Padedame vaikams išmokti kontroliuoti save

Parašyta 2016 Lapkričio 29 d.

Disciplinos gidas

NAEYC

Paklauskite bet kurio tėvo ar mokytojo, kas yra sunkiausia auginant vaikus ir visi atsakys: “Disciplina!”. Laužomos taisyklės, pykčio priepuoliai, bendradarbiavimo stoka – problemos, su kuriomis susiduria tėvai ir mokytojai.

Kai vaikai elgiasi netinkamai, jaučiamės blogai. Dažniausiai tiesiog norime, kad jie liautųsi darę tai, kas mus erzina arba atrodo nesaugu. Neretai mes vaikus baudžiame, nes mums atrodo, kad būtent to iš mūsų tikimasi ir norime rezultatų nedelsiant. Bet ar bausmės leidžia vaikams įgyti savikontrolės įgūdžių? Ar jie išmoksta susidoroti su stipriais jausmais ir sudėtingomis problemomis, jeigu yra baudžiami?

Tarp disciplinos ir bausmės yra didelis skirtumas. Šis skirtumas vaidina svarbų vaidmenį vaikui augant – nuo to priklauso, kokiu žmogumi vaikas taps. Šis straipsnis paaiškina, kodėl disciplina veikia geriau nei bausmė ir kaip naudoti discipliną su vaikais.

Keli paprasti patarimai

Net jei darome viską, kad išvengtume konfliktų, jausmų protrūkių ir kitų problemų, tokių dalykų nutinka. Taip pat, kaip vaiko judėjimo gebėjimai įgyjami palaipsniui – pirmiausia išmokstant šliaužioti o tik po to – vaikščioti, taip ir emociniai gebėjimai atsiranda laikui bėgant, o ne visi iš karto. Emocinė branda trunka: reikia įsisavinti geruosius pavyzdžius, ne vienerius metus užtrunka praktika.

Šiame straipsnyje pateikti patarimai yra pozityvūs ir tinkantys problemų sprendimui. Kiekvienu atveju vaiko emociniai poreikiai ir jausmai yra gerbiami, metodai nutaikyti į netinkamą elgesį. Mes norime, kad vaikas suprastų, kad būti piktam ir susierzinusiam yra ok, bet nėra ok šaukti arba muštis. Šie metodai nėra stebuklingi ir neturės stubuklingo poveikio, bet jie veiks, jei bus naudojami pastoviai ir kantriai.

Nukreipkite vaikų dėmesį nuo potencialių problemų. Kai du vaikai smėlio dėžėje pešasi dėl kastuvėlio, pasiūlykite dar vieną kastuvėlį arba plastikinį puoduką. Jei vaikas lipa ant stalo, švelniai perkelkite jį ant laipynės. Jei vaikas šaukia, pašnibždėkite ką nors jam į ausį. Jei vaikas automobilyje sunkiai nusėdi vietoje, įjunkite vaikiškų dainų programą ir dainuokite kartu. Trumpai tariant, mes turėtume būti pasiruošę įsiterpti, nukreipti vaiko dėmesį kitur arba pasiūlyti naują veiklą, kad išvengtume jau problemos tada, kai ji tik pradeda ryškėti.

Priminkite vaikams taisykles. Kai iškyla problema, pirmas žingsnis yra ramiai sustabdyti veiklą, jeigu ji gali padaryti žalą vaikui, suaugusiajam arba daiktui. Tada garsiai įvardinkite taisyklę. Jei vienas vaikas trenkia kitam, pirmiausia sustabdykite fizinį smurtą, tada pagrįskite tai faktu: “Prašau nemušti Meg. Mes su žmonėmis draugaujame, o ne juos mušame”. Jeigu vaikas mėto maistą, pirmiausia patraukite nuo jo lėkštę su maistu, tada pagrįskite tai taisykle: “Prašau nemėtyti maisto. Maistą mes valgome, o ne jį mėtome”. Reaguokite tiesiogiai į elgesį, vartokite paprastą kalbą, išlikite

ramūs. Jei atrodysime ar kalbėsime įsiaudrinę, galime vaiką išgąsdinti ir jis nesupras to, ką norime pasakyti.

Po kurio laiko vaikas prisimins taisyklę dar prieš imantis veiksmų.

Padėkite vaikams spręsti problemas ir priimti sprendimus. Žinoma, ne visos problemos gali būti apeinamos, taigi vaikai turi įgyti problemų sprendimo gebėjimų. Geriausias būdas to išmokyti vaikus – rodyti teigiamą pavyzdį. Jei vaikas kažkam trenkia, mes galime pritūpti, sulaikyti jo rankas ir paklausti, dėl ko jis supyko. Mes parodome, kad netrenkti atgal yra geras sprendimas, o žodžiais galima išsakyti savo jausmus.

Vyresniems vaikams galime padėti sugalvoti problemos sprendimą. Paklauskime: “Kaip galėtum paaiškinti Lariui, kad tau nepatinka, kad jis pila sultis į tavo stiklinę?” arba “Kaip galėtume pasakyti Amelijai, kad neužlindinėtų eilėje prie čiuožynės?” arba “Ką galėtume padaryti, kad Brianas negriautų tavo kaladėlių bokšto?”. Pasiūlykite kelias idėjas, tada pasiūlykite vaikui pačiam sugalvoti sprendimų ir vieną jų išbandyti.

