Šį įrašą taip pavadinau, nes toks buvo pagrindinis mano kelionės tikslas – pristatyti antrają savo knygą Knygų Mugėje. Atskridau keliomis dienomis anksčiau, nes turėjau dar keletą labai svarbių reikalų: susitvarkyti disertacijos ir buto reikalus. Atskridome į Vilnių vėlų antradienio vakarą. Atrodo, kad niekada nebuvome išvažiavę. Turiu pripažinti, mane visada tai nustebina. Žinoma, oro uostas didesnis, naujesnis, bet…toks pat tylus, tokie patys „linksmai” pasitinkantys veidai. Beje, atskridome irgi su nuotykiais. Visų pirma, Briuselyje pasakė, kad blogas Gertrūdos bilietas, t.y. reikia ne elektroninio, o popierinio. Jau mintyse galvojau pačius įvairiausius skrydžio scenarijus, kai galų gale paaiškėjo, kad galime skristi. Kopenhagoje reikėjo persiregistruoti (dėl Gertrūdos), tai ten prisijuokiau, nes prie „transfer desk” buvo užrašas, kad čia neverta šūkauti, keiktis ir pan. elgtis, nes…tiesiog būsite sutramdytas policininkų 😀 Kaip žinia, retas užrašas būna veltui, tai, matyt, ne visi patenkinti persėda iš vieno lėktuvo į kitą:) Mums tai viskas sekės kaip iš pypkės: ir į Kopenhagą, ir į Vilnių skrendant turėjome „ekstra” kėdę, tai – kai nereikėjo būti prisisegus – joje labai linksmai visus reklaminius žurnalus sklaidė Gertrūda. Be to, abi merginos ir po posmą numigo, tai buvo visai patenkintos. Tiesa, Mortai nelabai patiko, kad Kopenhagoje dar nebuvo babos, bet susitarėme!
Vilniuje mus pasitiko Vidas ir…nustebino baba su bočium! Bočius Mortai padovanojo MILŽINIŠKĄ balioną – tokį, kad mergina net amo neteko. Trumpai drūtai: antradienį (tiek jau ten jo tebuvo, nes nusileidome jau beveik vidurnaktį), trečiadienį ir ketvirtadienį viešėjome pas Gabrieliaus mamą (kur mus aplankė ir tėtė su Julija ir Severija), o nuo ketvirtadienio vakaro – pas mano tėvus. Aš jau trečiadienį nuo pietų iki pat uždarymo su profesore sėdėjau M.Mažvydo bibliotekoje. Čia reikėtų tarti giriamąjį žodį Gertrūdai, nes ji su Gabrieliaus mama išbuvo visas penkias valandas!!! Žinoma, susitikus nepaprastai džiaugėsi pieneliu, bet faktas tas, kad jau galima ją palikti net penkioms valandoms (nepaliekant pienuko). Aš po to tvarkiau darbą iki keturių ryto. Kėliausi anksti, nes vėl buvo reikalų reikaliukų…Žodžiu, pirmas tris dienas (naktis) ėjau miegoti apie trečią-ketvirtą valandą. O ir dieną lėkdavau nesustodama.
Pirmoji stotelė buvo penktadienio vakaras, kai susitikau su keliomis draugėmis pas vieną jų namuose (Ačiū, Inga!). Tiesiog buvo nepaprastai smagu keletą valandų atsipalaiduoti.
Grįžus dar apmąsčiau, kaip viskas vyks Knygų mugėje ir…nuėjau miegelio. Ach, kaip miela išsimiegoti! Tiesa, kalbant apie miegą vertėtų paminėti tai, kad Gertrūda Lietuvoje buvo kaip patrakus: kai tik reikia eiti miegoti, prasideda pykčio vakarienė…pyksta, kol užmiega ir dar naktį bent kelis kartus atsibunda pikta. jau galvojau, kad dantys (juk reikia sugalvoti priežastį, kodėl visada gražiausiai miegojęs vaikas staiga ima nebemiegoti!), tačiau tie „dantys” stebuklingai pasibaigė grįžus namo – šiąnakt mergina miegojo neprabusdama!
