Šis straipsnelis buvo spausdintas „Žvirblių take”, o dabar jau jį galima perskaityti ir čia:

Vakaruose jau  nieko nebestebina raginimai skaityti vaikams. Tačiau ar dažnas tėvas Lietuvoje žino, kad tai,jog mes skaitome savo vaikams nuo pirmųjų jų gyvenimo metų, lemia geresnius jų rezultatus mokykloje ir geresnį pasiruošimą skaityti?

Aš dar puikiai prisimenu greitąjį skaitymą mokykloje, kuris skatino pradinukų tarpusavio konkurenciją ir, buvo manyta, geresnius jų skaitymo įgūdžius. Aš „treniruodavausi“ namuose, kad tik perskaityčiau kuo daugiau žodžių per tam tikrą laiką. Tyrimai rodo, kad vaikus geriausiai paruošia mokyklai tai, kad jų tėvai su jais skaito, o ne įvairios „treniruotės“ bei brangūs privatūs darželiai. Pigu, efektyvu ir netgi malonu! Tačiau kai kurie tėvai paskaito vaikui penkias minutes, pabučiuoja jį labanakt ir…išeina iš kambario, manydami, kad „skaito SU vaiku“. Ne. Taip jūs tik paskaitote vaikui. Žinoma, tai daug geriau,nei nieko, tačiau jūs galite duoti savo vaikui daug daugiau. Taisyklė paprasta – ne tik skaitykite vaikui, tačiau kalbėkite ir klausykite. Bene svarbiausia skaitymo su vaiku dalis yra diskusija. Taip vaikas nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų pradeda suprasti, kad knyga yra ne tik perskaitoma: apie ją galvojama, ji siejama su asmeniniais išgyvenimais, ieškoma gilesnės prasmės. Net pačiose paprasčiausiose vaikiškose knygelėse galima atrasti pagrindinę temą ir apie ją diskutuoti. Be to, jeigu vaikas supranta knygą, tai supras ir tai, ką autorius norėjo ja pasakyti. Taip plečiasi vaiko žodynas, gilėja kritinis mąstymas, jis mokosi bendravimo ir diskutavimo pagrindų. Tokios diskusijos naudingos ne tik vaikui: jūs pamatote, ką jūsų vaikas mano apie pasaulį, kokios jo vertybės. Tačiau nesitikėkite, kad nuo pirmos dienos jums pavyks – tikrai nesulauksite žemę aukštyn kojom apverčiančių filosofinių minčių po pirmosios pasakos/istorijos. Supraskite, kad viskas įvyks pamažu. Prisimenu, kaip vyras skaitydavo vyriausiajam (dabar jam 7 metai), ir jis iš pradžių, atrodė, net neklausydavo, po to prasidėjo periodas, kai jis užduodavo begalę klausimų net nukrypdamas nuo knygos. Mano vyras šimtus, ne, tūkstančius kartų norėjo mesti šį reikalą, tačiau vienintelis, ką aš galėdavau pasakyti, buvo: kantrybės, jis išmoks. Tiesiog skaityk. Ir ką jūs manote? Dabar ne tik jam skaitome knygas, kurios dar neatradusios kelio į kitų penkiamečių lentynas, bet ir jis pats skaito knygas, kurias skaito pradinukai! Ir svarbiausia: ne tik skaito, bet SUPRANTA ir ANALIZUOJA. Tačiau dabar mažasis (jam – 3 metai) daro lygiai tą patį, tačiau šįkart jau abu su vyru žinome, kad vieną dieną tai praeis.

Taigi: nuo ko pradėti?

