Žurnale „Parents“ (Tėvai) autorė Mary Mohler savo straipsnį pavadino „Kaip sutramdyti mažylį per 1 minutę?“. Daugumą aprašytų metodų vaikų auklėjimu besidomintys tėvai tikrai žino, tačiau, kaip sakoma – kartojimas yra visų mokslų motina. (Nuotrauka:Piktas vaikas, Vigelando skulptūrų parkas, Oslas, Norvegija. Iš:www.pbase.com) Taigi – kokių metodų siūloma griebtis, kai jūsų dvimetis pripaišo ant sienos, penkiametis ignoruoja jūsų draudimą ir pasiima dar vieną saldainį, o septynmetį pagavote meluojantį? Žinoma, pirmasis impulsas – pykčio priepuolis, tačiau tarkim, kad jūs apsisprendėte šiuos pykčio priepuolius valdyti ir būti kantresnis. Be to, juk puikiai žinote, kad – pratrūkęs tikrai gailėsitės. Jums reikia plano, kurį ir siūlo Mary Mohler. Jos teigimu, šis metodas – daug efektyvesnis, nei „nusiraminimo minutės“, nes čia svarbiausia – ne vaiko poelgis, o jūsų reakcija. Be to, naudojantis šiuo metodu, jūs kontroliuosite situaciją, vaikas žinos, ko tikėtis, be to, jūs būsite pavyzdžiu, kaip reikia elgtis. Įdomu, ar ne?

Štai šeši autorės siūlomi žingsniai:

0-10 sekundžių. Veikite greitai.

Jei vaikas piešia ant sienos, nieko nelaukdama atimkite iš jo piešimo priemonę (flomasterį, pieštuką, bet ką); besipešančius brolius tuojau išskirkite; negaiškite ir tiesiog nukelkite vaiką nuo kopėčių (jei manote, kad jam ten nesaugu). Nelaukite, kol vaikas jūsų paklausys. Jis turi paklausyti iškart arba…įsikiškite. Ypač, jei kalbame apie vaiko saugumą – tokiu atveju vaiką reikia stabdyti nedelsiant.

10-20 sekundžių. Nepraraskite savitvardos

Prisimenate kaip lėktuve stiuardesė prašo, kad deguonies kaukę pirma užsidėtumėte pati, o tik po to – vaikui? Prisiminkite šią taisyklę ir tada, kai supyksite ant vaiko. Visų pirma susidorokite su savo emocijomis, o tada jau imkitės vaiko. Pykti – normalu, tačiau supykę mes ne visada elgiamės normaliai. Neprisiekinėkite sau, kad daugiau šiukštu niekada nepyksite ant vaiko – šio pažado tikrai netesėsite, vadinasi, kas kartą kai ant jo supyksite, jausitės nusivylęs. Ir nė neabejokite, kad vaikai jaučia, kad pykstate net ir tada, kai sakote, kad viskas gerai. Jeigu labai sunku nepakelti balso, parinkite žodžius. Užuot šaukusi: ką ir vėl pridarei????, geriau šaukite AAAAAA!!!!! Šitaip „nuleisite garą“, tačiau nepažeminsite vaiko.

20-30 sekundžių. Įvertinkite situaciją.

Įvertinkite, kas iš tiesų atsitiko. Galbūt jūsų mažylis išpiešė sieną, nes…norėjo parodyti, kaip jus myli? Juk tokiame kontekste vaiko poelgį vertinsite kitaip, ar ne?. Žinoma, tai neišgelbės sienos, bet…juk geri santykiai yra daug svarbiau, tiesa?

Be to, vertinkite KONKREČIĄ SITUACIJĄ. Patikėkite, žinau, kaip tai sunku…į galvą taip ir lenda užgaulūs žodžiai „tu NIEKADA“ ar „tu VISADA“, tačiau reikia atsispirti pagundai jas paleisti. O jeigu sugebėsite į situaciją pažvelgti kaip į konkrečią, šįkart nutikusią, tai, patikėkite, viskas atrodys daug švelniau, nei „VISADA“ ar „NIEKADA“ aplinkybėmis.

Pagalvokite – gal trimetis alkanas? Gal aštuonmečiui trūksta miego? Juk tada irgi elgiamės atitinkamai. Be to, tokiu atveju lengvai galime panaikinti priežastį, o juk tai ir yra svarbiausia, ar ne? Ir gal tiesiog atėjo laikas daiktus, dėl kurių nuolat su vaiku vaidijamės, tiesiog perkelti į jam nepasiekiamą vietą?

Venkite frazės: Kiek kartų tau reikia sakyti??? Net jeigu manote, kad sakėte jau 100 kartų (beje, tikriausiai nesakėte), NESVARBU. Patikėkite, reikės pasakyti iš tiesų kokį 1 000 kartų. O gal ir dar daugiau.

30-40 sekundžių. Pasikalbėkite su vaiku.

Jeigu tik nubausite vaiką, nemokysite būti atsakingą už savo elgesį. Visada reikia vaikui pasakyti, kodėl jo elgesys jums nepatiko. Pakaks poros sakinių. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau pamokslaukite. Pritūpkite prie vaiko ir žiūrėkite jam į akis. Vaikui reikia išgirsti, ką padarė blogai ir ką reikia daryti, kad elgesys būtų teisingas. Pavyzdžiui, „mes nepiešiame ant sienų. Piešiame ant popieriaus“ arba „saldainių dabar nevalgome, nes tuoj bus pietūs. Jei esi labai alkanas, gali suvalgyti morką,“ ir pan. Nesileiskite į diskusijas. Vaikas turi suprasti, kad jo elgesys jums nepatiko.

40-50 sekundžių. Kokios pasekmės?

Tėvams reikia įsisąmoninti, kad svarbiausia – ne bausmė, o pasekmės. Keturis iš penkių kartų „suveiks“, jei paimsite iš vaiko sausainį ir pasakysite „prieš pietus sausainių nevalgome“ arba paimsite kamuolį, jei vaikas su juo žaidžia kambaryje. Svarbiausia – parodyti vaikui, kad jis elgiasi nepageidautinai. Bausti ar taikyti auklėjamąsias priemonės reikia tada, kai vaikas iš tiesų prasikalsta ir ignoruodamas jūsų prašymus, daro tai kelis kartus iš eilės. Tokiais atvejais vaikas turi suprasti, kad , pavyzdžiui, jeigu muš vaikus, negalės su jais žaisti ir pan.

Svarbiausia – ne nubausti vaiką, bet išmokyti jį elgtis tinkamai.