Panašiai reikėtų elgtis ir sutuacijose, kai vaikas nori kažko, kas nėra leidžiama. Kai vaikas prašo saldžių dribsnių, pasiūlykite jam pasirinkti iš dviejų rūšių nesaldžių dribsnių. Jei vaikas protestuoja prieš ėjimą maudytis, paklauskite: “Norėtum eiti maudytis dabar ar po to, kai paskaitysime knygą?”. Neleistini pasirinkimai nėra pateikiami, bet vaikas vistiek gauna iš ko galima rinktis. Tai ne tik pašalina nesutarimą,

bet ir įgalina vaiką priimti sprendimus, darančius įtaką jo gyvenimui.

Paskelbkite minutės pertraukėlę. Kartais vaikai tiesiog negali savęs kontroliuoti. Jiems reikia “nuleisti garą” ir pailsėti. Minutės pertraukėlė turėtų trukti tiek, kiek vaikas jaučia, kad jam prireiks laiko nurimti. Labai svarbu nebūti baudėju ir minutės pertraukėlę paversti mokymosi patirtimi. Štai kaip tai galima padaryti:

* Pertraukėlė nereiškia, kad galite vaiką palikti vieną, nebent jis pats to nori. Kai vaikas nurimsta, pasikalbėkite apie jo jausmus.

* Vaikams neturėtų būti grasinama pertraukėle, jie neturi jos bijoti.

* Pertraukėlė neturėtų būti žeminanti. Tam neturėtų būti nustatyto laiko, kėdės ar vietos.

Kai kuriose situacijose vaikas bus toks liūdnas ar įsitempęs, kad negalės kalbėti ar klausytis. Laikykite (apglėbkite) vaiką tik tiek stipriai, kiek reikia jo paties saugumui užtikrinti ir padėkite jam nurimti. Rėkiantis ar besimušantis vaikas pirmiausia turi nurimti, tik po to galima su juo kalbėtis apie nutikusią situaciją. Pasistenkite vaiką apsupti ramybe, ne pykčiu.

Ignoruokite netinkamą elgesį. Kai kurie vaikai elgiasi netinkamai, nes taip siekia dėmesio. Kai elgesys tik erzinantis, bet nieko nežalojantis, kartais geriausia išeitis yra tiesiog jį ignoruoti. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai netrunka atrasti, kad nemandagi kalba ir keiksmažodžiai atkreipia suaugusiųjų dėmesį. Jeigu ignoruosime keikimąsi, vaikai pamatys, kad toks elgesys niekam neįdomus ir nustos tai darę. Šioje situacijoje labai svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikas siekia dėmesio – gal jis jaučiasi nesaugus, pavydus arba vienišas? Tokiu atveju mes galime vaikui padėti susidoroti su jausmais tinkamais būdais.

Pastebėkite gerą elgesį. Gero elgesio pagyrimas yra vienas efektyviausių disciplinos metodų. Vaikai turi žinoti, ką jie daro gerai, lygiai kaip ir tai, ką reikia elgesyje keisti. Pastebėkite, kai vaikai padeda kitiems, dalinasi ir tinkamai susidoroja su jausmais ir

tuoj pat juos pagirkite. Galime pasakyti: “Tu gražiai pasielgei, kai padėjai Benui užsirišti batus” arba “Džiaugiuosi, kad palaukei, kol nurimsi ir tik tada vėl ėmeisi dėlioti dėlionę”. Taip vaikams bus aišku, kokio elgesio iš jų tikimės.

NEPAMIRŠKITE! * Disciplinos tikslas – padėti vaikams įgyti savikontrolės įgūdžių, o ne aklai paklusti suaugusiųjų nurodymams. * Visi disciplinos metodai veikia geriausiai, kai yra naudojami ramiai, be pykčio. * Bet kokios pasekmės (tokios, kaip dėmesio nukreipimas arba minutės pertraukėlė) turėtų sekti iš karto po netinkamo poelgio – taip vaikui bus aišku, koks elgesys buvo netinkamas. * Disciplinos metodą taikykite prie vaiko ir situacijos. Nėra metodo, tinkančio visiems atvejams. * Padėkite vaikams suprasti, kodėl jų elgesys yra netinkamas, bet nepamirškite atpažinti ir įvardinti jų jausmų. * Laikykitės pastovumo. Vaikams svarbu patikti suaugusiesiems, kurie jiems rūpi. Vaikai turi jaustis mylimi ir gerbiami, jei norime, kad jie išaugtų kilniais, savimi pasitikinčiais ir sąmoningais žmonėmis.

Užkirskite problemoms kelią

Efektyvi disciplina pasideda tada, kai vaikas gimsta: gerokai pries iškylant pirmosioms elgesio problemoms. Pirmiausia turime atsižvengti į savo pačių elgesį, aplinką, tai, kaip planuojame veiklas vaikui ir kokias elgesio taisykles norime nustatyti.

