Šį įrašą rašiau keliais etapais. Iš tiesų todėl, kad ir gimtadienis buvo „kelių etapų”! Iš pradžių atšventėme prieš kelionę namuose, po to – Ženevoje šventėme tikrąją dieną, o dieną po gimtadienio Morta keliavo į parduotuvę (Ženevoje) išsirinkti dovanos:) Šiemet Mortulės gimtadienis – ne tik viduržiemį, kai barsukas verčiasi ant kito šono, bet ir Kinijai pasitinkant Naujuosius – Jaučio – metus!
Šiandien mūsų saulelei jau treji. Net nežinau, ar sunku, ar lengva tuo patikėti…ar tai daug, ar mažai…Žinau tik tiek, kad ji – stebuklų stebuklas! Šiandien mes Šveicarijoje, Ženevoje. Tik ką N-tąjį kartą abi su ja sudainavome: „Mortą Sofiją su gimimo dienaaaaaaa, Mortą Sofiją su gimimo dienaaaaaa….ir t.t.”. Ji guli šalia ant čiužinio su Upės lėle Barbora – nusprendė, kad šiandien būtent ji bus jos „dou-dou” (žaisliukas – „mylimukas”, kurie labai populiarūs Belgijoje). Morta neturi jokio žaisliuko, prie kurio būtų prisirišusi: vieną vakarą vienas būna „dou-dou”, o kitą – kitas (kas, teisybę pasakius, prieštarauja ir „dou-dou” filosofijai ir koncepcijai, ale Mortai tai nė motais). Atsibudo šiandien Morta Sofija – kaip tyčia – pati pirmoji. Iškart gavo dovanų babos Nylios iš Lietuvos atsiųstą didžiulį šokoladinį medalį su užrašu „3” – visa patenkinta nulėkė rodyt broliams, kurie dar miegojo…
Nors buvom susitarę, kad medalį valgys PO pusryčių, jis kažkaip stebuklingai išgaravo IKI pusryčių…gerai, kad bent nufotografuoti spėjau:) Ryte Morta vaikščiojo ir sakė: tuoj ateis žmonės, ir jie atneš dovanų:) Kažkaip Morta puikų puikiausiai suprato, kad gimtadienis = dovanos+svečiai+šventė:) Pusryčiams Indrė prikepė kalną blynų. Kadangi vaikams blynai, galima sakyti, bene skaniausias maistas, tai pusryčiai iš tiesų buvo karališki! Be to, Mortai ant blynų leidome krauti tai, ko tik panelė geidė, tai Morta labiau valgė cukrų su blynais, nei blynus su cukrumi (ar dar kaži kuo). Per pusryčius Morta buvo pasidabinusi Upės ir jos tėvelių dovanotais karoliais ir žiedeliu…laaaabai smagi ir taikli dovana!!!
Ryte dar Mortelei paskambino baba ir bočius, su kuriais ji labai smagiai pakalbėjo, o pašte radome smagų Medeinos atsiųstą elektroninį atvirlaiškį. Diena buvo iš tiesų gimtadieniška – saulė žeme ritinėjosi, todėl išsiruošėme į zoologijos sodą. Na, net nežinau, ar iš tiesų jį tiktų vadinti zoologijos sodu, nes jis buvo toks daugiau parkas, kuriame gyvena ir gyvulėliai. Kadangi jis nebuvo labai didelis, vaikams buvo pats tas: pasidžiaugė avytėmis, ožkytėmis, įvairiais paukščiais, raguotais avinais, elniu. Tiesa, dar mums esant zoo sode paskambino Medeina, ir Morta vis jai norėjo „per telefoną” parodyti gyvulėlius:)
Kad neatrodytų mažoka, po zoo sodo užsukome į didžiulę žaidimų aikštelę, kurioje vaikai išsidūko kaip reikiant! Tiesa, pradėjus tirpti sniegui, šis susimaišė su purveliu, tai vaikai, švelniai tariant, atrodė kaip ištraukti iš molio kasyklos:) Kadangi turėjo tik po vieną striukę, tai taip ir atrodė iki kelionės pabaigos!!!
