Šiandien vis daugiau tėvų ieško ne tik gero darželio, bet ir aplinkos, kurioje vaikas augtų sąmoningas, smalsus ir jau nuo mažens suprastų savo poveikį pasauliui. Būtent čia, pasak „Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovės Marijos Vyšniauskaitės, atsiranda ir tvarumo tema, tik kitaip, nei įprasta manyti, vaikams apie tai verta kalbėti ne sudėtingomis sąvokomis, o parodyti per paprastus ir kasdienius veiksmus.

„Ilgą laiką tvarumas buvo suaugusiųjų diskusijų tema – apie jį kalbėta konferencijose, verslo strategijose ir politikoje, tačiau požiūris keičiasi. Vis dažniau kalbama, kad, jeigu norime realių pokyčių, apie klimato kaitą ir mūsų veiksmų pasekmes reikia kalbėti kur kas anksčiau – dar vaikystėje. Būtent tada formuojasi įpročiai, kurie lydi visą gyvenimą, todėl svarbiausia – ne teorija, o tai, ką vaikas patiria kasdien“, – pasakoja M. Vyšniauskaitė.

Pasak jos, tokia filosofija ir vadovaujamasi „Vaikystės sode“ – čia klasėse kabo Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslai, apie kuriuos mokytojai kalbasi su vaikais, aptardami, kas yra atsakingas vartojimas ir kaip mūsų pasirinkimai veikia aplinką. Tačiau svarbiausia – ne plakatai ant sienų, o realūs veiksmai,    pavyzdžiui, darželyje vaikai patys įsideda tiek maisto, kiek planuoja suvalgyti – taip mokosi nešvaistyti ir nuo mažens suprasti savo poreikius. Be to, čia geriamas tik vanduo, kad formuotųsi sveiki įpročiai ir vaikai suprastų, jog net paprasti kasdieniai pasirinkimai gali būti palankūs ir jų sveikatai, ir aplinkai.

„Planetos gelbėtojas“ ir „Augalų prižiūrėtojas“

„Kitas svarbus įprotis, kurį diegiame vaikams darželyje – atsakomybė. Nuo mažens vaikai čia gauna įvairius vaidmenis, kurie padeda suprasti, kad jų veiksmai tiesiogiai veikia kitus, pavyzdžiui, mokomasi, kad vanduo, elektra ar maistas nėra savaime iš niekur atsirandantys dalykai, todėl kiekvieną rytą pasiskirstoma dienos atsakomybėmis ir dvi iš jų visada susijusios su tvarumu. „Planetos gelbėtojas“ rūpinasi, kad plaudami rankas, vaikai taupytų vandenį, kad būtų tinkamai rūšiuojamos atliekos, išjungiama nenaudojama elektra ar dailės priemonės būtų naudojamos atsakingai, pavyzdžiui, piešiama ant abiejų popieriaus lapo pusių ar kūrybiškai panaudojami dažų likučiai. Džiugina tai, kad vaikai šias praktikas labai greitai perkelia ir į namus – primena tėvams išjungti šviesą ar užsukti čiaupą, o tai tik patvirtina taisyklę, kad geri įpročiai formuojami ne iš teorinių pamokų, o iš patirties“, – įžvalgomis dalijasi M. Vyšniauskaitė.

Kitas svarbus vaidmuo darželyje – „Augalų prižiūrėtojas“. Jis kruopščiai prižiūri klasės „Žaliąją palangę“ – palaisto pasėtus augalus, nuskabo sudžiūvusius lapelius, nuvalo nuo lapų dulkes ir stebi, kiek daigeliai paaugo. Taip vaikai sužino apie augalo ir gamtos ciklus bei ugdosi kantrybę ir atsakomybę.

„Darželio kieme įrengtas ir „Miesto sodas“, kuriame kiekviena klasė turi savo lysvę. Sudygę augalai perkeliami ten, kad vaikai patys juos augintų ir vasarą galėtų skanauti savo užaugintų braškių, pomidorų ar kitų uogų ir daržovių. Tokios patirtys padeda kitaip pažvelgti ir į vartojimą: kai vaikas pats pasėja žirnį, stebi, kaip jis dygsta ir auga, supranta, kodėl svarbu jį laistyti, saugoti nuo šalčio ar per didelio karščio, jis natūraliai pradeda maistą vertinti kitaip – atsiranda pagarba ir supratimas, kiek pastangų reikia, kad jis atsirastų ant stalo“, – sako „Vaikystės sodo“ darželio veiklų vadovė.

