Augantis kvalifikuotų pedagogų trūkumas, vis dažnesni perdegimo atvejai ir nuvertintas ankstyvasis ugdymas – tai tik keletas signalų, kad Lietuvos švietimo sistema susiduria su nemenkais iššūkiais. Ir, nors viešojoje erdvėje daugiau kalbama apie mokyklas, ikimokyklinio ugdymo sektoriuje situacija ne ką švelnesnė – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, net 47 proc. šioje srityje dirbančių specialistų visoje Europos Sąjungoje per artimiausius penkerius metus planuoja išeiti iš darbo.
Kokius atsakymus siūlo organizacija, kuri ne tik kalba apie kokybę, bet ir ją sistemingai matuoja bei augina, pasakoja „Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovė Marija Vyšniauskaitė, kurios kasdienis darbas – kurti aplinką, kurioje gerai jaučiasi ne tik vaikai, bet ir pedagogai.
Lietuvoje 2024 m. trūko daugiau nei 1200 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, o šiais metais įtvirtinta teisė į ugdymą nuo 2 metų amžiaus jų paklausą padidins dar apie 15 proc. Kokią didžiausią spragą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo srityje matote jūs – ar tai kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, atlygio konkurencingumas, o gal ir kituose sektoriuose dažnai pastebimas perdegimas?
Aš įžvelgiu keletą veiksnių. Pirma – nors pedagogo specialybė populiarėja, ją vis dar renkasi per mažai jaunų žmonių. Iš vienos pusės tai nulemia studijų kokybė, ir tai, kad jas sudėtinga derinti su darbu, iš kitos pusės, visuomenėje vis dar populiarus įsitikinimas, kad darželio mokytojo darbas yra nuobodus, o atlyginimas mažas. Tai nėra tiesa. Negalėčiau įvardinti kitos tokios specialybės, kad, parašęs anoniminę žinutę į socialinius tinklus „turiu pedagoginį išsilavinimą, 3 metus dirbau istorijos mokytoju mokykloje, nuo rugsėjo ieškau naujos darbo vietos“, gautum 40 darbo pasiūlymų ir galėtum įsidarbinti net ir be gyvo darbo pokalbio. Supratimas, kad tavo specialybė paklausi, suteikia saugumo ir derybinių galių, juk mokytojai, kurie yra savo srities profesionalai, šiandien gali uždirbti tiek pat ar net daugiau nei kai kurių populiarių profesijų atstovai – pavyzdžiui, vidutinio lygio programuotojai ar teisininkai.
Situaciją ikimokykliniame ugdyme apsunkina dar ir tai, kad mokymasis iki mokyklos yra nuvertinamas. Manoma, kad vaikams darželyje reikia tik žaisti, valgyti ir miegoti, o auklėtojas reikalingas tik tam, kad užtikrintų vaikų saugumą ir juos prižiūrėtų. Taip mąstant, jauniems ambicingiems žmonėms, kurie švietimo sistemoje nori daryti pokyčius, ikimokyklinio ugdymo specialybė tikrai neatrodo pati patraukliausia. Būtent jiems norisi garsiai pasakyti – ikimokyklinis amžius yra itin svarbus, šiame amžiuje sparčiai vystosi žmogaus pažintiniai, socialiniai ir emociniai įgūdžiai, todėl darželyje padėti pagrindai lemia tai, kaip vaikui seksis mokytis mokykloje, užmegzti ir puoselėti santykius, kokios bus jo vertybės. Šiuo svarbiu amžiaus tarpsniu kertinį vaidmenį atlieka ir tėvai, ir mokytojai.
Taigi, grįžtant prie klausimo – didžiausią spragą šiandien matau ne atlygyje. Ir mokytojų trūkumas nėra tik skaičius – tai ženklas, kad reikia sisteminių sprendimų: lankstesnių ir kokybiškesnių studijų, daugiau palaikymo pradedantiems pedagogams, aiškių karjeros galimybių ir didesnio supratimo apie tai, kokią atsakomybę ir vertę ši profesija iš tiesų turi.