Grįžę užkirtome karštų keptų sumuštinių, ir Indrė orkaitėn pašovė šokoladinį pyragą. Mes turėjome dar vieną vaisinį pyragą, kurį prigriebėme dar Italijoje (gerai spėjau, kad sekmadienį Ženevoje mažai kas dirbs, todėl „apsidraudėm” ir nusipirkom pyragą). Taigi Morta šiandien turėjo du pyragus!!! Margiris uždegė tris žvakeles ir…visi sudainavome „Su gimimo diena!”, o Morta net kelis kartus pūtė žvakeles. Super.
Ar darysime gimtadienio šventę? Ogi jau darėme! Kadangi prieš Italiją pas mus viešėjo Linos šeimyna, nusprendėme, kad bus smagu, jei Morta gimtadienį švęs su dviem brangiomis draugėmis iš Lietuvos. Taigi – pasitarę su visais potencialiais gimtadienio svečiais – nutarėme gimtadienio šventę organizuoti sausio 13ą dieną, nuo 17 valandos. Kadangi žinojau, kad Kinų Naujieji Metai šiemet atkeliauja iš 25 į 26 dieną, tai nekilo abejonių, kokia gimtadienio tema – žinoma, jog Kinų Naujieji Metai! Šventei (kuri buvo antradienį) pradėjome ruoštis dar savaitgalį – vaikai puošė namus pačių gamintais kiniškais žibintais. Daugiausiai žibintų padarėme kinų Naujųjų metų spalvų (raudonų, geltonų ir oranžinių), tačiau Morta dar labai norėjo ir rožinių, o Augustas – mėlynų žibintų, tai galų gale namus išpuošėme pačių įvairiausių spalvų kiniškų žibintų girliandomis (Vilhelmui šiuo metu mėgiamiausia oranžinė spalva, tai, kaip sakant, tiko „į temą” :D).
Pagalvojau, kad tokiai šventei tiktų ir kiniškas maistas. Taigi iš pradžių tariausi su „kolegėmis” (labai ačiū visoms už mintis!) ir apsisprendžiau gaminti ryžius su keptomis daržovėmis šiek tiek adaptavusi vienoje svetainėje rastą receptuką. Iš esmės viską dariau taip pat tik nedėjau mėsos. O dėl daržovių…na, ir šįkart teko pasidžiaugti, kad gyvename Belgijoje: vos nuėjus į šaldytų daržovių skyrių užmačiau maišiuką su stebuklingu užrašu: Chinese Wok Vegetable Mix:) Super, ar ne?
Užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad patiekalas buvo visai „vykęs” – išgaravo viskas iki paskutinio ryžio ir paskutinės daržovės! Žinoma, reikia pripažinti, kad patiekalas labiau patiko tėveliams…
…nei vaikučiams…
…ne, bet gėda tai nebuvo! Negalėjau patikėti, nes aš visai ne „oliveriška”! Dar „į temą” padariau kiniškos – raudonos spalvos – želė, kuri išgaravo akimirksniu…
o princesiškas tortas (nes Mortulė tokį užsisakė) ir visi kiti užkandžiai buvo tiesiog šventiniai. Tiesa, papasakosiu, koks buvo tas princesiškas tortas, nes, manau, ne man vienai užduodamas toks galvosūkis. Taigi nupirkau tiesiog pyragą – tokį, kokius valgo net išrankiausi vaikai: paprasta tešla, paprastas pertepimas. Tą pyragą apipurškiau solidžiu plaktos grietinėlės sluoksniu (ir dariau visokius visokiausius vingurėlius, kad atrodytų kuo „princesiškiau”), o tą grietinėlę apibarsčiau dar solidesniu sluoksniu „princesiškų” spalvų pabarstukais (kuriais pasirūpinau iš anksto). Į tortą įsmeigėme žvakę – trejetuką.
