http://www.alfa.lt/straipsnis/184652
Daugumai vaikų – nesvarbu, kada ir kur jie gyventų – seneliai yra kartu praleistos laimingos vaikystės akimirkos. Juk jie visada džiaugiasi juos matydami, leidžia ilgai vakaroti, o ryte parpti tiek, kiek širdis geidžia, gamina (perka) jų mėgstamus valgius, perka žaislus, kurių neperka tėvai ir dažniausiai geriausiai juos išklauso. Senelis ir močiutė, bendraudami su vaikaičiais, atjaunėja ir gali sau leisti būti tokie, kokie nedrįso būti augindami jų tėvus: juk išminties, kantrybės, dažnai ir laiko – daug daugiau, o atsakomybės už vaiką mažiau… tačiau meilės apsčiai. Nenuostabu, kad vaikai greitai tai pajunta.
Tarp senelių ir vaikaičių gali užsimegzti labai ypatingas ryšys – toks, kokio seneliams nepavyko užmegzti bendraujant su savo vaikais. Atsitinka, kad kaip tik vaikaičiai užpildo beatsiveriančią saulėlydžio baimę, leidžia iš naujo pajusti tą besąlyginę meilę ir džiaugsmą išmokyti kai ko, ką darydami vaikaičiai prisimintų ir po daugelio metų, kai senoliai bus iškeliavę. Paprastai jauni tėvai jaudinasi dėl daugelio išorinių dalykų: juk dažnam tėvui atrodo, kad vaiko elgesys atspindi, ar geri jie yra tėvai. Seneliams tuo tarpu seniai nė motais visuomenės spaudimas. Trumpai tariant, seneliai gali tiesiog džiaugtis vaikaičiais.
Antra vertus, šiais laikais seneliai yra labiau užimti, nei, tarkim, prieš 30 metų, tačiau tikrai laisvesni už sūnus ir dukras. Seneliai – net ir dirbantys bei labai užimti – gali sau leisti dažniau ir ilgiau būti su vaikais, nei dirbantys ir karjeros siekiantys vaikų tėvai.
Kodėl seneliai svarbu vaikams? Visų pirma, jei tarp vaikų ir senelių yra ryšys, paprastai tokie vaikai jaučiasi saugesni. Šiais laikais, kai tėvai nuolat skuba, kai gyvenimas dažnai įspraustas į daugiabutį, seneliai yra tarsi saugus uostas, kur vaikai gali pabėgti nuo amžinos skubos, kuri alina jų nervų sistemą. Be to, šiuolaikiniai vaikai lanko begales būrelių, iš jų reikalaujama labai daug ir namuose, ir mokykloje, todėl labai gera pas senelius… tiesiog būti. Tokie vaikai nesąmoningai žino, kad – jeigu ką – jie visada gali nuvažiuoti pas senelius.
Seneliai – ir vaikų ryšys su praeitimi. Jų pasakojimai ir istorijos suteikia vaikams pagrindą po kojomis, formuoja jų identitetą. Juk kas geriau papasakos apie prosenelę ar net proprosenelę nei seneliai? Kas nusiveš į kapines aplankyti senolių kapų ar atvers seną nuotraukų albumą? Dažniausiai seneliai… Būtent jie iš kartos į kartą perduoda šeimos tradicijas, papročius, apeigas, simbolius, istoriją, nes tėvai paprastai tam neturi laiko. Be to, vaikai yra nepaprastai smalsūs – jie tarsi kempinės sugeria visas istorijas apie „senovę“, kurios dažnai išlieka visam gyvenimui. Vėliau jie visa tai pasakos… savo vaikaičiams.
Ypač vaikams patinka pasakojimai apie jų tėvų vaikystę, kurie dažnai nuverčia tėvus nuo dramblio kaulo sosto. Paaiškėja, kad tėtė/mama buvo toks pat nenuorama ir išdykėlis, koks yra ir jūsiškis. Tą akimirką, kai jis girdi senelio pasakojimą, rimtas trisdešimtmetis tėtė virsta padūkusiu šešiamečiu, kuris irgi ne visada buvo klusnus ir ne kartą dėl to ,,valgė duoną sausą“, iškrito iš medžio ar pasimetė prekybos centre.
Be to, šiais laikais seneliai – ir aukščiausios klasės rankų darbų lobynas. Juk kas daugiau išmokys vaikus megzti, siūti, drožti ar siuvinėti… ar atskirti visas grybų rūšis, jei ne seneliai? Seneliai gali būti gidai ir mentoriai išmokstant tai, ko retas tėvas begali išmokyti.
Ir – bene svarbiausia – seneliai yra gyvas pavyzdys, kaip nugyventi garbingą gyvenimą. Juk dažnas gali pasakyti, kad vaikystė buvo labai sunki, tačiau jie nepalūžo. Pasidalindami savo vidiniais konfliktais ir dvejonėmis (žinoma, ne su ikimokyklinuku), jie tarsi sako, kad pargriūti gyvenime yra normalu, tačiau visi, kurie nori, gali ir atsikelti.
Seneliai taip pat gali padėti tėvams ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi. Tikėtina, kad tėvai, matydami ir girdėdami su kokia didele atida seneliai perteikia vaikaičiams per gyvenimą įgytą išmintį ar klausosi mažųjų išpažinčių, drauge mėgaujasi vaikui patinkančia muzika (nesvarbu, kad ne visada ,,reikiamo“ lygio), kantriai aiškina, kaip atlikti tą ar aną – ir patys nepritruks kantrybės bendraudami su vaikais.
Dažnai net nesusimąstome, kokią didžiulę vertę turi senelių organizuojami giminės suvažiavimai, sekmadienio pietūs… visi tie ritualai kuria harmoningai gyvenimo ratu besisukančios šeimos savastį.
Kita šio straipsnio dalis: