Renkatės darželį? Septyni klausimai, kurie atskleis ugdymo kokybę

Per ketverius–penkerius metus darželyje vaikas praleidžia maždaug 7 tūkst. valandų – tai dvigubai daugiau, nei vėliau jis praleidžia pradinėse klasėse, bet jei tėvų paklaustų, ką vaikas per šias valandas nuveikė, dažniausiai išgirstų „piešė“, „žaidė“, „valgė“. Jeigu manote, kad darželyje vaikui pakanka žaisti, o mokytis jis pradės tik mokykloje, verta į ankstyvąjį ugdymą pažvelgti atidžiau. Pasak „Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovės Marijos Vyšniauskaitės, vaikas darželyje turi ne tik praleisti dieną, bet ir visapusiškai augti, todėl tėvai turėtų nedvejoti ir darželiui užduoti septynis svarbius klausimus.

Mokslų ar žaidimų?

Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA duomenys rodo, kad tie Lietuvos paaugliai, kurie vaikystėje lankė darželį trejus metus ar ilgiau, šio tyrimo matematikos teste surenka 25 taškais daugiau už tuos, kurie darželio nelankė arba lankė trumpiau. Tai reikšmingas skirtumas, rodantis, kad ankstyvojo ugdymo laikotarpis gali būti susijęs su vaiko pasiekimais ir gerokai vėliau. Tačiau, kaip pastebi M. Vyšniauskaitė, ne visi darželiai ugdo vienodai kokybiškai, o ir kasdienę vaiko pažangą stebi bei matuoja labai skirtingais būdais.

„Neuromokslininkų tyrimai rodo, kad per pirmus šešerius vaiko gyvenimo metus smegenyse susidaro daugiausia neuroninių jungčių, todėl tai, kas vyksta darželyje, formuoja vaiko gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Būtent dėl šios priežasties tėvams tenka itin atsakinga užduotis tinkamai išrinkti darželį, nes nuo šio pasirinkimo tiesiogiai priklauso, ar vaikas ugdysis ir išmoks naujų dalykų, ar darželyje tiesiog praleis dieną. Kodėl taip sakau? Nes daugumoje ikimokyklinių įstaigų vaiko diena vis dar matuojama nupieštais piešiniais ar žaidimais, ir tai tikrai nieko blogo, nes žaidimai taip pat moko, tačiau svarbu juos parinkti tikslingai, žinant, ko siekiama išmokyti. Juk tikslas – kad vaikas tobulėtų ir kad mokytojai bei tėvai žinotų, kaip jam tai sekasi“, – sako M. Vyšniauskaitė, ir pavyzdžiu pateikia dvi ugdymo filosofijas, kurias šiandien dažniausiai renkasi darželiai visame pasaulyje.

Viena filosofija remiasi įsitikinimu, kad vaikai geriausiai mokosi per laisvą žaidimą, kai suaugusieji netrukdo, o aplinkos tyrinėjimai vyksta paties vaiko tempu – toks požiūris paplitęs didesnėje Europos dalyje ir Skandinavijos šalyse. Kita filosofija akcentuoja struktūruotą, akademinį mokymąsi jau nuo pat ankstyvos vaikystės – toks požiūris būdingesnis kai kurioms Azijos šalims, pavyzdžiui, Kinijai, Singapūrui, Pietų Korėjai, taip pat Jungtinei Karalystei bei tam tikroms JAV valstijoms.

Pasak jos, abu požiūriai turi mokslinį pagrindą, bet abu turi ir savo kainą: pirmajame neretai pamirštama, koks svarbus vaiko raidos ir mokymosi etapas yra ankstyvoji vaikystė, o antrajame – kad pernelyg intensyvus akademinis krūvis be žaidimo gali iš vaiko atimti smalsumą ir slopinti jo motyvaciją mokytis.

„Mes pasirinkome vidurio kelią – vaikai „Vaikystės sodo“ darželiuose mokosi žaisdami, bet tas žaidimas yra tikslingas, nes kiekviena veikla turi būti su aiškiu ir pamatuojamu tikslu bei rezultatu. Pavyzdžiui, trejų metų vaikas, ieškodamas kačių per pasivaikščiojimą, išmoks skaičiuoti greičiau nei sėdėdamas prie pratybų sąsiuvinio, bet tik tada, kai mokytojas duoda šią užduotį, paskatina vaiką, padeda jam, pagiria pavykus ir pamoko, kai nesiseka. Štai todėl mes ir matuojame rezultatus – kad žinotume, ar tai, ką darome, iš tikrųjų veikia tam konkrečiam vaikui. Žinoma, kai kurie žmonės sako, kad švietimo nereikėtų matuoti skaičiais ir tai yra daugiau nei „Excel“ lentelės, tačiau edukologija yra mokslas, o mokslo rezultatai yra išmatuojami. Jie padeda stebėti, vertinti bei tobulinti darbo procesus“, – tvirtina darželių tinklo veiklų vadovė M. Vyšniauskaitė.

Kaip atrodo pažanga skaičiais

Kaip pastebi M. Vyšniauskaitė, daugumoje Lietuvos darželių vaiko pasiekimai dažniausiai vertinami aprašomuoju būdu laisva forma, o štai „Vaikystės sodo“ darželyje yra struktūruota vertinimo sistema, kuri detaliai analizuoja kiekvieno vaiko progresą. Tai padeda mokytojams identifikuoti silpnesnes vietas ir sukoncentruoti ugdymo dėmesį ten, kur to labiausiai reikia.

Be to, pasak jos, tris kartus per metus tėvai gauna išsamų vaiko progreso aprašą – daugiau nei 30 puslapių dokumentą, kuriame fiksuojama, kaip vaikui sekasi kalbos, matematinio mąstymo, skaitymo, fizinės raidos, savireguliacijos bei socialinių ir emocinių įgūdžių srityse. Taip tėvai pamato ne tik šių dienų rezultatą, bet ir vaiko kelionę – kokia pažanga įvyko nuo praėjusio karto, ką pavyko įveikti, o kur dar reikia pagalbos.

„Be šių progreso aprašų per mokslo metus būna dar penki matematikos ir skaitymo vertinimai, kad mokytojai matytų ne tik metinę pasiekimų „nuotrauką“, bet ir vaiko progresą realiu laiku – prireikus, operatyviai galima pakoreguoti mokymosi planą. Pavyzdžiui, pernai matavimų rezultatai parodė, kad daugumai priešmokyklinukų sunkiausiai matematikoje sekasi tekstiniai uždaviniai – vaikai puikiai gali pasakyti, kiek varnų liko ant šakos, kai trys iš penkių nuskrido, tačiau užrašyti šią sąlygą matematiniais ženklais pavyksta nedaugeliui. Kai tai sužinai, gali skirti tam daugiau dėmesio – mokyti atskirti pliusą nuo minuso, žinoti, ką reiškia lygybės ženklas ir pan. Kai pakeitėme veiklų formą ir daugiau dėmesio skyrėme ne tik veiksmo suvokimui, bet ir to veiksmo užrašymui, rezultatai reikšmingai pagerėjo. Tas pats principas veikia ir su vaikų socialiniais įgūdžiais, ir su fizine raida – jeigu mokytojas mato, kad konkretus vaikas patiria sunkumų tam tikroje srityje, jis parengia individualų planą, kurį pritaiko kasdienėms vaiko veikloms taip, kad pats vaikas didelio pokyčio nė nepastebi. Kad tokia sistema veikia, rodo ir mūsų šių metų darželio statistika – 91 proc. „Vaikystės sodo“ penkiamečių jau skaito, o 86 proc. pasiekė aukštą matematinio mąstymo lygį“, – kaip darželyje veikia vaiko pasiekimų gerinimo sistema, pasakoja M. Vyšniauskaitė.