Tačiau tai – projekcija į ateitį, o pedagogų trūksta jau dabar – turbūt, ir jums. Ar turite nusimatę kokių nors indikatorių, kad laiku pamatytumėte kolegų perdegimo ženklus?
Kasdienis darbas su būriu vaikų tikrai nėra paprastas – pedagogai nuolatos turi būti atidūs, įsitraukę ir empatiški, todėl perdegimo rizika mūsų sektoriuje yra itin didelė. Kad to išvengtume, „Vaikystės sode“ kasmet atliekame anonimines darbuotojų pasitenkinimo darbu apklausas, jas atidžiai analizuojame ir pagal gautus atsiliepimus kasmet atnaujiname planą „Vaikystės sode dirbti gera“. Tai duoda rezultatų – pavyzdžiui, naujausia mūsų apklausa rodo, kad 81 proc. darbuotojų yra patenkinti arba visiškai patenkinti savo darbu. Turint omenyje, kad pas mus dirba beveik 200 žmonių, šis skaičius yra tikrai svarbus pasitenkinimo darbu rodiklis.
Tačiau, žinoma, vien pamatuoti komandos „temperatūrą“ nepakanka, todėl esame identifikavę dažniausias perdegimo priežastis ir joms taikome prevencines priemones.
Galiu paklausti, kokias?
Vienas iš kertinių principų, padedančių to išvengti – aiškumas. Mūsų mokytojams paprasta pasiruošti kasdieniam darbui su vaikais, nes ugdymo programa, temos ir veiklos yra parengtos visiems mokslo metams į priekį, t. y., mokytojai nekuria ugdymo programos nuo nulio, jie gauna jau paruoštą medžiagą, užduotis bei vaikų progreso stebėjimo įrankius, todėl gali susitelkti į tai, kas svarbiausia – tiesioginį darbą su vaikais. Kitas labai svarbus niuansas – saugumo jausmas. Žinome, kokie svarbūs yra pirmieji žingsniai naujame darbe, todėl esame sukūrę unikalią naujų darbuotojų įvedimo sistemą, kad nuo pat pirmųjų dienų jie jaustų mentorių dėmesį ir būtų aprūpinti visais būtinais įrankiais bei žiniomis. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir mažina nerimą naujame etape.
Labai svarbus ir darbo krūvis, todėl priklausomai nuo vaikų amžiaus ir skaičiaus, mūsų klasėse dirba 2 arba 3 pedagogai. Tai leidžia mokytojams ne tik kokybiškiau dirbti su vaikais, bet ir pasidalyti atsakomybes komandoje. Turime „Mokytojų klubą“, kuriame kolegos gali dalintis iššūkiais, patirtimis, pasitarti ar tiesiog pasikalbėti, taip pat turime bendras atostogas žiemą tarpušvenčiu bei savaitę vasarą – tada mūsų darželiai užsidaro ir vaikai bei darbuotojai atostogauja. Ilgiau dirbantiems kolegoms suteikiame papildomų atostogų dienų, o geriausiems metų mokytojams dovanojame ir SPA savaitgalius.
Kartais girdime, kad švietime trūksta ne tik naujų žmonių, bet ir augimo galimybių jau dirbantiems. Kaip dažnai jūsų komandoje pavyksta darbuotojui per kelerius metus pakilti, tarkime, nuo asistento iki vadovo?
Augimo kelias mūsų organizacijoje – labai individualus. Turime puikių asistentų, kurie sąmoningai renkasi šią rolę, nes joje jaučiasi stipriai, patogiai ir prasmingai, kaip ir turime mokytojų, kurie geriausiai save realizuoja ir mato prasmę dirbdami tiesiogiai su vaikais – suteikdami jiems žinių, padėdami lavinti jų gebėjimus, kurdami ryšį su jais ir jų šeimomis, augindami bendruomenę. Be galo vertiname, kad turime tiek daug pašaukimo pedagogų, nes jie dirba ypatingai prasmingą ir svarbų darbą.
