Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”
1. Didziausios ir dazniausios vaiku isdaigos, vertos bausmes. 2. Kokias bausmes taikote 3. Kokios bausmes efektyviausios: pleksteleti per uzpakali, ko nors neleisti ar tiesiog graziai su vaiku pasisneketi ir jis supras 4. Kaip suvaldyti savo pykti, nora pliauksteleti(juk tai paprasciausias, bet pats prasciausias budas)ir priimti protinga sprendima? 5. Kokiu bausmiu daugiau niekada nekartotumet? 6. Veiksmingos priemones neklauzdoms tramdyti 7. Kokia didziausia ir isimintiniausia bausme atsimenate is savo vaikystes (ir uz ka ji buvo gauta)
1.Žodžio nesilaikymas. Pas mus yra taisyklės. Anksčiau buvo pakabintas plakatas vaikų kambaryje ant spintos durų. Tai buvo mūsų susitarimas: kaip mes elgiamės. Dabar plakato neliko, bet mes jau ir taip žinome, kokios namų taisyklės: nesimušame; nebūtinai viską suvalgome, bet paragaujame; laikomės ėjimo miegoti ritualo; ne „žviegiame“, o kalbamės, kas mums nepatinka ir t.t. Jei susitarimas pažeidžiamas – yra pasėkmė. Mūsų namuose svarbiausia yra a) susitarimas ir b) saugumas.
2. žr. 6 atsakymą
3. Nėra tokio dalyko kaip „efektyviausia bausmė“. Kiekvienam vaikui veikia savi dėsniai. Vienintelis dalykas, dėl kurio edukologai ir psichologai nesiginčija, tai, kad efektyviausia bausmė yra nuosekli bausmė, t.y. vaikas turi puikiai žinoti, kas jo laukia. Tam reikalinga labai aiški taisyklių ir pasėkmių (o ne bausmių) sistema. Mes Augustui sakom: „Tu tikrai gali nieko nevalgyti“. Augustas ašaroja: „Bet juk tada negausiu saldainio“. Mes sakom: „Bet tu saldainio negausi ne todėl, kad mes tave baudžiam, jog tu nevalgai. Tiesiog yra nesveika valgyti VIEN saldainius“ ir t.t. Mums efektyviausios nepageidaujamo elgesio pasekmės yra malonumų abstinencija. Be jokių išlygų. Tada berniukai tuoj pat pasitempia. Žinoma, kartais bando „išverkti“ leidimą, bet mudu – nepalaužiami šiuo klausimu. Mano vyras dar LABAI daug kalbasi su vaikinais. Šiaip tai prieš porą dienų perskaičiau Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje atlikto didelio socialinio projekto išvadas. Esmė ta: kaip bebūtų, bernioko gyvenime svarbiausias yra VYRO pavyzdys. Išvadose siūloma, kad vieniša mama rastų žmogų (vyriškosios lyties), kuris galėtų berniukui modeliuoti pageidaujamą elgesį. Vienu žodžiu, berniukų auklėjimui labai didelį dėmesį turi skirti TĖTĖ. Aš tai labai apsidžiaugiau, nes pas mus taip ir yra: nuo pasakų skaitymo (ir aptarimo) vakarais iki siautimo bei pokalbių prasikaltus pas mus visur dalyvauja tėtė, na, ir entuziastingai prisijungia mama! O vat manęs tie be galo rimti ir smagūs pokalbiai dar laukia…
4. Apie tai galėčiau ir knygą jau parašyti, nes labai neseniai tuo itin domėjausi, skaičiau knygas ir kitokią literatūrą. Man padeda rankų sunėrimas už nugaros arba paprasčiausiai pradedu skaičiuoti, o pradėjus skaičiuoti įsivaizduoju, kaip jausiuos, jei nesusivaldysiu…Dar padeda…apsikabinimas ir pasakymas, kad labai myliu. O jau kai atsitraukiu, galiu pradėt kalbėt apie tai, kad man labai nepatiko kuris nors poelgis. Tai ypač padeda su Augustu, nes jis jau pradėjo vartyti akis ir daryti kitas grimasa (o siaube!), kai supykstu, tai man – kad nepašėlčiau – geriau jau nematyti, ką jis išdarinėja…
5. Pliaukštelėjimų. Noriu išmokti VISADA susitarti – net tada, kai iš ausų rūksta dūmai.
6. Pas mus veiksmingiausia – 1) pasėdėjimas ant kėdės ir savo poelgio apmąstymas; Abu vaikinai savo poelgį apmąsto tiek minučių, kiek jiems metų, t.y. 3 ir 5 minutes. Po to mes prieiname ir pasikalbame: ar vaikas suprato, kodėl buvo nubaustas. Ką jam daryti, kad bausmė nepasikartotų. Tada susitaikom ir …bandom paisyti taisyklių iki naujo karto 😉 Iki trejų metų veiksmingiausias buvo išnešimas į kitą kambarį. Kai vakas ima elgtis normaliai, gali grįžti. 2) Privilegijų praradimas. Pastaroji taikoma Augustui, nes mažasis dar nelabai supranta: kadangi ketvirtadieniai pas mus – filmukų diena (galima žiūrėti vieną pasirinktą filmuką: ar išsinuomotą, ar „naminį“, ar parsineštą iš mokyklėlės bibliotekos ir pan.), o penktadieniai – kompiuterio diena (Augustas gali žaisti kompiuterinius žaidimukus), tai Augustas – kai nepaiso mūsų susitarimų ir taisyklių – praranda šias privilegijas tą savaitę.
7. Mano tėvai nebuvo labai nuoseklūs, nes labai ilgai buvau vienturtė ir labai lepinama, todėl dažniausiai bausmės pavykdavo išvengti, na, nebent tėvams ir taip būdavo pabjurusi nuotaika. Porą kartų esu gavus per uodegą, bet manęs tai netraumavo (nors efektas buvo pasiektas – daugiau taip nesielgiau). Bet labiausiai įsiminė mamos veidas, kai aš „pasiskolinau“ iš draugės sesės karoliukus ir tai paaiškėjo…Gavau pamoką visam gyvenimui, nors mama tik paklausė, kodėl taip pasielgiau…Bet jos balsas ir intonacija buvo tokie, kurių niekada nepamiršiu…