Kai svečiai susirinko, pakvietėme visus vaikus daryti kiniškų žibintų. Kadangi namus jau puošė jų girliandos, vaikai iškart matė, ką darys. Vaikų susėdo visas pulkas – juk į gimtadienį susirinko net 16! Gerai, kad ne visi ruošėsi daryti žibintus (na, vis dėlto kitos amžiaus kategorijos…), nes būtų neužtekę vietos mūsų svetainėje!
Tie, kurie negamino žibintų, miegojo (neįtikėtina!)….
…užkandžiavo…
…arba tiesiog įdėmiai stebėjo situaciją:
Antrą kartą sukviečiau vaikus dėlioti dėlionės. Dėlionė buvo ypatinga – reikėjo sudėlioti šių metų simbolį – jautį. Dėliones pasiruošiau iš anksto: iš pradžių susiradau norimą paveikslėlį ir atsispausdinau tiek kopijų, kiek turėjo ateiti svečių. Po to sukarpiau dėliones kiekvienam vaikui individualiai. Tiesa, detalių skaičių „mažinau” – na, tarkim, trimečiams dariau dėliones iš šešių detalių – kad visi lengvai sudėliotų ir nebūtų nusivylusių! Šiaip Morta sudėlioja ir 20-24 detalių dėlionę, bet tada, kai niekas netrukdo, kai turim daug laiko ir pan. O čia juk žinojau, kad per gimtadienį visi virpės nekantrumu, bus daug triukšmo, todėl užduotys turi būti lengvai įveikiamos. Ir iš tiesų – kai kuriems vaikams teko padėti.
Po šios užduoties visi vaikai gavo prizus: saldainiukų ir tokias juokingus garsus leidžiančias lazdeles (jaunesni vaikai) ir žaidimukus-labirintus (vyresni vaikai). Buvo smagu, kad prizai vaikams patiko! Kai kurie jais susižavėjo net nedalyvavę rungtyse… Ruošdamasi šventei pagalvojau, kad gan dažnai tokių švenčių metu tėveliai labai apsidžiaugia, kad vaikai užimti ir…tarsi „išsijungia”. Todėl šįkart ėmiau ir padariau tėtukų rungtį – po vaikų tą pačią dėlionę (tik jau sukarpytą į 24 detales) turėjo sudėlioti TĖVELIAI. Vaikai (ar vaikas) – kurie jau buvo išbandę dėlionę – galėjo savo tėveliui padėti:) Rungtis buvo iš tiesų labai smagi: juokėsi ir vaikai, ir patys tėveliai, ir mamos!
Ir tėveliams prireikė pagalbos, todėl buvo džiugu, kad atskubėjo vieni kitiems į pagalbą:
Tarp „organizuotos veiklos” buvo „kūrybinės pauzės”, kurių metu buvo išbandomos dovanos…
…dūkstama iki nukritimo….
…ir ramiai žaidžiama (vyriausieji-rimčiausieji netgi išsitraukė Augustui babos ir bočiaus Kalėdų Senelio padovanotą stalo žaidimą „Kidz Wish. Nemylėk manęs, mylėk žaidimą”, kuris – kaip teko pastebėti keletą kartų „netyčia” užmetus akį – vaikams labai patiko. Beje, reikia pasakyti, kad žaidimas – vaikams. Kai bandėme žaisti mes su Augustu, nepavyko, o štai su bendraamžiais – net spiegė iš malonumo!)…
…ir visaip kitaip bendraujama:
Gimtadienio šventei artėjant prie pabaigos laukė trečioji – paskutinioji – veikla. Pamąsčius, kas galėtų smagiai užbaigti šventę, nusprendžiau, kad būtų smagu kažką išmokti…kiniškai:) Šiais laikais internete galima rasti bet ką…padirbėjus radau puslapį, kuriame kiniškai perdainuotos įvairios populiarios ir vaikams žinomos dainelės. Pavyzdžiui, „Twinkle, Twinkle Little Star”. Štai jos žodžiai kiniškai (ir, tikėkimės (juk negaliu galvos guldyti!), tikslus vertimas): Yi Shan Yi Shan Liang Jing Jing Man Tian Dou Shi Xiao Xing Xing Gao Gao Gua Zai Tian Kong Zhong Hao Xiang Bao Shi Fang Guang Ming
Twinkle, twinkle, shining bright All the sky is little stars Hanging up in the sky giving off light Like many little eyes Twinkle, twinkle, shining bright The full sky is all little stars
Youtube’ėje Gabrielius rado įrašą, tai pasimokėme, kaip tarti (čia, kaip sakant, tik aš, Gabrielius ir Augustas prieš šventę). Tada paruošiau (atspausdinau) kiekvienai šeimai po lapą su žodžiais ir padariau plakatą (kad galėtų skaityti dainuodami vyresni vaikai). Be jokių abejonių tai buvo vakarėlio „vinis” – dainavome net su pakartojimu!!!