1. Pasirinkimas. Labai svarbu, kokią knygą pasirinksite. Kai kurios pedagoginės kryptys (pavyzdžiui, Valdorfo) rekomenduoja tą pačią knygą skaityti daugybę kartų. Taip, tai suteikia vaikui saugumo pojūtį, bet tikrai jo nelavina. Kai kurie vaikai prašo, kad tėvai skaitytų animacinius filmukus atpasakojančias knygutes. Nei viena, nei kita iš esmės nėra blogai, tačiau siūlyčiau ne tik perskaityti tai, ko prašo vaikas, bet ir…pamažiukais pradėti skaityti tai, kas yra jam vertinga. Labai svarbu, kad knyga nebūtų per sunki arba per lengva – geriausia, jei galėtumėte pasitarti su pedagogu arba bibliotekininku, kas būtų tinkamiausia jūsų vaikui. Labai svarbu, kad knyga patiktų ir jums: kad jūs galėtumėte juoktis, pykti ir net susigraudinti drauge su vaiku. Tegul vaikas pamato, ką jūs jaučiate, skaitydami knygą. Neseniai buvo išversta viena mano mėgiamiausių knygų ikimokyklinukams į lietuvių kalbą. Tai pasaka apie kiškutį ir jo tėtį, ir jie kalbasi apie meilę vienas kitam. Galų gale tėtis jau užmigusiam sūneliui sako: O aš tave myliu iki mėnulio ir atgal! Niekada dar nesugebėjau perskaityti šios pasakos be ašarų, užstringančių gerklėje. Kažkada, kai kalbėjome su Augustu apie planetas, jis sako: Mama, aš tave myliu iki Saturno ir atgal! (O aš tave, sūneli, myliu begalybę…)
2. Diskusija. Kai perskaitysite knygą (arba net skaitydami), aptarkite ją. Neklauskite: „Ar tau patiko knyga?“ Klausimai, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“, diskusijos neskatina. Galite paprasčiausiai pasakyti: Mane nustebino pabaiga. Skaitykite neskubėdami, darykite pauzes, kad vaikas galėtų pagalvoti, apie ką jūs skaitote. Galite bandyti spėti: Įdomu, kas bus toliau? Arba: Ar žinai, ką vadiname pilimi? Nespauskite vaiko, leiskite jam pagalvoti ir pasitenkinkite tokiu atsakymu, kokį gausite. Tik šiukštu nesudarykite vaikui įspūdžio, kad yra tik vienas loginis paaiškinimas ir tik viena prasmė, kurią, žinoma, atrasti galite tik jūs. Jei matote, kad vaikas kažko nesupranta, sustokite ir paaiškinkite. Nebijokite, kad taip nutrūks jūsų pasakojimas – jis nutrūksta tą akimirką, kai vaikas nebesupranta, ką jūs skaitote. Jei jums knyga primins kažką iš jūsų gyvenimo, pasidalinkite prisiminimu su vaiku. Savo vaikui esate pats geriausias skaitovas ir pasakorius, o juk visi mėgstame gerą istoriją – ypač, jei tai tiesa.
3. Nesustokite. Galbūt jums atrodys, kad darbą baigėte, kai vaikas pradės skaityti….tačiau – daugelio ekspertų nuomone ir giliu mano įsitikinimu – jūsų darbas tik prasideda. Nenubauskite vaiko atimdami iš jo tai, ką abu mėgote – skaitymą drauge. Žinoma, pradedančiam vaikui labai reikalingas klausytojas, ir jūs turite juo būti – nors kartais atrodys, kad išprotėsite nuo monotoniško, trūkčiojančio ir neišraiškingo skaitovo. Noriu pabrėžti, kad pradedančio skaitovo išklausymas jokiu būdu neatstoja – tik papildo – skaitymą drauge. Kai kurie vyresni vaikai nori skaityti patys,ir jūs turite gerbti tą jų norą (tačiau galite paraleliai perskaityti tą pačią knygą ir diskutuoti ją baigę), tačiau pastebėta, kad labai daug vaikų nori skaityti kartu su tėvais net ir paauglystėje. Teigiama, kad suaugusiojo skaitovo lygmenį nuolat skaitęs vaikas pasiekia maždaug aštuntoje klasėje – taigi geriausia būtų skaityti kartu iki tada.
4. Būkite nuoseklūs. Pasidomėkite, ar jūsų vaikams skaito darželyje/pradinėje mokykloje. Reikalaukite, kad pedagogai tai darytų. Labai noriu pabrėžti, kad tai nėra užgaida – tai yra BŪTINYBĖ. Teigiama, kad darželyje knygų skaitymui/analizei (jei vaikas jame būna visą dieną) turi būti skiriama bent valanda.  Jei matote, kad vaikams nėra skaitoma, teiraukitės, kodėl – gal jūs galite padėti? Pavyzdžiui, mums nuvedus Augustą į darželį, pastebėjau, kad jis nekalba apie knygas. Paklausiau, ar skaito. Atsakė, kad auklėtoja skaito, bet nedaug. Nuėjus pamačiau, kad knygučių tikrai labai trūksta (ypač vaikų amžiui tinkančių) ir padovanojome dėžę savų. Tačiau situacija nekito (nors auklėtoja teigė, kad jie daug skaito). Taigi renkantis naują darželį labai svarbu buvo turtinga jo biblioteka ir daug vaikams skaitantys pedagogai, kurie užtvirtina tai, ką vaikas gauna šeimoje. Jei pedagogai pasako, kad vaikui patinka tam tikros knygutės, skaitykite jas ir namuose (to paties autoriaus, panašios tematikos ir pan.). Jei atvirkščiai, namuose rinkitės tai, kas vaikui būtų įdomu. Nenumeskite knygos po keleto puslapių – perskaitykite bent du skyrius, kad pajustumėte, ar knyga jums tikrai nepatinka.