Ko gali išmokyti blusturgiai?

Dar vienas svarbus tvarumo aspektas – dalijimosi kultūra. Kiekvieną pavasarį „Vaikystės sode“ organizuojamas bendruomenės blusturgis, į kurį tėvai ir vaikai atneša išaugtus drabužius, perskaitytas knygas, nebenaudojamus žaislus ar vaikų priežiūros priemones, kurie gali būti parduodami, keičiami ar tiesiog perduodami kitoms šeimoms.

„Mes visada pabrėžiame, kad tai nėra įprastas turgus, tai būdas dalintis ir parodyti vaikams, kad atsakingas vartojimas prasideda nuo labai paprastų dalykų – pasidalinti, pataisyti, panaudoti dar kartą, nes daiktai gali turėti antrą, trečią ar net ketvirtą gyvenimą. Todėl kiekvienoje klasėje turime ir vadinamąjį „inžinieriaus krepšį“, kuriame atsiduria nebereikalingi daiktai – pavyzdžiui, tėvai atneša įvairias pakuotes, detales ar buityje likusius smulkius daiktus. Tai vaikams tampa kūrybinėmis medžiagomis, iš kurių jie stato tiltus, konstruoja ir kuria įvairius projektus – be to, kad lavinamas vaikų kūrybiškumas, tokiu būdu parodome, kad nereikalingas daiktas gali turėti naują paskirtį“, – apie labai anksti vaikams diegiamus pagrindinius tvarumo principus pasakoja M. Vyšniauskaitė ir priduria, kad nuo šių mokslo metų darželyje veikia ir „Knygų mainykla“, kur tėvai ir vaikai gali keistis jau perskaitytomis knygomis.

Pasak jos, tokia iniciatyva skatina meilę skaitymui ir leidžia vaikams suprasti atsakingo vartojimo principą – kad knyga, kaip ir daugelis kitų daiktų, gali turėti ne vieną skaitytoją ir ne vieną gyvenimą.

Tvarumas prasideda nuo rūpinimosi savimi

Darželyje daug dėmesio skiriama ir judėjimui, subalansuotai mitybai bei kasdieniams įpročiams, kurie vaikams padeda suprasti, kad rūpintis savimi yra taip pat svarbu, kaip rūpintis aplinka.

„Ankstyvoje vaikystėje formuojasi ne tik vertybės ar socialiniai įgūdžiai, bet ir sveikos gyvensenos pagrindai – kaip judame, ką valgome, kaip rūpinamės savo kūnu. Kitaip tariant, jei vaikas nuo mažens pripranta daug judėti ir žaisti lauke, tikimybė, kad jis taip gyvens ir vėliau, yra gerokai didesnė. Dėl to „Vaikystės sode“ kartojame gerai žinomą posakį, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga – mūsų vaikai kasdien aktyviai leidžia laiką gryname ore, čia mokosi, žaidžia judrius žaidimus, važinėja paspirtukais ar kepa smėlio pyragus purvo virtuvėlėje. Be to, kiekvieną savaitę vaikai leidžiasi į žygius, tyrinėja gamtą ir mokosi ją pažinti per patirtį. Pavyzdžiui, renka skirtingų formų ir spalvų lapus, apžiūri, kaip keičiasi jų stebimas medis skirtingais metų laikais, ar susikibę išmatuoja jo kamieną“, – veiklas darželyje vardija veiklų vadovė ir priduria, kad sveikatingumo idėjas darželis stengiasi perkelti ir už klasės ribų.