Trijų minučių taisyklė

Tačiau vaikų pažangos vertinimas „Vaikystės sodo“ darželyje – tik viena dėlionės dalis. Tam, kad ugdymo kokybė būtų užtikrinta kiekvienoje klasėje, darželiuose yra įdiegtos ir kasdienės ugdymo kokybės užtikrinimo priemonės. Kaip pasakoja darželių tinklo veiklų vadovė M. Vyšniauskaitė, mažiausiai du kartus per mokslo metus į kiekvieną klasę užsuka mentorius – patyręs pedagogas iš kito padalinio, kuris stebi mokytojų darbą, fiksuoja, kokios veiklos vyksta, kaip vaikai įsitraukia, kokia psichologinė atmosfera tvyro. Šie vizitai padeda mokytojams tobulėti, nes jie dalijasi patirtimi ir veikiančiais metodais – taip sklinda geroji praktika ir kiekvienas vaikas gali patirti mokymosi sėkmę.

Be to, darželis turi ir kassavaitinį kokybės užtikrinimo įrankį, kurį M. Vyšniauskaitė vadina „trijų minučių apsilankymu“: vadovė bent kartą per savaitę užsuka į kiekvieną klasę vos trims minutėms ir stebi vieną konkretų, iš anksto suderintą aspektą – pavyzdžiui, vieną savaitę, ar veiklos vyksta grupėmis, kitą – ar mokytojai su vaikais bendrauja pozityvia kalba, trečią – ar ugdymas diferencijuojamas. Po vizito mokytojas iš karto gauna trumpą grįžtamąjį ryšį – be ilgų pokalbių ir formalių vertinimų.

„Kai žinai, ką stebėti, trijų minučių per savaitę užtenka, kad žinotum, kas iš tikrųjų vyksta klasėje, nes kai vadovas rūpinasi ne tik administraciniais darbais, bet ir ugdymo kokybe, galima pasiekti aukštų rezultatų. Tam, kad visas ugdymo procesas vyktų sklandžiai, mokytojai jaustų paramą iš komandos, mentorių ir vadovų, o vaikai gautų kokybišką visapusišką ugdymą visuose „Vaikystės sodo“ darželiuose, svarbiausia ­­– apgalvota ir veikianti sistema, kurią sėkmingai taikome jau 16 metų. Kad tokia filosofija veikia, rodo ir mūsų pačių duomenys – net 8 iš 10 mokytojų darbo „Vaikystės sode” stažas siekia trejus metus ir daugiau. Tai ypač malonu žinoti, nes Valstybės kontrolės duomenimis, ikimokyklinio ugdymo pedagogų poreikis Lietuvoje dvigubai viršija darbo ieškančiųjų skaičių, ypač Vilniaus mieste“, – darželio tinklo pasiekimais džiaugiasi M. Vyšniauskaitė.

Septyni klausimai, kuriuos verta užduoti darželiui

Nors tėvai darželį dažniausiai vertina pagal tai, ką gali pamatyti apsilankę – klasių įrengimą, priemones, lauko aikštelę, mokytojų šypsenas, M. Vyšniauskaitės teigimu, ugdymo kokybę lemia ne tik fizinė aplinka, bet ir kasdienis pedagogų darbo metodas, kurio apsilankius per pažintinį turą nepamatysi.

„Darželiui patikite ne tik vaiko priežiūrą, bet ir vieną svarbiausių jo gyvenimo etapų, kai formuojasi ne tik pažintiniai gebėjimai, bet ir vaiko vertybės, savarankiškumas, gebėjimas mokytis. Nuo to, ką vaikas darželyje supras, kaip išmoks mokytis, kaip pažins ir tvarkysis su savo emocijomis, vėliau priklausys ne tik jo akademiniai rezultatai mokykloje, bet ir tolesnė ateitis – ar jis mokės mokytis savarankiškai, ar suvoks mokymosi prasmę ir naudą, kaip formuosis santykiai su kitais, galiausiai – koks iš jo išaugs savo šalies pilietis. Tad klausimai darželiui nėra įkyrumas – tai sąmoninga tėvystė“, – pabrėžia M. Vyšniauskaitė ir pataria iš anksto pasiruošti šiuos konkrečius klausimus, kurie padės atskirti sistemingą požiūrį į vaiko ugdymą turintį darželį nuo to, kuris remiasi tik mokytojų geranoriškumu.