Tačiau yra ir tokių kolegų, kurie vos pradėję dirbti, parodo ir vadybinę lyderystę – drąsiai imasi iniciatyvos, reflektuoja, siūlo sprendimus, buria komandą, todėl nenuostabu, kad jiems per metus realu tapti mokytojais, o per kelerius – ir padalinio vadovais. Pavyzdžiui, 47 iš 49 mūsų mokytojų ir 7 iš 8 dabartinių padalinių vadovų savo kelią pradėjo kaip mokytojų asistentai.
Visi pasirinkimai mūsų akyse yra vienodai vertingi, be to, esame didelė organizacija, todėl kolegos gali kilti karjeros laiptais visoje įmonių grupėje ir augti ne tik ugdymo grandinėje – galima prisijungti ir į administraciją, komunikacijos ar inovacijų komandas, jei mokytojai nori dirbti su vyresniais vaikais, gali tęsti profesinę kelionę ir Karalienės Mortos mokykloje. Kai žmogus nori ir gali eiti toliau, mes turime tam struktūrą ir aiškius žingsnius, kai nori likti ten, kur jam gera – užtikriname, kad taip ir būtų.
Įvairūs seminarai ir mokymai daugumoje darbo skelbimų nurodomi kaip motyvacinė priemonė, tačiau ne paslaptis, kad dauguma juose tiesiog „atbūna“ dėl pažymėjimo. Kaip sprendžiate šią problemą?
Tyrimai rodo, kad daugiau nei 20 valandų struktūruoto nuolatinio profesinio tobulėjimo per metus sumažina tikimybę, kad darbuotojas išeis iš darbo apie 25 proc. Tai logiška: kai žmonės jaučia, kad auga, tobulėja ir atranda savo pašaukimo prasmę, mažėja ir noras trauktis, tačiau raktinis žodis čia – „struktūruotas“.
„Vaikystės sode“ mokymasis yra darbo kultūros dalis, kadangi mūsų vizija – drąsūs ir visą gyvenimą besimokantys. Tai nuolat kartojame vaikams, tokiu principu dirbame ir patys – paskaičiavome, kad mūsų mokytojai ir asistentai per metus mokosi daugiau nei 60 valandų. Be to, per metus turime net 3 profesines dienas, kurių metu visi darbuotojai atsitraukia nuo kasdienių darbų tam, kad į klases grįžtų sužinoję naujų ugdymo metodų ir būtų dar geriau pasiruošę ugdyti vaikus.
Svarbiausia, kad net 86 proc. mūsų komandos narių sako, jog galimybė augti kaip profesionalams jiems yra vienas svarbiausių darbo „Vaikystės sode“ privalumų. Mokymų metu diskutuojame ir taikome įvairias praktikas, o temos yra aktualios ir šiuolaikiškos – nuo neuroedukacijos iki kūrybinio mąstymo, nuo laiko planavimo iki viešo kalbėjimo ar vaikų elgesio iššūkių. Juk mūsų lektoriai yra žinomi ir įkvepiantys skirtingų sričių profesionalai: edukologė dr. Austėja Landsbergienė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė, neuromokslininkė Urtė Neniškytė, verslo konsultantas Saulius Jovaiša, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, nacionalinės premijos laureatės – dailininkė Eglė Ridikaitė, kompozitorė Raminta Šerkšnytė ir kiti.
Ar įtraukiate tėvus į vaikų ugdymo procesą?