Šią idėją papildo kasmet organizuojama „Sveikatingumo diena“, skirta ugdyti sveikus vaikų įpročius ir tvarų gyvenimo būdą. Į šį bendruomenės renginį įsitraukia ne tik mokytojai ir vaikai, bet ir tėvai – kasmet jis keturiuose Lietuvos miestuose suburia daugiau nei 1500 dalyvių. Renginio metu šeimos kartu dalyvauja mankštose, estafetėse, įvairiose sveikatingumo stotelėse, kuriose vaikai žaisdami sužino, kaip rūpintis savo sveikata: mokosi, kaip tinkamai prižiūrėti dantukus, kokie produktai yra palankūs organizmui, kiek vandens reikėtų išgerti per dieną ir kalbasi apie atsakingą vartojimą – kaip rūšiuoti atliekas ar tausoti išteklius. Svarbi renginio dalis skiriama ir emocinei gerovei – vaikai kartu su tėvais atlieka sąmoningo kvėpavimo pratimus, paprastas jogos mankštas ir kitus nusiraminimo būdus. Pasak M. Vyšniauskaitės, tokios patirtys padeda vaikams suprasti, kad rūpintis savimi reiškia ne tik būti fiziškai aktyviam ar sveikai maitintis, bet ir mokėti pasirūpinti savo emocine savijauta.

Kaip gerus įpročius tęsti namuose?

Tokios iniciatyvos nelieka nepastebėtos ir už darželio bendruomenės ribų, todėl „Vaikystės sodo“ pastangos buvo įvertintos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) iniciatyvoje „Tvari mokykla 2030“. Skirtingi „Vaikystės sodo“ padaliniai nuosekliai diegia tvarumo principus ir yra įvertinti skirtingomis tvarumo pakopomis: Karalienės Mortos sodeliui Vilniuje suteikta aukščiausia – trečioji „Tvarumo bruknė“, o A. Juozapavičiaus sodelis Kaune jau yra pelnęs antrąją ir siekia aukščiausio įvertinimo. Tai rodo, kad tvarumas čia yra ne pavienė veikla, o vientisa ugdymo kultūra. Kitaip tariant, tai apima viską – kaip vaikai kasdien maitinasi, kiek juda ir kaip mokosi rūpintis savimi, kitais bei aplinka.

Pasak M. Vyšniauskaitės, ugdant tvarius įpročius, svarbų vaidmenį atlieka ir šeima, todėl namuose galima pritaikyti keletą paprastų dalykų iš darželio.

Leisti vaikui rinktis ir atsakyti už savo pasirinkimus. Pavyzdžiui, leidžiant vaikui pačiam įsidėti tiek maisto, kiek jis nori suvalgyti, ar kartu sprendžiant, ką gaminsite vakarienei iš jau turimų produktų, ugdomas ne tik atsakomybės jausmas, bet ir supratimas apie išteklius.

Įtraukti į mažus buities darbus. Net ir labai paprasti veiksmai – augalų laistymas, šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar atliekų rūšiavimas – vaikui tampa ne pareiga, o natūralia kasdienybės dalimi, jei jis mato tinkamą pavyzdį ir supranta, kodėl svarbu tai daryti.

Leisti patirti, kaip ant stalo atsiranda maistas. Pavyzdžiui, auginti prieskonines žoleles ant palangės, pomidorą balkone ar kartu su vaiku nuvažiuoti į ūkį – tokios patirtys padeda jam suprasti maisto vertę.

Skatinti dalijimosi kultūrą. Galima keistis knygomis ar žaislais su draugais, lankytis blusturgiuose ar bibliotekose – taip vaikai pamato, kad daiktai gali turėti ne vieną gyvenimą.

Kuo daugiau laiko leisti gamtoje. Žygiai miške, lapų ar akmenų rinkimas, metų laikų stebėjimas padeda vaikams natūraliai pajusti ryšį su aplinka, kurio neįmanoma išmokyti vien žodžiais.

„Svarbiausia suprasti, kad vaikai tvarumo neišmoksta iš žodžių – jie mokosi stebėdami. Kai kasdienybėje atsiranda paprasti dalykai – rūpinimasis aplinka, savimi ir kitais – vaikui tai natūraliai tampa įpročiu, o ne pareiga. Būtent tokie maži, kasdieniai pasirinkimai kuria didžiausią pokytį – augina žmogų, kuriam rūpės saugoti šį pasaulį“, – sako „Vaikystės sodo“ veiklų vadovė M. Vyšniauskaitė.

Šaltinis: elle.lt