• Kaip matuojama vaiko pažanga? M. Vyšniauskaitė pataria pasidomėti, ar darželyje vaiko pažanga lyginama su raidos etapais – ar aiškiai apibrėžta, ką tokio amžiaus vaikas turėtų gebėti pagal pažintinę, kalbinę, fizinę, emocinę ir socialinę raidą. Būtent visapusiškas požiūris parodo, ar darželis mato vaiką kaip visumą, ar sutelkia dėmesį tik į vieną sritį, pavyzdžiui, akademinius įgūdžius. Taip pat verta paklausti, kokia forma teikiama informacija tėvams – ar tai trumpas pokalbis baigiantis pusmečiui, ar struktūruota ataskaita su konkrečiais pavyzdžiais, ką vaikas geba ir kur kyla sunkumų.
• Kokiais konkrečiais vaikų pasiekimais darželis gali pasidžiaugti? „Tai vienas paprastesnių, bet daugiausiai atskleidžiančių klausimų, kuris iš karto parodo, ar darželis matuoja vaiko pažangą. Verta paklausti, kiek darželio penkiamečių, prieš išeidami į mokyklą, moka skaityti ir kokie pasiekimai ugdant vaikų matematinį mąstymą – konkretūs skaičiai rodo, kad darželis mato rezultatą, o ne tik procesą. Atsakymas „mūsų vaikai auga laimingi” nėra pasiekimas, tai yra emocinis pareiškimas, tačiau atsakymas „9 iš 10 mūsų penkiamečių jau skaito, 8 iš 10 pasiekia aukštą matematinio mąstymo lygį, 9 iš 10 atpažįsta savo ir kitų emocijas“ reiškia, kad darželis turi sistemą, matuoja jos rezultatus ir nebijo apie juos kalbėti garsiai“, – subtilybes aiškina M. Vyšniauskaitė.
• Kiek metų vidutiniškai darželyje dirba mokytojai ir kas užtikrina ugdymo kokybę, jeigu mokytojas keičiasi? M. Vyšniauskaitės teigimu, mokytojų kaita savaime nėra problema, nes tam tikra kaita yra neišvengiama, todėl svarbus yra ne šis rodiklis, o tai, ar darželyje veikia sistema, kuri išsaugo ugdymo kokybę nepriklausomai nuo to, kas klasėje dirba. „Klauskite, ar darželyje yra parengta konkreti profesinio tobulėjimo programa, ar naujiems mokytojams veikia struktūruota įvedimo į darbą sistema, ar organizuojami reguliarūs profesinio tobulinimosi mokymai, ar veikia mentorystė. Pirmosios naujo mokytojo dienos yra ypač svarbios, nes jos formuoja jo požiūrį į organizaciją, jis geriau supranta, ko iš jo tikimasi ir užmezga ryšius su komanda, o nuo to priklauso, kiek ilgai jis dirbs organizacijoje ir ar bus patenkintas darbu. Jei visa tai yra, mokytojo pasikeitimas neturės reikšmingos įtakos ugdymo procesui ir vaikui bus lengviau prisitaikyti prie pokyčio”, – sako „Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovė.

Pasak jos,„Vaikystės sodo“ darželiuose kiekvienas naujas mokytojas turi aiškų įvedimo planą, programą, du mentorius – tai apsaugo ne tik darželio ugdymo kokybę, bet ir patį naujoką, nes jis nesijaučia paliktas vienas su neaiškiais lūkesčiais.

• Kaip užtikrinama ugdymo kokybė? Tai vienas sunkiausių klausimų, į kurį daugumai įstaigų atsakyti sudėtinga. Atsakymas „mes pasitikime savo mokytojais” arba „klasėje viskas gerai” reiškia, kad darželis neturi sistemos, leidžiančios pamatyti realybę – jis remiasi pasitikėjimu, ne matavimu. Tuo metu darželis, turintis kokybės užtikrinimo sistemą, gali konkrečiai papasakoti apie reguliarius vadovo, specialistų ar mentorių apsilankymus klasėse, tėvų bei darbuotojų apklausas, sisteminį mokytojų profesinį tobulinimąsi”, – aiškina M. Vyšniauskaitė.

