo rimtas reikalas: net nervą reikėjo tvarkyti, todėl lankėmės pas dantistę ne kartą, o trečiadienį buvo paskutinis kartas. Aš pati apturėjau bėdą balandžio mėnesį, kai reikėjo skristi į Lietuvą. Atsibudau rytą tos dienos, kai reikėjo skristi į Lietuvą SIAUBINGAI skaudant dančiui. Kadangi man NIEKADA neskauda dantų, tai net nesupratau, kas darosi. Taigi vos ne prieš pat lėktuvą važiavau pas dantistę, kuri rado SKYLĘ!!! Bet tokią pasislėpusią, nes pro emalę vos matėsi 🙁 Tada įdėjo laikiną plombą ir šįkart jau reikėjo pakeisti nuolatine. Kai grįžome iš dantistės, pasidarėme pietus, ir Medeina norėjo važiuoti į Woluwe Shopping centrą. Aš tuo metu nusprendžiau, kad reikėtų sutvarkyti medicinines sąskaitas. Tai, kaip sakant, ir tvarkiau nuo 14 iki 18val. Nes važiavau į ligonines, ten derinau, kalbėjausi, o – patikėkite – tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Pavyzdžiui, vienoje ligoninėje nenorėjo pasirašyti ant draudimo formų, nes jų kompiuterio sistemoje nerodė, kad pinigai jau pervesti (nors ir atvežiau čekį iš banko, kad pinigėliai sumokėti…) Žodžiu, užtrukau, kol viską suderinau, o vaikams nusibodo iki gyvo kaulo. Bet, kaip sakant, atlikom svarbų darbą…. o Medeina išsirinko, ką norėtų nusipirkti. Taigi „vaisinga” diena ir man, ir jai 🙂
KETVIRTADIENIS. Pasivaikščiojimas basomis. Šitą vietelę Svarbiausia – galima eiti TIK basomis. Diena buvo puiki, bet ne per karšta, todėl mums buvo pats tas!
Morta eina pasikėlusi suknelę. Klausiam, kodėl. Ji atsako, kad kartais nesušlaptų 😀 Kaip matote, ir laiptai ten ne laiptai, o sukalti rąstai.
Labai smagus labirintas. Atrodė toks mažas, ale gerokai užtrukome, kol pasiekėme vidurį.
Laiptai gali būti ir iš akmenų 🙂
Apžvalgos aikštelė, į kurią mudvi su Gertrūda nelipome.
O ir Morta leidosi jau Medeinai ant pečių:
Smagūs suoliukai
Norite pavaikščioti pirmykščių žmonių pėdomis?
Prašom!
O čia – moooooooooooolis. Morta pasakė: oi, ne 😀
Iš pradžių kojas nuplauni lediniame upelio vandenyje. O jau tako pabaigoje yra kraniukai su šepetėliais, kur galima švariai nusiplauti kojas prieš pasiimant batus.
Po tako ėjome į vabzdžių muziejų ir drugelių šiltnamį. Muziejus iš tiesų buvo įdomus. Ten pamatėme visokių baisių vorų, skorpionų, vabalų, kurie apsimeta pagaliukais ir pan. Be to, buvo daug „sudžiovintų” vabzdžių. Gertrūdai nepaprastai patiko – vis leido susižavėjimo šūksnius ir rodė į vabzdžius.
Man labai patiko paaiškinimas, kaip voras rezga savo tinklą:
Visiems buvo labai įdomu, kiek ir kokių šiltnamyje bus drugelių. Deja, teko nusivilti…skraidė keletas drugelių, o ir tie patys – a la kopūstinukai.
Didžiausią įspūdį vaikams paliko turisto sutraiškytas vikšras: apžiūrėjo, aiškinosi, kas jo viduje ir t.t. ir pan.
Man iš tiesų įdomu buvo pamatyti vikšrų „fermą” ir kokonus, nes tiek daug ir iš taip arti dar nebuvau mačiusi.
PENKTADIENIS. Earth Explorer. Kai atvažiavome, vėjas vos neišvertė iš koto – iš tiesų diena buvo nepaprastai vėjuota: gerai, kad važiavome į atrakciją, kuri yra viduje, o ne lauke. O šiaip tai – įspūdinga vieta. Iš tiesų man turbūt labiausiai patikusi iš visų. Visų pirma, visiems vaikams buvo labai įdomu. Ir ne tik vaikams. Visų antra, viską galima liesti, išbandyti, yra keletas atrakcionų (žinoma, ne tokių, kokie yra atrakcionų parke, tačiau vis dėlto visai įdomūs: krenti į vulkano kraterį ir skrendi su Apollo). Visas pastatas padalintas į keturias erdves: ugnies, vandens, žemės ir vėjo. Pavyzdžiui, yra kambarys, kuris tarsi rūsys-sleptuvė uragano metu. Tu sėdi jame ir pro langelį matai, kas vyksta lauke…brrrr… Arba kitame kambarėlyje leidiesi povandeniniu laivu (sėdi tarsi kine, bet juda ir kėdės, ant kurių sėdi) po vandeniu ir tyrinėji povandeninį pasaulį. Gali nusileisti čiuožykla, kurioje imituoji vėjo trajektoriją. Gali pranešti orus ir pamatyti, kaip dirba metereologai. Iš tiesų sužinai labai labai daug ir viską liesdamas, čiupinėdamas, išbandydamas – taip, kaip geriausiai yra įsisavinama informacija!