Kaip pradėti?

Žinoma, jei jūs pirmą kartą perskaitėte, kad skaityti su vaiku yra be galo svarbu ir norite pradėti tai daryti, reikės priimti keletą sprendimų. Svarbiausia (ir sunkiausia!) yra mažinti žiūrimo televizoriaus laiką. Ir dar – ne tik vaiko, bet – svarbiausia! – jūsų. Jeigu vaikas matys jus su knyga, laikraščiu ar žurnalu, tai ir pats norės skaityti. Pasikartosiu teigdama, kad labiausiai mokome savo pavyzdžiu.

Pamąstykite, kas dabar aktualu jūsų šeimoje. Pavyzdžiui, kai gimė mažiausioji, nusipirkome knygutę apie tris meškiukus, kuriems įdomu, kuris jų mylimiausias. Vaikams tai buvo labai aktuali knyga, kurią prašė skaityti ne vieną kartą. Kai vyriausias sūnus labai domėjosi rykliais, pirkome knygutes apie juos, ir jis – būdamas vos trejų metų – žinojo tiek apie ryklius, kad nustebindavo bet kokį suaugusįjį.

Yra daugybė būdų įtraukti skaitymą į kasdienį gyvenimą nuo pat kūdikystės iki pauglystės pabaigos. Visus būdus padiktuos jūsų gyvenimas ir jūsų vaikas – juk iškart matysite, kada skaitymas vaikui bus didžiulis malonumas, o ne prievolė.

Kaip skaityti kūdikiams?

• Kasdien skaityti patariama nuo tada, kai kūdikiui sukanka pusė metų (Iki šešių mėnesių svarbiausia vaikams dainuoti ir su jais kalbėti). Jei jūsų kūdikiui vienuolika mėnesių, o jūs dar nė karto jam neskaitėte, pradėkite šiandien. Jei turėjote rūpesčių ir keletą dienų nepaskaitėte – nenusiminkite, galite pratęsti šiandien.
• Pasirinkite nedideles, kietais lapais (arba medžiagines), spalvotas knygeles, kurias kūdikis gali laikyti;
• Pasakokite vaikui, ką matote – aptarkite net ir smulkiausias detales;
• Išdainuokite tekstą arba vis keiskite balso tembrą, nes vaikas geriau susikaupia, kai dainuojame;
• Pasisodinkite vaiką ant kelių, „jodinėkite“ su juo, siūbuokite į knygelės ritmą
• Jei turite knygų su pakeliamais langeliais, žaiskite slėpynių;
• Jei turite knygų, kuriose galima liesti įvairias medžiagas, padėkite kūdikiui;
• Kūdikiams skaitykite trumpai, tačiau dažnai.