Demonstruokite problemų sprendimo gebėjimus. Vaikai mėgdžioja tėvus ir mokytojus, į sudėtingas situacijas jie dažnai reaguoja taip, kaip mes. Jei mes šauksime ant vaikų, tai šauks ir jie. Jei mes mušime vaiką, mušis ir jis. Jei mes šaipysimės iš vaiko, ir jis vartos nemalonius žodžius ir prasivardžiuos. Jei papirkinėsime vaikus, ilgainiui jie pradės klausti “o ką aš už tai gausiu?” ir “o kas man iš to?”.

Bet jei mes vartosime žodžius, norėdami parodyti, kad esame pikti, vaikai savo jausmus reikš be agresijos. Jei paliksime nemalonią situaciją, siekdami nurimti, ir vaikai išmoks padaryti pertraukėlę pagalvoti prieš reaguojant. Jei dalinsimės tuo, ką turime, ir vaikai pagalvos apie kitus. Jei būsime mandagūs, vaikai supras bendradarbiavimo džiaugsmą.

Paruoškite draugišką aplinką. Galime išvengti daugybės problemų vien įrengdami patogias erdves namuose arba klasėje. Jei atsisėsite ant vaikiškos kėdutės ir apsidairysite aplinkui, tai, ką pamatysite, gali suteikti idėjų apie erdvės apstatymą ir priemones.

* Ar vaikams pasiekiamoje vietoje yra traukiančių arba pavojingų daiktų, kurie vaikams neleidžiami?

* Ar apatinėse lentynose yra žaislų ir priemonių, kurias vaikas gali laisvai imti ir

vėliau pats padėti į vietą?

* Ar yra pakankamai vaikams tinkamų žaislų?

* Ar yra pakankamai vietos žaisti vaikų grupei, pavyzdžiui, piešti pasitiesus didelius lapus ant grindų arba dėlioti didelę dėlionę?

Planuodami dieną atsižvelkite į vaiko poreikius. Elgesio problemų galima tikėtis, kai vaikui nuobodu arba jis yra skubinamas. Galime pasistengti suplanuoti dieną, atsižvelgdami į tai.

* Renginius ir veiklas pritaikykite laikui, kurį vaikas gali išlaikyti dėmesį.

* Paruoškite vaiką pasikeitimui iš vienos veiklos į kitą, pavyzdžiui, iš pusryčių į važiavimą į darželį, arba iš piešimo veiklos į skaitymo veiklą. Duokite jiems laiko pabaigti tai, ką jau yra pradėję, susitvarkyti ir ramiai imtis naujos veiklos.

* Jei reikia laukti, užimkite vaiką: žaiskite žodžių spėliojimo žaidimą, skaitykite pasaką, šokinėkite per plyteles arba įsitraukite į kitą smagią veiklą.

Laikykitės aiškių taisyklių. Pastovios ir sąžiningos taisyklės padeda vaikams kontroliuoti savo elgesį. Taisyklės nustato ribas, kurios vaikams turi būti aiškios; taisyklės turėtų būti pritaikytos vaiko amžiui, paprastos, tik tos, kurios būtinos, jų skaičius – nedidelis. Kai kurie suaugusieji turi tik vieną pagrindinę taisyklę: negali žaloti savęs, kitų ir daiktų. Žalojimas – fizinis ir emocinis.

Vaikai yra disciplinuojami, kai...

* Jiems pasakoma, kaip galima elgtis tinkamai, o ne tik pasakoma “ne”.

* Jie mato, kaip jų poelgiai veikia kitus.

* Jų geras elgesys yra pastebimas ir pagiriamas/ apdovanojamas.

* Suaugusieji nustato sąžiningas, paprastas taisykles ir jų nuosekliai laikosi.

Vaikai yra baudžiami, kai...

* Jų elgesys yra kontroliuojamas baimės jausmo.

* Jų jausmai nėra gerbiami.

* Jie elgiasi tinkamai, siekdami išvengti bausmės arba siekdami kažką už tai gauti

* Suaugusieji sako tik tai, ko nedaryti.

Vaikai, kurie yra disciplinuojami...

* Išmoksta dalintis ir bendradarbiauti.

* Geriau geba suvaldyti savo pyktį.

* Geriau elgiasi.

* Jaučiasi sėkmingi ir tinkamai save kontroliuojantys.

Vaikai, kurie yra baudžiami...

* Jaučiasi pažeminti.

* Slepia klaidas.

* Dažnai būna pikti ir agresyvūs.

* Negeba savęs kontroliuoti.

Pagal NAEYC pateiktą informaciją parengė Emilija Malinauskaitė.



 

ŠVENTINIS PASIŪLYMAS!

Pradėkite lankyti Konstitucijos Sodelį Vilniuje jau dabar - pasirašiusiems sutartis gruodžio mėnesį, taikysime 20% nuolaidą ugdymo mokesčiui iki šių mokslo metų pabaigos.*

Daugiau informacijos tel.: 8 655 60168

 

  

* Nuolaida galioja tik 2017 m. gruodžio mėnesį naujai pasirašytoms sutartims. Nuolaida bus taikoma iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.