Tokia buvo Mortos 3iojo gimtadienio šventė namuose, Briuselyje. Iš tiesų buvo labai smagu, Morta dar dabar „atranda” dovanas, nes vos kelioms dienoms praėjus po šventės išvažiavome į Italiją, o ir per tas kelias dienas nebuvo kada atsisėsti ir jomis pasidžiaugti, nes džiaugėmės svečiais iš Lietuvos! Tačiau labai noriu padėkoti visiems atėjusiems, visiems dalyvavusiems, visiems padėjusiems (Gertrūdėlė, foto aparatas ir visi kiti „organizaciniai klausimai” keliavo iš rankų į rankas, nes jų reikėjo tikrai nemažai, kad viskas pavyktų taip, kaip suplanuota!), ir Mortos Sofijos vardu padėkoti už dovanėles – AČIŪ!
Ach, tiesa, mūsų dovana mūsų mieliausiajai…Pirmadienį vaikas jau atsibudo žinodamas, kad ŠIANDIEN važiuos išsirinkti dovanos. Dovaną rinkome bene didžiausioje Ženevos žaislų parduotuvėje. Ne pats geriausias sprendimas leisti vaikui išsirinkti visiškai pačiam, ne pats geriausias… Gabrielius visaip bandė Mortą „suvilioti” LEGO princesėmis ir pilimi (ir „princesiška”, ir lavina 😀 ), bet Morta net nežiūrėjo į tą pusę…išsirinko lėlę-kinietę. Apsidžiaugiau, kad vaikas mąsto be stereotipų, ale labai jau išgąsdino tos lėlės kaina…Teko padėti Mortai susižavėti kitomis lėlėmis. Galų gale iš parduotuvės (mudu su Gabrieliumi vos atgaudami kvapą) išėjome su nuo ausies iki ausies besišypsančia Morta rankoje tvirtai spaudžiančią lagaminėlį su Chou Chou lėlyte-ligoniuke (rinkinys su stetoskopu (galima girdėti širdelės plakimą), termometru (matuojant temperatūrą parausta žandai, ir lėlytė pradeda verkti, tada specialiu šaukštu suduodami vaistukai, žandukai „atgauna” įprastą spalvą ir lėlytė juokiasi), čiulptuku, švirkštu, pleistrais ir pan.).
Juokingiausia buvo tai, kad Morta į parduotuvę dalį kelio ėjo pati, o dalį prašėsi nešama, o iš parduotuvės apėjo dar gerą gabalą Ženevos savomis kojelėmis iš paskos tempdama dideliausią lagaminą:)
Namuose Morta labai gražiai rūpinosi savo naująja lėlyte, kuriai pasitarusios išrinkome Uršulės vardą:)…
…ir – kartu su Gertrūda – visos trys net nuėjo miegoti:
Kaip viskas gyvenime yra reliatyvu, ar ne? O Mortai dar liko išsirinkti dviratuką, kurį pažadėjo baba ir bočius…taigi laukia dar vienas gimtadienio etapas:)