Šalta, balta, apšerkšniję,

Paukščiams maisto rast sunku,

Tad padėki jiems ir TU-

Duok palesti riešutų

Kadangi dabar tikra, snieguota, šalta žiema, tai čiupome į rankas knygą „Augame kartu. Žiema“ ir nutarėm daryti lesyklėles. Šį kartą- „Riešutinė”.

Prieš darbelį su Benediktu pasikalbėjome apie paukštelius, kad jiems labai sunku ieškoti maisto žiemą sniege, o lesyklėlė yra tam, kad išalkęs paukštelis atskistų ir pavalgytų. Prieš tai Benediktas nelabai norėjo darbuotis, bet po pasakojimo apie alkanus paukštelius sėdo darbuotis. Dievinu tą vaikišką nuoširdumą, geraširdiškumą, gailestingumą, jis dirbdamas vis kalbėjo ir kalbėjo apie „aukanus paukštelius“, kaip jiems reikia lesyklėlės, maistelio, kaip jis neš kasdieną trupinukų, žiūrės per langą kaip paukšteliai „vaugo”.

Taip beplepėdamas žmogus ir darbavosi.

Susiradom kartoninį ritinuką nuo tualetinio popieriaus, neaštrų vaikišką peiliuką ir atsinešėm riešutų sviesto indelį. Atidarius riešutų sviesto indelį, darbininkėlio akys kad sublizgo, puolė kabinti sviestą ir valgė valgė. Bet ritinėlį irgi ištepliojo

Kai jau visas kartoninis ritinėlis buvo išteptas riešutų sviestu, tai atsinešėm lėkštę su trupinukais, ir joje pavoliojom ritinėlį, kad visas apliptų trupinėliais. Benediktas turbūt nutarė pabūti paukšteliu ir paragauti savo padarytą skanumyną

Na, bet šiaip ne taip, su ilgom ragavimo pertraukom, lesyklėlė buvo baigta. Tada pradūrėm šonuose 2 skylutes, pervėrėm virvelę ir išsiruošėm į lauką.

Tarėmes, kad lesyklėlę kabinsime kieme, už namo, kad matytumėm ją pro langą. Benediktas kieme „matavo“ riešutų sviesto lesyklą ant kiekvieno krūmo ir vis tikrino ar pasieks paukšteliai

Kai nuėjome į sutartą vietą, tėvelis pakėlė Benediktą ir jis užkabino virvę ant medžio šalia kitos lesyklėlės

Pabėrė trupinėlių, palakstė kieme ir parėjome namo. Ir pro langą vis stebėdavom ar patiks paukšteliams naujoji riešutinė lesyklėlė. Benediktas liko labai sužavėtas ir patenkintas, kad paukšteliams, kaip ir jam, labai patinka riešutų sviestas.

Ir dabar kai vis atnaujinam ir vieną ir kitą lesyklą, tai pirmiausiai išgaruoja riešutinės skanumynai, nelieka nei vieno sviestuoto plotelio.

Ir kiekvieną dieną Benediktas žiūri pro langą ir tikrina: „Aj askjido paukšteliai į mosyklėlę?“, „Aj daj yja tjupinukų mosyklėlėje?“, „Aj jau suvalgė sviestą iš jiešutų?”