Kai skaitome kūdikiui, jis ima asocijuoti skaitymą su tuo, kas jam brangiausia – tėvų balsas ir šiluma.

Kaip skaityti darželinukams?

• Rodykite paveikslėlius;
• Sekite žodžius pirštu (vaikas supranta, kad skaitoma iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, kad skaitome ne paveikslėlius, o žodžius ir t.t.)
• Leiskite vaikui versti lapus (vaikas mokosi, kad lapus verčiame iš kairės į dešinę)
• Leiskite vaikui pačiam išsirinkti/nusipirkti knygą (parinkite tokias, kokios jam tiktų pagal amžių).
• Jei matote, kad ikimokyklinukui knyga nepatinka, pakeiskite ją kita. (Ikimokykliniame amžiuje svarbiausia, kad knyga patiktų, o ne tai, kad knygą perskaitytumėte iki pabaigos).

Ką daryti, kai vaikas pradeda skaityti pats?

• Įdėmiai klausykite (nedūsaukite, neskubinkite, nepertraukite ir pan.)
• Pasikeiskite. Vieną pastraipą perskaitykite jūs, o kitą duokite perskaityti vaikui. Kuo vaiko skaitymo įgūdžiai gerėja, tuo labiau ilginkite skaitomą tekstą – net iki vieno lapo. Įsidėmėkite: pradedantys skaitytojai koncentruojasi į skaitymo procesą, o ne į tekstą, todėl tada, kai skaitote jūs, vaikas gali atsipalaiduoti ir gilintis į istoriją.
• Jei vaikui sunku perskaityti kai kuriuos žodžius, jūs galite: a) paprašyti, kad jis perskaitytų visą sakinį ir pabandytų atspėti, koks tai galėtų būti žodis; b) paprašyti, kad jis išvardintų visas raides, kurios sudaro tą žodį ir pabandytų jas sujungti; c) perskaityti jam tą žodį.
• Nuolat girkite vaiką už jo tobulėjančius įgūdžius.

Klausydami savo vaiko jūs ne tik padedate jam mokytis skaityti, bet ir turite galimybę džiaugtis juo, įgyjančiu vis naujų įgūdžių. Ir – svarbiausia – jūs būnate drauge ir turiningai leidžiate laiką. Tai geriausiai įvertinsite ateityje – ypač pamatę, kad jūsų vaikai skaito savo vaikams ir džiaugiasi tuo nepakartojamu artumu, kuriuo džiaugėtės ir jūs.

Pabaigoje noriu pasakyti, kad skaitymas – įgyjamas gebėjimas (taip, kaip važiavimas dviračiu, mašinos vairavimas ar siuvimas). Per pastaruosius 25 metus buvo atlikta begalė tyrimų, kurie byloja, kad nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės ar socioekonominės padėties tie vaikai, kurie skaito daugiausiai, skaito geriausiai ir pasiekia daugiausiai. Pastarųjų dešimtmečių tendencija  (ypač išplitus kompiuterizacijai) dar labiau išryškino šiuos skirtumus tarp skaitančių ir neskaitančių vaikų. Pasistenkime, kad mūsų vaikai turėtų didžiausias galimybes gyvenime ir pradėkime nuo paprasčiausios, tačiau efektyviausios priemonės: pasiimkime knygą į rankas, vaiką į glėbį ir leiskimės į tą nepaprastą kelionę, kurią pradėjus ir pamilus niekada nebesinorės liautis.