Pasak jos, ne mažiau svarbu, kas nutinka, kai atsiranda problemų, todėl verta paklausti, kaip elgiamasi, jeigu mokytojas per vertinimą pasirodo prasčiau nei tikėtasi – ar jam skiriamas mentorius, papildomi mokymai, ar susitariama dėl konkretaus tobulėjimo plano su terminais. Šis papildomas atsakymas parodo, ar darželis tik matuoja kokybę, ar iš tikrųjų ją valdo.

• Ką darželis daro, jei pastebi, kad vaikas turi ypatingų poreikių? „Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašas”, kuris remiasi vaiko raidos teorija ir kuriuo turi vadovautis kiekviena Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaiga, nurodo, ką vaikas tam tikrame amžiuje turėtų gebėti, bet ne ką daryti, jei to nepasiekia. Kaip teigia M. Vyšniauskaitė, darželio atsakymas į šį klausimą parodo, ar yra sukurta individualios pagalbos sistema – ar mokytojas kartu su mentoriumi arba švietimo pagalbos specialistais parengia konkretų planą, ar tiesiog laukiama, kol vaikas „susitvarkys“ pats. Be to, ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad tai galioja ne tik tiems vaikams, kurių raida šiek tiek atsilieka, bet ir tiems, kurie yra labai gabūs.
• Kaip darbuotojai tobulina savo kvalifikaciją? „Ikimokyklinis ugdymas yra sritis, kurioje mokslinės žinios apie vaiko raidą, mokymosi psichologiją ir ugdymo metodus nuolat atsinaujina, todėl mokytojų profesinis tobulėjimas yra būtina kokybiško ugdymo sąlyga – jis leidžia naujausias žinias pritaikyti kasdieniame darbe ir kuo geriau atliepti kiekvieno vaiko poreikius. „Vaikystės sode“ veikia diferencijuota mokymų sistema pagal konkretų planą ir poreikį – vieni mokymai skirti visiškai naujai ateinantiems darbuotojams, kiti – dirbantiems ilgiau, be to, mūsų pedagogai ugdosi ne tik per profesines dienas, kai kartu susirenka visi 200 darbuotojų, bet ir per vebinarus, tarptautinius projektus, lyderystės akademiją ir kt. Profesinis tobulėjimas turėtų būti nuolatinė kasdienio darbo dalis, todėl vertėtų klausti, ar darželyje mokytojai turi konkretų metinį profesinio tobulėjimo planą, kiek valandų mokymų per metus jiems suteikiama ir ar mokymai yra praktiniai, ar tik teoriniai. Mes mokymus planuojame atsižvelgdami į šalies ir pasaulio aktualijas, šeimų atsiliepimus, organizacijos ir, žinoma, vaikų poreikius“, – sako M. Vyšniauskaitė.
• Kaip darželyje ugdomi ne tik akademiniai, bet ir socialiniai bei emociniai gebėjimai ir vertybės? M. Vyšniauskaitės teigimu, tai taip pat svarbus klausimas, nes akademiniai pasiekimai iki mokyklos yra tik dalis to, ką vaikas iš darželio išsineša. Verta klausti, ar darželyje yra konkreti sistema, kaip vaikai mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, kaip mokomi spręsti konfliktus ir kaip formuojami savireguliacijos įgūdžiai. Taip pat svarbu paklausti, kokias vertybes darželis akcentuoja kasdieniame darbe ir kaip tai pasireiškia praktikoje.

„Jei darželis į šiuos septynis klausimus neatsako konkrečiai, dar nereiškia, kad jis blogas, bet gali signalizuoti, kad darželis neturi sistemos, o sistema ir yra tai, kas atskiria vienkartinę sėkmę nuo nuoseklios kokybės. Šiandieniai tėvai labiau nei bet kada domisi vaiko ugdymu, turi kur kas daugiau žinių apie ankstyvąją raidą ir galimybių rinktis darželį pagal savo šeimos prioritetus, belieka šia galimybe pasinaudoti – klausti, įsiklausyti į atsakymus ir pasirinkti sąmoningai”, – sako „Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovė M. Vyšniauskaitė.

Šaltinis: delfi.lt