Nors iš vakaro nesijaudinau, ryte jau jaučiau jauduliuką. Labai džiaugiausi, kad vis dėlto ne pirmas kartas – pernai pasimokiau, šiemet stengiausi išvengti tų pačių klaidų. Pavyzdžiui, pernai, kol vaikai darė darbelį, nieko nevyko. Taigi šiemet pasiklausinėjau draugių, ar šios nepažįsta kokių nors šokėjėlių, kurie galėtų šokti, kai vaikai darys darbelius: taip bus „užimti” ir pro šalį varlinėjantys, ir gros muzika darbelius dirbantiems, ir apturės gražų vaizdą tie, kurie lauks vaikų. Taip ir buvo. Nors aš pati sukausi prie darbelių stalų, viena akimi vis dėlto mačiau, kad iš tiesų buvo labai smagu ir mums, ir kitiems, kad tie šokėjėliai buvo! Taigi dėkoju Jurgai(Vr), padėjusiai šokėjėlius „atrasti”, Jurgai(Va), su jų vadove viską suderinusiai, „Ugnelės” vadovei Raimondai Pilkauskienei, kad atvyko ir taip puikiai sudalyvavo su savo kolektyvu ir vaikučiams bei jų tėveliams, kad ‘dirbo’ šeštadienio – ir dar Šv.Valentino dienos – rytą! Kitas niuansas, kurį pastebėjau jau pernai – visuose knygų pristatymuose kalba ne tik leidėjas ir autorius, bet ir tie, kas gali ką nors pasakyti apie knygą. Pagalvojau, kad smagiausia bus, jei dalyvaus ir žodį tars mamos, su savo vaikais dalyvavusios knygos kūrimo procese: bus ir įdomu, ir ne per ilga, ir „iš pirmų rankų” patirtis. Taip ir buvo! Ačiū Renatai ir Jurgai, kurios kalbėjo gražiai, aiškiai, sklandžiai ir trumpai! Taigi knygą pristatėme, darėme darbelį (karūną su širdelėmis), pašoko „Ugnelė”, Elzė surašė visų karūnas dariusių vaikų vardus ir ištraukė du laiminguosius, kurie laimėjo po knygą! Kadangi man nepatiko, kad pernai rinkome darbelius, tai šiemet ir sugalvojau burtų sistemą. Be to, visus vaikus apdovanojau ir iš Belgijos tuo tikslu atsivežtais čiulpinukais (norėjau, kad VISI dalyvavę gautų prizų!). Ir vaikų buvo daug – iš 30 čiulpinukų liko keturi (nors kai kurie paėmė ir broliukui ar sesutei:) šaunuoliai:)). O kaip gražiai atrodė visi vaikai su karūnomis ant scenos! PA-SA-KA! Smagu buvo ir tai, kad daug kas renginį pagyrė…buvo labai malonu.
Po renginio pasirašiau ant knygų (irgi buvo smagu, kad daug daugiau, nei pernai! Vadinasi, žmonės jau išgirsta apie knygą, apie tai, kad kviečiu tėvus vienytis ir…augti kartu su vaikais!) ir…pasinėriau į Knygų mugę. Kaip visada nusipirkau dauug daugiau, nei norėjau. Tiesa, neradau dviejų knygų, kurias labai norėjau rasti: Augusto mėgiamos serijos Amanda X dviejų knygelių. Bet radau Oliverio knygą ir nupirkau ją lauktuvių Gabrieliui. Gaminsim ir mes a la Oliveris :D! Kadangi nemažai knygų buvo nukainuota, tai pirkau jas Augustui – juk po to skaitys dar trys:) Aplankiau ir Dominicus Lituanus stendą, gavau dovanų Obuolių ir kriaušių pasakas bei naująją knygelę apie kiškį Pranciškų. Smagu! Skaitysime:) Dar berniukai gavo dovanų fantastiškus žemėlapius: Augustas Saulės sistemos, o Vilhelmas – pasaulio gyvūnų. Jau vakar vakare teko juos kabinti, nes berniukams iš tiesų šios serijos žemėlapiai laaaabai patinka (gaila, kad nerandu internete – parodyčiau…gal kas nors rasite???): dideli (net labai), spalvingi, žaismingi, žodžiu, super vaikams! Augustas jau „iš seniau” turi politinį šio tipo žemėlapį, tai tikrai labai juo džiaugiamės.
Susitvarkiau Lietuvoje viską ir su disertacija. Tiksliau, tai, ką norėjau susitvarkyti. atrodo, kad liko du skrydžiai į Lietuvą ir antras jau bus būtent gynimui. Džiaugiuosi iki negalėjimo, nes jau buvau prarandanti viltį… Aišku, iš vienos pusės nervina tai, kad teks už gynimą mokėti, nes nesitvarkiau ėjimo motinystės atostogoms dokumentų, o turiu dvi mažes, tai laisvai galėjau taip padaryti…tačiau iš kitos pusės jau be galo be krašto noriu apsiginti ir pradėti naują etapą. Kiek galima, kaip sakant! Džiaugiuosi, kad šis atvažiavimas į Lietuvą buvo iš tiesų naudingas ta prasme.
