Manau, esam viduriniojo sluoksnio šeima. Ir turim keturis vaikus. Todėl mes TAUPOM. Be to, tenka būti išradingiems. Tokiais stengiamės būti patys bei pasiskoliname kitų išradinguolių idėjas, kurias smagiai įgyvendiname ir patys:)
1) Nebesamdome auklės. Vis dėlto kai miegančius vaikus prižiūrinti auklė ima po 5eu/val, bet koks išėjimas iš namų tampa labai nepigus malonumas. Ir taip buvo, kai nebuvo Gertrūdėlės. Ji tai nemiega! Su ja, kaip sakant, reikia bendrauti, kai kiti trys jau miega. Taigi dabar „keičiamės” vaikais su draugais! Smagu, kad turime draugų, kurie gali – vyresniems užmigus – ateiti į mūsų namus pažiūrėti Gertrūdėlės. Be to, jei vyresniukai prabustų (o mes jiems pasakome, jei ruošiamės jiems užmigus išeiti), namuose rastų pažįstamą žmogų. (Augustas penktadienį net neužmigo, nes labai norėjo pabendrauti su R). Manus manum lavat. Kai reikia draugams – vaikiuką(-ius) galime pažiūrėti mes! Ir mūsų vaikams smagu, nes atvažiuoja svečių (arba važiuojame į svečius), ir visiems patogu!
2) Prieš keletą dienų perskaičiau viename JAV tinklaraštyje, kad tėvai paprašė, jog seneliai dovanotų ne rūbus, o sezono bilietus į zoo sodą/atrakcionų parką ir pan. Pamaniau, kad visai nebloga mintis. Ypač, jei kas nors nori „susimesti”. Tik tiek, kad tokią dovaną neprotinga dovanoti vienam šeimos nariui…hmmm…gal tada, pavyzdžiui, per Kalėdas šeimai padovanoti šeimos sezono bilietą? Čia tai gera mintis! Tik tiek, kad nežinau, ar tokių yra LIetuvoje. Ir kur būtų galima eiti. Bet čia, Belgijoje, tai beveik į visur galima įsigyti šeimos sezono bilietus. Ir tokia dovana juk bus galima džiaugtis visus metus!
3) Perkame „iš antrų rankų”. Iš tiesų su keturiais greitai augančiais mažyliais, pavyzdžiui, rūbų pirkimas gali būti tiesiog biudžeto žudikas 😀 Čia, Briuselyje, du kartus metuose vyksta užsieniečių, gyvenančių Briuselyje, mugė, kurios metu parduoda žaislus, rūbus, įvairius kūdikių daiktus ir t.t. ir pan. Ta mugė mums – šventas reikalas, nes ir „aprengiame” vaikus, ir atnaujiname žaislų arsenalą. Tiesa, ten daugiau visko jaunesniems – iki kokių 5 metų – vaikams, tačiau ir berniukams bent jau rūbų tai tikrai randu sočiai. Esmė ta, kad ten – labai kokybiški daiktai, o ir, kaip sakant, žinai, iš ko perki. Tarkim, gali įsigyti BabyBjorn nešynę už 15-20eu. Visi rūbai – iki 10eu. Žaislai irgi keletą kartų pigesni, nei parduotuvėje. Be to, čia seniūnijos vis organizuoja rajono muges, kai gyventojai „išeina į gatves” ir parduoda tai, kas jau jiems nebereikalinga. Tai – puiki proga įsigyti tai, ko kaimynui nebereikia, o tau – tikrai reikia!
Be to, taip…tausojate Motulę Gamtą! Aš tai labai tikiu, kad šitaip prisidedame prie vartojimo mažėjimo, nes mūsų vaikams beveik nereikia siūti naujų rūbų! Iš tiesų aną dieną tvarkiau vaikų rūbų komodas, tai galiu drąsiai sakyti, kad mergaitėms mes pirkome apie dešimtadalį ten esančių rūbų, o berniukams – apie penktadalį (nes berniukai jau rūbus tarsi „suvalgo” ir jau Vilhelmas beveik nieko nebepaveldi iš brolio; be to, kaip jau minėjau, ir mugėse (tikriausiai dėl tos pačios priežasties, kad tokio amžiaus berniukai viską labai sudėvi ir lieka tik nedaug nesudėvėtų rūbų) nėra daug jų dydžių rūbų. Kai pagalvoji: jei kuo daugiau žmonių taip paveldėtų vieni iš kitų, tai tikrai nemažai sutaupytumėme! Jau nekalbant apie tai, kad toks rūbų įsigyjimas LABAI apsimoka finansiškai.
4) Perkame didesniais kiekiais. Suprantu, kad su vienu vaiku neapsimoka pirkti 12l pieno savaitei, bet mums…dar ir kaip apsimoka! Arba 12 butelių po 1.5l mineralinio pakuotę. Arba 5kg makaronų maišą. Dažniausiai šiuos būtinus produktus perkame parduotuvėje Colruyt, kurioje galima viską pirkti didelėmis pakuotėmis (ypatinga kaina). Ir dar turime lojalaus kliento kortelę, tad kai kurioms prekėms dar ir nuolaidą gauname! Prisimenu kaip kartą grįžome apsipirkę ir atvažiavo draugai, kai krovėme maistą iš bagažinės. Kai pasakėme, kad čia – maistas maždaug savaitei, tai pasakė tik „joooo….”. O mano sesuo ir taip sako, kad pas mus namuose nėra jokių „niekalų” 😀 – tik tai, ką valgome.