Tėvų grįžtamasis ryšys mums itin svarbus, todėl kasmet organizuojame anoniminę apklausą, iš kurios matome, kad tėvai „Vaikystės sode“ ypatingai vertina akademinį ir socioemocinį ugdymą. Be to, vadovaujamės filosofija, kad geriausiai vaikas gali tobulėti, kai ugdymo procese dalyvauja trys šalys – pedagogai, tėvai ir pats vaikas, todėl tėvus aktyviai įtraukiame į ugdymo procesą. „Vaikystės sodo“ akademijoje tėvams organizuojame vebinarus įvairiomis temomis, pavyzdžiui, kaip padėti vystytis vaiko kalbai, kaip įveikti jo elgesio iššūkius, kaip keliones su vaikais paversti įdomiomis ir prasmingomis, ką svarbu žinoti apie vaikų ligas ir kt.
Kalbate apie mokymosi tradiciją organizacijos viduje, tačiau kyla natūralus klausimas – ar neatsiranda rizika užsisukti savo burbule? Ar turite galimybių išeiti už jo ribų, pasitikrinti tarptautiniame kontekste?
Net ir mokydamiesi organizacijos viduje, nuolat atrandame naujų temų, formatų, lektorių, kviečiamės ekspertus iš kitų sričių. „Vaikystės sode“ jau 16-us metus dirbame sistemingai, nuosekliai ir diegiame mokslu grįstas ugdymo inovacijas, todėl natūralu, kad plečiame akiratį ir tarptautiniame kontekste – pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį startavome su Erasmus+ projektu, kuris yra skirtas vadovų lyderystei stiprinti. Šio projekto metu ne tik pasisėmėme idėjų, sužinojome naujų metodų ir vadybos sprendimų, bet ir įsitikinome, jog net lyginantis su tarptautiniais darželiais užsienyje, esame žingsniu priekyje. Tai, kad šie vadovų mokymai buvo sėkmingi, patvirtino ir mūsų naujausios apklausos – 86 proc. darbuotojų ir 94 proc. tėvų teigiamai vertina savo padalinio vadovo darbą.
Ar buvo, kas projekto metu stebino, o gal net šiek tiek nuvylė?
Kai važiuoji išmokti kažko naujo, sunku nusivilti. „Vaikystės sodo“ Erasmus+ projektas buvo iš dviejų dalių. Pirmoji – specialiai mūsų vadovams pritaikyti praktiniai mokymai užsienyje, kur kolegos mokėsi, kaip efektyviai valdyti komandą, spręsti kasdienius iššūkius, planuoti laiką, daryti pokyčius, užtikrinti ugdymo kokybę ir sklandžią komunikaciją su tėvais bei darbuotojais.
Antroji projekto dalis – vizitai į tarptautinius privačius darželius Briuselyje, Leipcige, Atėnuose ir Varšuvoje, kur mūsų vadovai stebėjo, kaip veikia kitų šalių ugdymo įstaigos, bendravo su tų darželių komandomis, analizavo vadovavimo praktiką, pasisėmė idėjų apie ugdymo metodus, struktūrą ir kasdienę vadybą.
Dar kartą įsitikinome, kad mes patys turime kuo pasidalinti, net ir su puikiais tarptautiniais darželiais Europoje. Mūsų ugdymo kokybės užtikrinimo sistema, vaikų progresų stebėjimas, komunikacija su tėvais per skaitmeninę platformą ar net klasių aplinka padarė įspūdį ir sulaukė nuoširdaus užsienio kolegų susidomėjimo. Tai paskatino megzti tarptautines partnerystes: šiandien bendradarbiaujame su kolegomis iš Turkijos, Vokietijos ir Lenkijos – keičiamės idėjomis, užsienio vadovai jau lankėsi mūsų organizuotoje tarptautinėje ankstyvojo ugdymo konferencijoje Vilniuje ir net kuriame idėją apie mokytojų mainų programą.
Nemažai tyrimų rodo, kad vien vadovo kompetencijos neužtenka, itin svarbu, kad visa komanda turėtų galimybę prisiimti atsakomybę, jaustųsi išgirsta ir turinti įtakos – pasidalinta lyderystė apie 30 proc. mažina norą išeiti iš darbo. Ar pas save praktikuojate tokį modelį?