Vaikai praneša orus Belgijoje. Iš tiesų aš nežinojau, kaip tai vyksta, todėl buvo labai smagu pamatyti!
Ugnies stichija. Mokomės apie meteoritus. Minkšti kamuoliukai – meteoritai, kuriuos…
…vaikai meta į tas pasaulio vietas žemėlapyje, kur meteoritai ir yra nukritę!
Formuojame ir keičiame upės vagą. Ar žinote, kodėl delta yra vadinama delta? Nes Nilo delta yra „delta” raidės formos! Visa tai puikiai iliustruota ir paaiškinta vaikams…
Jei nesuprantate, kaip veikia trauka, galima atlikti eksperimentus, kurie paaiškins.
Statome magnetukų tiltą – viskas apie magnetizmą.
Kasame fosilijas.
Kodėl vieni pastatai griūva per žemės drebėjimus, o kiti – ne? Ar galite pastatyti tokį, kuris nesugrius??? Vaikai stato, o po to yra rankena, kurią pajudinus imituojamas žemės drebėjimas. Be to, dar ėjome į kambarį, kuriame simuliuojamas žemės drebėjimas. Ir dar. Tame kambaryje viskas apgriuvę kaip po žemės drebėjimo (net lubos įgriuvę), o televizoriai rodo įrašus iš San Francisco žemės drebėjimo.
Kaip reikia šokinėti, kad sukeltum kuo didesnį žemės drebėjimą?
Muilo burbulo „skydas”. Ši atrakcija taip patiko, kad vaikai (ir Medeina) darė net keletą kartų…
ŠEŠTADIENIS.Iš ryto Medeina dar buvo paprašiusi, kad nuvežtumėme į miestą. Taigi Medeina važiavo į miestą, o mes tvarkėmės namuose. Kai Medeina grįžo, pasidarėme pietus ir važiavome suruošti vaikų į mokyklą.
SEKMADIENIS. Aš ryte nuvažiavau bandelių. Medeina buvo minėjusi, kad norėtų eklero ir bandelės su šokoladu, todėl tai jai ir nupirkau. Visi sėdome pusryčiauti: labai smagu sekmadienio rytą šlamšti šviežutėles bandeles su kava su pienu….NIAM. (Žinoma, geria kas ką nori…Vaikai, pavyzdžiui, kakavą 🙂 ) O po puryčių vežiau Medeiną į oro uostą. Kadangi ji labai mėgsta Starbucks, tai aš dar užsukau oro uoste į šią kavinę ir pričiupau jai Briuselio suvenyrinį Starbucks puodelį, kurie jai labai patinka… Išlydint jai pasakė, kad geriau neturėtų viršsvorio, nors šįkart ir praleis (jos lagaminas svėrė 22kg), tai aš nustebau, nes iš Briuselio kažkaip niekada niekas nieko nesakydavo, jei būdavo 22-23kg. Taip ir išlydėjome… Dienos buvo labai smagios ir iš tiesų buvo smagu, kad ji lankėsi per vaikų atostogas: galėjome sau leisti pramogauti.
Ach, ir dar. Sau visa tai galėjome leisti dėl…kuponų, kuriuos aš rinkau pirkdama vaikams sausus pusryčius. Esmė buvo ta, kad pirkom sausus pusryčius, o ant jų nugarėlės buvo po nemokamą bilietą į vieną iš parkų. Tiesa, po vieną nemokamą vaikišką bilietą. (Beje, sausi pusryčiai tuo metu nebuvo brangesni, nei visada – kaip tik pažiūrėjau pirkdama dabar, kai jau akcija pasibaigusi…Tik tiek, kad reikėjo pirkti tam tikrus, kurių vaikai jau jaučiasi atsivalgę 😀 ) Tačiau – kai vaikų daug – tai labai (LABAI!) apsimokėjo. Nes juk vaikiškas bilietas kainuoja apie 10eu. O dabar keturi vaikai ėjo nemokamai (Gertrūdėlė ir taip visur dar eina nemokamai), ir bilietus reikėjo pirkti tik mums.
Be to, visada vežėmės pikniko pietus. Tiesiog aš atsikeldavau anksčiau ir viską suruošdavau: kartą iškepiau kotletukus, kartą – išviriau dešreles ir pan. Tada įsidėdavau po kilogramą obuolių ir duoniukų-sausainiukų. Arba sūrio, pjaustyto kubeliais. Pomidoriukų. Žodžiu, visokio pirštukinio maisto. Ir padarydavau tris (TRIS!) litrus gėrimo. Kai pagalvoji, buteliukas (500ml) gėrimo tokiose vietose kainuoja apie 2.5eu. Pietūs – apie 7-10eu žmogiukui. O mes visi pavalgydavome ir atsigerdavome už maždaug 10eu.
Ir dar Medeina yra toks žmogus, su kuriuo lengva keliauti: ji padeda su vaikais (užkalba juos, o ne drausmina), dūksta su jais, paneša, kai reikia (nors įsivaizduoju, kad ir pačiai buvo sunku eiti ir per tą molį, ir per tuos akmenis…bet vis vien nešė Mortulę, kai šioji nenorėjo pati eiti…) ir šiaip…kažkaip gyvena sinchroniškai, o ne išbalansuoja…ir tai yra labai labai gera. Ačiū tau, sese!
Štai taip ir pralėkė šios dienos…Buvo labai smagu ir gera. Ir vaikams buvo tokia atrakcija prieš pradedant eiti į mokyklą. Nes nuo rytojaus – mokyklinė rutina.