5) Gaminam maistą. Na, ne paslaptis, kad taip iš tiesų daug susitaupo. Be to, išmoksti gaminti! Juokitės juokitės, tačiau aš būtent čia, Belgijoje, išmokau normaliai gaminti. Ir man dabar – kai bebūtų keista – nebesinori eiti į kavines/restoranus, nes namie…skaniau:) Taigi einame, kai tingime gaminti:) Arba norime pasilepinti:) Bet užtat tada būna smagi išvyka ir mums, ir vaikams, nes tai – ne kasdienybė! Jau nekalbu apie tai, kad namuose valgyti – ir sveikiau.
Maistą gaminu ir Gertrūdai. Iš pradžių galvojau, kad pagaminsiu kelioms dienoms ir užsišaldysiu, tačiau kažkaip taip nelabai pavyksta, tad gaminu kasdien. Žinoma, paruošti „indeliai” kartais praverčia (pavyzdžiui, kartą savaitėje iš jų valgome žuvį…arba ką nors su svogūnais :D), tačiau iš esmės stengiuosi gaminti. Tikrai daug pigiau.
6) Aiškinamės, kur galime pramogauti nemokamai. Tai, kad turime daug vaikų, nėra kliūtis pramogauti. Na, galbūt ir negalime jų visų nusivesti į a la Disney On Ice (viena pažįstama sakė, kad kai ji pagalvoja, kiek mūsų šeimai kainuotų viena tokia pramoga, plaukai pasišiaušia…), tačiau susigalvoti pramogų ir išvykų tikrai įmanoma! Be to, reikia, kaip sakant, neprarasti budrumo, nes tai vienur, tai kitur vis vyksta kokios nors akcijos. Visų pirma – parkai. Jie – nemokami. Aiškinamės, kur kokie yra, kur smagiausios žaidimų aikštelės, čiumpame dviračius/riedlentes/paspirtukus, susiruošiame pikniką ir – į kelią! Dabar vyksta viena tokia akcija: jei perki Kellogs sausus pusryčius, vaikas gali gauti nemokamą bilietą (kaip perka suaugęs bilietą sau, vienas vaikas gali eiti nemokamai su iš pakuotės iškirptu bilietu) į kokį nors atrakcionų parką/zoo sodą ir t.t. ir pan. Tai mes jau kuris laikas ne tik perkame tik tuos sausus pusryčius, bet ir paprašėme draugų (kurie neturi vaikų arba vaikai iki trejų metų, nes tokiems nereikia atskiro bilieto), kad – jei jiems nesvarbu, kuriuos sausus pusryčius pirkti – kad pirktų tuos ir iškirptų mums tuos bilietus. Rytoj – jei bus geras oras – išbandysime, nes žadame (vaikų mokyklos/darželių baigimo proga) važiuoti į Bobbejaanland. Tik, žinoma, jei nelis.
7) Turime turbūt visas įmanomas nuolaidų korteles. Ir atkreipiu dėmesį reklaminiuose žurnaluose, kokie vyksta išpardavimai:) Pavyzdžiui, visai neseniai parduotuvėje šalia mūsų vyko kai kurių maisto produktų išpardavimas. Panaršiusi po internetą radau patiekalų iš būtent tų produktų. Taip per savaitę sutaupiau keliasdešimt eurų. Arba dar. Jau kuris laikas norėjau tų klumpių-Crocks’ų. Berniukai irgi prasitarė, kad norėtų. Ir štai – ateina reklaminis žurnaliukas, kuriame – 15eu nuolaida! Aš, kaip sakant, ilgai nelaukiau. Po to važiavome Mortai basučių į išparduotuvę. Ten vėl – batai ne po 70eu kaip populiariame prekybos centre, o po 30-40eu (pavyzdžiui, Naturino). Ir žiūrim: guli kelios poros tų Crocks’ų. Berniukai pasimatavo, tiko ir nupirkome (nors buvo tik vienos spalvos, tačiau keliolika eu pigiau, nei parduotuvėse).
8) Jei kas nors turi ką nors „naudingo” atiduoti ar paskolinti – imame 😀 Nežinojau, kaip tiksliai suformuluoti, tačiau, pavyzdžiui, Augustas į mokyklą vaikšto su mano sesers kuprine, iš kurios ji „išaugo”, tačiau ji buvo it nauja. Gertrūdai išvis beveik nieko nepirkome (vežimėlį, automobilinę kėdutę, naminę kėdutę, nešioklę ir pan.)- susiskolinome iš draugų. Net neįsivaizduoju, kiek pinigėlių taip sutaupėme! Ir iš tiesų visai nesvarbu, kad kažkas yra ne pačios mėgiamiausios spalvos – apie tai absoliučiai negalvojame! Be to, Gertrūdai ir rūbų beveik nepirkome – draugai paskolino begalę nuostabių rūbelių!
Taip ir sukamės…gal ne viską prisiminiau. Jei prisiminsiu – papildysiu.
O kaip sukatės jūs?
Nuotrauka: kiki99 „Money”