http://www.alfa.lt/straipsnis/177048

Šokoladiniai kiaušiniai, viščiukai ir triušiukai nugulė prekybos centrų lentynas tuoj po Valentino dienos ir jau nieko nebestebina. Todėl šįkart norėčiau prisiminti krikščioniškuosius Velykų aspektus vaikams suprantama kalba ir būdais. Smagiai ir žaismingai galime vaikui padėti suvokti, kad Velykų esmė – ne tik marginti kiaušiniai, kad ir kokie gražūs jie būtų.

Kas yra Velykos?

Taigi pirmiausia papasakokite savo vaikams apie šią šventę. Nesvarbu, ar esame tikintys, ar ne – tai mūsų tautos šventė, todėl pasakodami galite sakyti: kai kurie žmonės tiki… o papasakoti yra mūsų pareiga. Velykos – pavasario, atgimimo šventė. Per ją švenčiame Jėzaus prisikėlimą. Tai labai sena šventė, kurią švenčia krikščionys, ir tam tikra prasme yra bene svarbiausia. Taip, visiems tikintiesiems tai yra svarbiausia metų šventė, nes ji mums kasmet primena, kad Jėzus Kristus atpirko mūsų nuodėmes ir jo dėka mes turime šansą į naują gyvenimą.

Kristaus prisikėlimas liudija, kad jis visada su mumis. Per Velykas tai itin aiškiai prisimename. Prisimename, ką Kristus dėl mūsų padarė, jo meilę ir jo pasiaukojimą. Prisimename nukryžiavimą. Ir mirties nugalėjimą. Taigi Velykos – vilties, tikėjimo ir atsinaujinimo šventė.

Kaip galima įprasminti Velykas su vaiku?

Žinoma, pradėti ruoštis Velykoms geriausia iš anksto. Jau Verbų sekmadienį. Pakalbėkite su vaiku apie atgimstančią gamtą: medeliai krauna pumpurus, gėlytės bando išsiveržti iš po sniego, gyvūnėliai atsiveda jauniklius. Papasakokite, kad, Jėzui atvykus į Jeruzalę, žmonės jam po kojomis klojo palmes (verbas) (Morkus 11:7–9). Taip jis buvo pagerbtas, nes palmių šakos tais laikais simbolizavo pergalę. Mes prisimename verbas, nes švenčiame Jėzaus pergalę prieš mirtį. Paklauskite vaiko, kodėl mes į bažnyčią nešamės kitokias ,,palmes“. Papasakokite, kad ant tikros palmės gali augti datulės arba kokosai. Nusipirkite ir paragaukite – juk ne tik skanu, bet ir labai įdomu, ar ne? Ką jau kalbėti apie tai, kad gilės ir vaiko gamtos mokslų žinios.

Nemažai vaikų yra įsitikinę, kad visi su Jėzumi susiję įvykiai vyko kažkokioje Atlantidoje – vietoje, kuri šiandien neegzistuoja. Išsitraukite iš lentynos žemėlapį, parodykite Jeruzalę. Net ikimokyklinukas gali surasti Lietuvą (pats arba jūsų padedamas) ir Izraelį. Ar šios šalys toli viena nuo kitos? Kokia kalba žmonės ten kalba? Kaip atrodo gamta? Galite prisėsti prie interneto ir pasigrožėti Jeruzalės vaizdais. Štai vienas galimų variantų: http://www.terragalleria.com/middle-east/israel/jerusalem/jerusalem.html Ar panaši Jeruzalė į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Rokiškį? Kas panašu, o kas – ne? Kas įdomu? Klausimams ir atsakymams ribų nėra.

Ketvirtadienį perskaitykite iš Evangelijos pagal Joną 11:1–30. Čia (vaikui tekstą skaitykite jam suprantama kalba) perskaitysite apie paskutinę vakarienę, kurią Jėzus valgė su dvylika savo mokinių. Jis pašventino duoną ir vyną ir davė jiems tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.“ Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas.“ Pakalbėkite su vaiku, kodėl Jėzaus mokiniai buvo liūdni?

Su pradinukais galima surengti ,,spaudos konferenciją“. Tegul mažieji žurnalistai įsivaizduoja, kad tik ką sužinojo apie Poncijaus Piloto sprendimą. Jie turi užduoti jam klausimus ir užsirašyti atsakymus. Jei vaikui sunku įsivažiuoti, pasiūlykite keletą klausimų patys, pvz.: Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Ar jautėtės įspeistas į kampą? Sužadinkite vaikų vaizduotę.

Jėzus pažadėjo prisikelti trečią dieną – tą jis ir padarė.

Ilgą laiką krikščionys negalėjo apsispręsti, ar jiems dera dažyti kiaušinius. Tačiau Lietuvoje ši tradicija yra neatsiejama Velykų dalis ir toks klausimas niekam nešauna į galvą. Kai kurie senų tradicijų besilaikantys žmonės būtinai dalį kiaušinių dažo raudonai – tai siejama su pagoniška tradicija. Kiaušinis – vaisingumo, gimties simbolis. Betgi raudona spalva – ir kraujo. Toks kiaušinis simbolizuoja Jėzaus kraują ir kruvinas Marijos ašaras, išlietas dėl savo vaiko, kad visi galėtumėme atgimti.

O kiaušinis – naujo gamtos ciklo, naujo gyvenimo pradžia. Su vaikais galite aptarti spalvas ir jų reikšmes:

geltona – Jėzaus šviesa;

raudona – Jėzaus kraujas;

violetinė – karalių spalva;

žalia – gamtos ir gyvybės spalva;

juoda – mūsų nuodėmės (blogi darbai);

balta – mūsų geri darbai, mūsų džiaugsmas.

Kaip matome, taikiai dera pagoniškosios ir krikščioniškosios tradicijos, sudarančios mūsų esatį.

Internete apsčiai užduotėlių ir spalvinimo darbelių Velykų tema – tereikia juos išsispausdinti, ir kelias valandas mažylis bus užsiėmęs, o jūs turėsite laiko sudėlioti paskutinius akcentus savo jaukiuose ir didžiąją savaitę iššvarintuose namuose. Jeigu vis dėlto prieššventinis maratonas taip jus įsuko į savo verpetą, kad neradote ramios valandėlės su vaiku pakalbėti apie Prisikėlimo stebuklą – nieko tokio, padarykite tai per šventines dienas. Juk niekada nėra per vėlu, kol esame čia. O susėdę prie šventinio stalo pasidžiaukite šia nuostabia šeimos švente.

Tikinčiųjų šeimoje vaikams tikrai patiks, jei paskatinsite drauge padaryti gyvą plakatą: tegul vaikas atsigula ant didelio popieriaus lapo (tapeto atraižos ir pan.), o jūs apibrėžkite jo kontūrus. Tada pats vaikas tegul nupiešia sau akis, plaukus – ką tik nori. O tada ant krūtinės užrašykite – Jėzus visada su manimi. Juk sunkiausiomis akimirkomis smėlyje tik vienos pėdos… tokiais gyvenimo momentais esame nešami. Ir visada turime į ką atsiremti. Su šventomis Velykomis!