http://www.alfa.lt/straipsnis/187959
Laikas – brangesnis už auksą. Jeigu visos sutuoktinių poros taip manytų, tai tarp jų kiltų daug mažiau nesutarimų ir tarpusavio bėdų. Žinoma, būtų idealu kiekvieną savaitę bent kelias valandas praleisti vien tik su sutuoktiniu. Ne gramzdinančioje rutinoje išplėšti kelias minutes, bet tiesiog dviese ramiai kalbėtis, diskutuoti, pramogauti. Tačiau turbūt daugeliui tokia prabanga dvelkia utopija. Juk susituokusios poros augina vaikus, kurie reikalauja savo dozės dėmesio, be to, jie triūsia visuomenės ar savo verslo labui (ir ne visada jų darbdaviai supratingi šeimos gerbėjai), taigi tenka dirbti viršvalandžius. Galiausiai kartais vos grįžus iš darbo norisi kristi į lovą ir pakišti galvą po antklode, nes aną naktį dar rūpinotės sergančiu vaiku. Ką jau kalbėti apie tai, kad ir be santuokos visi turime daugybę įsipareigojimų.
Tačiau kad ir ką sakytume, visi pripažįstame, kad kartu leidžiamas laikas sutuoktinių santykius gaivina, šildo ir rašo šeimos istoriją, kuri neretai gelbsti nuo lengvabūdiškų poelgių. Ką galima būtų daryti (ar pakeisti), kad sutuoktiniai be širdperšos galėtų nugnybti laiko tik sau?
– Kartais tam, kad galėtumėte leisti daugiau laiko su šeima, sutuoktiniu – teks išleisti daugiau pinigų. Taigi nusisamdykite namų tvarkytoją. Kai nereikės galvoti apie kalnus lyginimo, skalbimo laukiančių drabužių, dulkių nugultas palanges ar prišnerkštas grindis – galėsite pagalvoti, kur praleisti vakarą su sutuoktiniu.
– Neįjunkite televizoriaus vos peržengę namų slenkstį.. Turbūt neverta net sakyti, kad be televizoriaus „fono“ bendrausite daugiau ir šilčiau.
– Vakarais išeikite kartu pasivaikščioti. Net jeigu esate labai pavargęs ir tai truks tik 15 min. Nebūtina net kalbėtis – vien tai, kad jūs išeisite dviese, jus artins ir žadins daugybę jausmų.
– Kiekvieną vakarą pasipasakokite apie savo dieną. Net jeigu nesusiskambinote ir nesusirašėte, kad ir trumpas pokalbis leis jums pasijusti, lyg būtumėte kartu su sutuoktiniu leidusi dienos dalį.
– Kartu pusryčiaukite (arba vakarieniaukite). Net jeigu neturite daug laiko, toks susėdimas drauge prie stalo leis jums pasijusti komanda – tikra pora.
– Sakoma, kad net vienas telefono skambutis per dieną suartina poras, leidžia pasijusti mylimam ir reikalingam.
Visos šios ,,smulkmenos“ neužims labai daug laiko, bet tikrai gali kurstyti jūsų santuoką. Kai neturite daug laiko, reikia bent jau išnaudoti tą, kurį turite. Kad neatsitiktų taip, jog imsite jaustis lyg jūroje prasilenkiantys laivai. Juk nepakanka vieno savaitgalio per pusmetį, kad jaustumėte dvasinę artimystę.
Psichologai teigia, kad tokie išvažiavimai yra labai naudingi, bet paprastai rezultatas tetrunka savaitę dvi. Po kurio laiko vėl įsuka rutina, kai gerų darbų darymas vienas kitam, padėka ir pagalba yra tiesiog per daug pastangų reikalaujantys dalykai. Nes kasdiena susideda iš mažų žingsnelių ir jeigu jums svarbi jūsų santuoka ir santykiai – juos teks puoselėti kasdien.
Psichologai siūlo dar vieną būdą santykiams atgaivinti – vieną savaitę kasdien užsirašykite viską, ką veikėte kartu su sutuoktiniu ir kiek tam skyrėte laiko. Taip sąmoningai apžvelgsite tai, ką veikiate drauge. Po savaitės užrašus peržvelkite. Ką pastebite? Ar pramogaujate drauge? Ar drauge priimate sprendimus? O gal šį laiką tiesiog iššvaistėte nieko dora drauge nenuveikę?
Taigi galbūt neverta drauge kiurksoti prie televizoriaus žiūrint visas laidas iš eilės – gal verčiau išsinuomoti filmą, kurį užmigus vaikams galėsite aptarti prie taurės vyno? Galbūt būtų tikslinga perpus sumažinti prie kompiuterio leidžiamą laiką? Galbūt netgi apsipirkti vėlų vakarą važiuokite ne po vieną, o drauge, kad galėtumėte pasitarti, ką norėtumėte valgyti kitą savaitę, ar net pasvarstyti, kodėl jūsų vaikas šiuo metu tapo irzlesnis?
Kaip matome, verta kritiškai įvertinti, ar su sutuoktiniu leidžiamas laikas teikia mums pasitenkinimą, ar jis apima rūpinimąsi vienas kitu, pagarbą, atsakomybę ir nesikėsina į mūsų savastį. Gyvenimas santuokoje yra nuolatinis iššūkis, judėjimas ir augimas. Anot E. Frommo, ,,du žmonės susiję vienas su kitu, išlikdami vienybėje su pačiu savimi, o ne bėgdami nuo savęs. Yra tik vienas meilės buvimo įrodymas: santykių gilumas ir abiejų gyvybingumas bei jėga, iš kurių atpažįstama meilė“. Galbūt kai ko teks atsisakyti arba labiau pasistengti, kad harmonija įveiktų prieštaravimus, o džiaugsmas – liūdesį.