Dėl buto…tikriausiai supras tik tie, kurie patys nuomoja savo butus. Širdis plyšta matyti nuniokotą butą, kuriame visos sienos, atrodo, alsuoja brangiais prisiminimais. Gabrieliaus tėtė sakė, kad jam taip buvo, kai išsikėlė į Anykščius ir nuomojo Vilniaus namą: vis atrodė, kad nuomotojai visai nesirūpina namu. Na, bet mūsų butu iš tiesų nesirūpinta: išlaužtos slankiojančios durys, supelijus vonia (nes nebuvo šildoma), apipaišytos sienos. Na, ir mes leidome vaikams jų kambaryje piešti ant sienų, bet jie piešė su kreidelėmis, dailius, vaikiškus piešinius…dabar sienos aprašytos, kažkas buvo priklijuota – plėšta – nuplėšti dažai…žodžiu, iš tiesų labai labai liūdna. Ir dar. Dar liūdniau, kai…nuomininkai yra labai, LABAI įsiskolinę. Iš tiesų bjauru pamatyti savo pavardę juodajame bendrijos sąraše, pakabintame koridoriuje :(((. Aišku, puiki proga pasidžiaugti, kad viską darėme tvarkingai: nuomos sutartis, verslo liudijimas ir pan., žodžiu, yra šansas viską išsireikalauti, bet iš kitos pusės…šiandien praradimai atrodo dar didesni. Beje, pernai mums verslo liudijimas kainavo kažkur 130 litų, o šiemet – jau virš 600Lt (čia pusė kainos, nes daugiavaikė šeima…). Žodžiu, nors džiaugiuosi, kad viską susitvarkiau, bet kažkaip liūdna, nes su butu nieko linksmo… beje, gal kas nors nori nuomotis butą Jeruzalėje? Nes susitarėme, kad žmogelis vienas paremontuos, sutvarkys sienas ir t.t., tai bus galima priimti naujus žmones…
Su Morta aplankėme jos ir Vilhelmo auklę Oną. Mortulė nebeprisiminė (žinoma, kur prisimins – juk išvažiavome, kai jai nė pusantrų metukų nebuvo!). Tačiau labai smagu buvo klausytis Onos prisiminimų apie mūsų vaikus, pasakojamų su tikrai didele meile…ant stalo padėta Viliuko nuotrauka…miela ir gražu. Iš tiesų puiki auklė, padėjusi auginti vaikus ir šiaip…dar viena pora rankų namuose, nes ji iš tiesų buvo tarsi šeimos narys.
Mortulė visą savaitgalį lakstė iš renginio į renginį. Po Knygų mugės važiavo į Disney princeses ant ledo, o sekmadienį – į Snieguolę. Į abu spektakliukus važiavo su Medeina, ji, sake, papasakos įspūdžius, kaip joms ten sekėsi. Galiu pasakyti tik tiek, kad Morta dabar šoka ir šoka…Gražu.
Šeštadienio vakarą mane Medeina ir Paulius nusivedė į Keistuolių Meilė ir mirtis Veronoje. Bilietai buvo seniai parduoti – juk Valentino diena! Tačiau Medeina nebūtų Medeina – per draugę gavo kvietimus:) Spektaklis – NUOSTABUS. Iš tiesų vertas dėmesio. Su Medeina sušnekome, kad net sunku patikėti, koks vis dėlto amžinas šis Šekspyro kūrinys. Labai patiko Kaniava. Džuljeta – kažkodėl vis maniau, kad šis vaidmuo kurtas Balsytei…net balsas, atrodė, buvo panašus…bet gal tik taip „susirodė”. Vieno nesupratau – merginos raudonais rūbais vaidmens. Kai tik ji pasirodydavo, galvoje skambėdavo Keistuolių daina „Raudona merga”… Ypač buvo viena scena, kur jos, mano nuomone, tikrai nereikėjo…ir su Medeina pakalbėjom, kad ten tuo metu ji tikrai atrodė keistai…na, bet gal kažko „nepagavom”. O šiaip – puikus spektaklis, puikiai praleistas vakaras. Ačiū, sese!
Kaip sakant, dar buvo visko, ko čia neaprašysiu, bet iš esmės labai esmi patenkinta šia kelione į Lietuvą…kaip visada, pritrūko vienos dienos, kad galėčiau geriau pabendrauti su artimaisiais, susipirkti keletą smulkmenų (pavyzdžiui, nespėjau nusipirkti medetkų kremo Gertrūdos žandukams) ir dar šį bei tą padaryti…Bet geriau džiaugtis žvirbliu rankoje, nei briedžiu miške – kaip pasakė mano disertacijos vadovas, ir aš šia jo fraze baigiu šiandieninį pasakojimą!
Nuotrauka iš: lt.wikipedia.org