Ugdymo kokybe rūpinasi ne tik ugdymo vadovė, bet ir patyrusių mokytojų komanda. Jie reguliariai lankosi kitose klasėse, stebi veiklas, dalijasi grįžtamuoju ryšiu ir atsako į kolegų klausimus. Tokiu būdu mokytojai padeda vieni kitiems tobulėti bei užtikrinti dar aukštesnę ugdymo kokybę.
Dirbame su vaikais, todėl kiekvienas privalome imtis lyderystės ir atsakomybės. Nesvarbu, ar esi šeimininkutė, ar administratorė, jeigu eidama koridoriumi pamatai nusiminusį vaiką, visuomet jį pakalbinsi, jei kieme sutiksi besidairančią mamą ar tėtį – visuomet jiems padėsi. Nesvarbu, kad to nėra numatyta pareiginėse nuostatose, visada vadovaujamės principu „kas, jei ne aš, kada, jei ne šiandien“.
Puikus to pavyzdys – mūsų meistras, kurio darbas yra įvairūs remonto darbai ir darželio ūkio priežiūra. Pavyzdžiui, jis savo iniciatyva padeda mokytojams žiemą vaikams apvilkti kombinezonus, o kovo 11-osios proga vaikams pasakojo apie pilietiškumą ir meilę Lietuvai, mat pats ilgus metus priklauso „Šaulių sąjungai“.
Kai komandos narys jaučiasi svarbus, natūraliai kyla noras matyti, kokį poveikį daro jo darbas. Kurių rezultatų „Vaikystės sode“ laukiate labiausiai – kas jums parodo, kad einate teisingu keliu?
„Vaikystės sode“ suteikiame vaikams išskirtinės kokybės, visapusišką kontekstinį ugdymą. Tikriausiai, esame vienas iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuris ne tik kelia ugdymo kokybės kartelę, bet ir sistemingai matuoja bei viešai komunikuoja savo pasiekimus. Didžiuojamės, kad 85 proc. penkiamečių „Vaikystės sode“ jau skaito, 75 proc. demonstruoja aukštą matematinio mąstymo lygį, net 89 proc. vaikų geba atpažinti savo ir kitų emocijas. Mums svarbus kiekvieno vaiko progresas, todėl diferencijuojame ugdymą, remiamės realiais duomenimis, o ne spėjimais. Tokių rezultatų pasiekiame didelės, entuziastingos ir nuolat besimokančios komandos dėka.
Žiūrime ir dar plačiau: šiuo metu ruošiamės pasitelkti dirbtinį intelektą, kuris padės dar tiksliau analizuoti mūsų ugdymo kokybę ir vidinius procesus, pavyzdžiui, kokie veiksniai būdingi vaikams, anksti išmokstantiems skaityti, kaip vaikų skaičius klasėje veikia jų pasiekimus, kokie modeliai atsikartoja perdegimo atvejais ir pan.
Norint pritraukti ir išlaikyti talentus, reikia kurti kasdienę aplinką, kurioje žmonės mato, kad jų darbas turi poveikį – vaikui, komandai, organizacijai. Daugybė veiksnių lemia, kad žmonėms būtų gera darbe: jie turi būti matomi ir įvertinti, turi jausti palaikymą, be to, jie turi turėti galimybę mokytis, tobulėti, matyti karjeros perspektyvas ir jausti, kad realizuoja save bei gauna už tai tinkamą atlygį. Manau, kad mums pavyksta visa tai užtikrinti, nes net 78 proc. mokytojų „Vaikystės sode“ dirba 3-ejus metus ir ilgiau. Tai, kad tokį aukštą pasitenkinimą ir lojalumą išlaikome daugelį metų, mums yra svarbiausias įrodymas, jog einame teisingu keliu – vaikai čia auga smalsūs ir drąsūs, tėvai mumis pasitiki, o komanda jaučia prasmę ir norą būti drauge.
Šaltinis: delfi.lt